2016 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai

2016 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 38,6 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietu...

2016 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 38,6 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2015 m., realus BVP pokytis sudarė 2,3 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 2,2 proc.). 2016 m. BVP augimą lėtino sumažėjusi žemės ūkio ir statybos sektorių pridėtinė vertė, tačiau kiti sektoriai išlaikė nuoseklų augimą.

BVP augo visais 2016 m. ketvirčiais: I ketv. – 0,6 proc., II ir III ketv. – po 0,4 proc., IV ketv. – 1,3 proc.

Po dvejų metų iš eilės fiksuotos metinės (2016 m. gruodžio mėn., palyginti su 2015 m. gruodžio mėn.) defliacijos 2016 m. Lietuvoje užfiksuota metinė 1,7 proc. infliacija. Per 2016-uosius vartojimo prekės pabrango 1,5 proc., paslaugos – 2,4 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio, alaus, viešojo maitinimo restoranuose, kavinėse ir panašiose įstaigose paslaugų, tabako gaminių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei šilumos energijos, telefono paslaugų, elektros energijos, atostogų išvykų, dujų kainų sumažėjimas.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 3,7 proc., o rinkos kainos padidėjo 2,5 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2016 m. vidutinė metinė (2016 m., palyginti su 2015 m.) infliacija Europos Sąjungoje sudarė 0,3 proc., euro zonoje – 0,2, Lietuvoje – 0,7 proc. Be Lietuvos, vidutinė metinė infliacija fiksuota dar 14 ES šalių, nulinė – Danijoje, Graikijoje ir Liuksemburge, 10 ES šalių užfiksuota defliacija.

2016 m. pramonės produkcijos parduota už 18,6 mlrd. EUR to meto kainomis, tai palyginamosiomis kainomis 2,3 proc. daugiau nei 2015 m. Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis sudarė 64,6 proc.

Sparčiausiai augo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 25,1 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 20,4, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 22,3, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, – 16,7, tekstilės gaminių – 14,6, medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus – 7,7 proc.

Sumažėjo odos ir odos dirbinių gamybos produkcija – 16,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 14,7, rafinuotų naftos produktų – 3,8 proc., gamybos įmonėse.

2016 m. prekių eksportas sudarė 22,5 mlrd. EUR, importas – 25 mlrd. EUR. Palyginti su 2015 m., eksportas ir importas sumažėjo po 1,6 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,5 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

Eksportas į ES šalis sumažėjo 3,7 proc. ir sudarė 60,9 proc. viso Lietuvos eksporto, į NVS šalis – sumažėjo 9,1 proc. ir sudarė 22,3 proc.

2016 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, mineralinių produktų bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas, palyginti su 2015 m. sausio–lapkričio mėn., sumažėjo 2 proc. ir sudarė 59,5 proc. bendro eksporto, be mineralinių produktų – padidėjo 2,3 proc. Didžiausią eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalį sudaro naftos produktai, kurių eksportas 2016 m. sausio–lapkričio mėn. dėl naftos produktų pigimo sumažėjo 17,1 proc. Daugiausia lietuviškos kilmės prekių eksportuota į ES šalis (67,6 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto), pagrindinės partnerės – Vokietija, Jungtinės Valstijos, Lenkija, Latvija, ir Švedija.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 5 proc., į Rusiją – sumažėjo 2,5 proc., o lietuviškos kilmės mėsos ir pieno produktų į Rusiją visai nebuvo vežta. Pieno produktų eksportas labiausiai išaugo į Lenkiją ir Saudo Arabiją, atsirado naujos pieno produktų eksporto rinkos – Singapūras, Kosta Rika, Marokas.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2016 m. sudarė 9,5 mlrd. EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 6,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,3 proc., ne maisto prekėmis – 5,1, automobilių degalų mažmeninė prekyba – 18,9 proc. palyginamosiomis kainomis.

Labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 25,8 proc., ir telekomunikacijų įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 17,4 proc.

2016 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 2,3 mlrd. EUR, tai 9,7 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2015 m. Nors gyvenamųjų pastatų pastatyta 10,8 proc. daugiau, visų pastatų statybos darbų atlikta 3,3 proc., o inžinerinių statinių statybos – 17,4 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2015 m.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (42 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statyba sudarė atitinkamai 37 ir 21 proc. šalyje atliktų statybos darbų.

Užsienyje šalies įmonės atliko statybos darbų už 225 mln. EUR, tai 10,5 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2015 m.

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2016 m. padidėjo 4,7 proc., krovinių vežimas – 1 proc.

Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta.
Geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta sumažėjo 1,8 proc., krovinių vežimas – 0,8 proc.; kelių transporte krovinių vežimo apyvarta padidėjo 8,1 proc., krovinių vežimas – 3 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2016 m. išaugo 7,8 proc., keleivių srautas oro uostuose – 13,3 proc.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 104 074 ūkio subjektai (48 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų). Per metus veikiančių ūkio subjektų skaičius padidėjo 4,9 proc.

Beveik ketvirtadalis (24,4 proc.) ūkio subjektų užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Daugiau nei 80 proc. veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 17,9 proc. visų dirbančiųjų. Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,2 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2016 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 442 ūkio subjektai. Tai yra 3,5 proc. daugiau negu 2015 m. Daugiausia naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės.

Per devynis 2016 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 3,8 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 14 proc. daugiau negu per atitinkamą 2015 m. laikotarpį.

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, pelnas prieš mokesčius padidėjo beveik visuose sektoriuose, išskyrus statybos. Labiausiai pelnas išaugo verslo paslaugų (26 proc., arba 235 mln. EUR), apdirbamosios gamybos ir kasybos (18 proc., arba 156 mln. EUR) ir energetikos (45 proc., arba 77 mln. EUR) įmonėse.

Vidutinis įmonių pelningumas (be pagrindinių buveinių veiklos) siekė 6 proc. Palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas išaugo 0,5 proc. punkto. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei informacijos ir ryšių įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 14 ir 12,6 proc.

Mažiausiai pelningos buvo statybos ir prekybos įmonės – jų pelningumas sudarė atitinkamai 3,2 ir 3,3 proc.

Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo 11,4 proc. Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 16,7 proc., gyvulininkystės – 1,3 proc. Augalininkystės produkcijos vertės sumažėjimą nulėmė prastesnis žemės ūkio augalų, ypač javų, derlius bei sumenkusios augalininkystės produktų kainos. Javų derlius buvo 16,4 proc., bulvių – 13,1 proc. mažesnis nei pernai metais. Augalininkystės produkcijos vertės mažėjimą sušvelnino gausesnis ankštinių augalų ir cukrinių runkelių derlius (atitinkamai 40,8 ir 25,9 proc.).

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2016 m. sumažėjo 4 proc. Tam įtakos turėjo 7,3 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos ir 1,1 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. 

2016 m. šalyje buvo 1 mln. 361 tūkst. užimtų gyventojų, 116,2 tūkst. bedarbių ir 971,5 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 26,4 tūkst., arba 2 proc., o sumažėjo bedarbių – 17,8 tūkst., arba 13,3 proc., ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų – 42,6 tūkst., arba 4,2 proc. 2016 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,9 proc., arba 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2015 m. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2016 m. sudarė 14,5 proc., arba 1,8 proc. punkto mažiau nei 2015 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2016 m. sudarė 3 proc. ir buvo 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2015 m.

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2016 m. padidėjo 7,9 proc., arba 57 EUR, ir sudarė 771 EUR. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 600 EUR ir per metus padidėjo 8,3 proc., arba 46 EUR. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 7,3 proc.

2016 m., kaip ir 2015-aisiais, bruto darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje (9 proc., arba 63 EUR) ir sudarė 759 EUR, valstybės sektoriuje padidėjo 6,1 proc., arba 45 EUR, ir sudarė 796 EUR.

2016 m. bruto darbo užmokestis didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 14,5 proc.) bei kitos aptarnavimo veiklos (apie 10,2 proc.).

Vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius šalyje sudarė apie 1 mln. 251 tūkst. Iš jų daugiau nei du trečdaliai (69,4 proc.) dirbo privačiajame, mažiau nei trečdalis (30,6 proc.) – valstybės sektoriuje.

Iš valstybės ir savivaldybių biudžeto finansuojamose įstaigose ir organizacijose 2016 m. dirbo apie 314,9 tūkst. (25,2 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų. Iš jų 131,8 tūkst. (41,8 proc.) dirbo švietime, 81 tūkst. (25,6 proc.) – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje,

80 tūkst. (25,3 proc.) – viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime. Darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 m. sudarė apie 770 EUR ir per metus padidėjo 6,7 proc.

2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų – 39,2 tūkst., arba 1,4 proc., mažiau negu 2016 m. pradžioje. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Neigiama neto tarptautinė migracija (29,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) sudarė 75,5 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Dėl neigiamos natūralios kaitos (mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė kūdikių) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 24,5 proc.

2016 m. gimė 31,2 tūkst. kūdikių, arba 322 kūdikiais (1 proc.) mažiau nei 2015 m., mirė 40,8 tūkst. žmonių, arba 1 tūkst. (2,4 proc.) mažiau.

Praėjusiais metais emigravo 51 tūkst. gyventojų, tai 6,4 tūkst. (14,5 proc.) daugiau nei 2015 m. Šalį paliko 25,8 tūkst. vyrų ir 25,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2015 m., emigravusių vyrų skaičius padidėjo 1,5 tūkst. (6,2 proc.), moterų – 4,9 tūkst. (1,2 karto). Kas trečias (-ia) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

2016 m. į Lietuvą imigravo 21,4 tūkst. žmonių, tai 772 (3,5 proc.) mažiau negu 2015 m. Į Lietuvą grįžo gyventi 16,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (77,2 proc. visų imigrantų) – 1,9 tūkst. (10,4 proc.) mažiau nei 2015 m. Pernai į šalį imigravo 4,9 tūkst. užsieniečių, tai 1,1 tūkst. (30,2 proc.) daugiau negu 2015 m. Imigravo daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 12,3 ir 9,1 tūkst. Kas trečias (-ia) imigravęs vyras ar imigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas (-a) – 30–39 metų amžiaus.

Dauguma skelbiamų statistinių rodiklių yra išankstiniai, todėl jų reikšmės ateityje gali keistis. Atkreipiame dėmesį, kad dalis rodiklių pateikiami nepašalinus darbo dienų įtakos.

Susiję

Ekonomika 5388431236372194225

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item