Vilniečiai už šilumą galėjo permokėti apie 100 mln. eurų

2010 metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos „Vilniaus energijos“ šilumos bazinės ir karšto vandens kainos buvo neteisingos, antradienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai reiškia, kad sostinės gyventojai per 5 metus iki 2015 metų pabaigos už šilumą galėjo permokėti apie 100 mln. eurų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai Arūnas Sutkevičius, Skirgailė Žalimienė, Romanas Klišauskas apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje nutarė, kad ankstesnis, 2015 metų gruodžio 11 dieną Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtas sprendimas buvo teisingas. Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.

Du prašymai

Kaip prieš teismo posėdį DELFI paaiškino VKEKK veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė, šioje byloje į vieną sujungti du prašymai.

Pirmasis – vartotojų. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacija (LNVF), Bronius Cicėnas ir Juozas Imbrasas prašė panaikinti VKEKK sprendimus, nes, jų teigimu, nustatytos kainos yra per didelės, t.y. nebuvo užtikrintas mažiausių sąnaudų įgyvendinimo principas.

Antrasis – „Vilniaus energijos“. Įmonė prašė panaikinti VKEKK sprendimą dėl karšto vandens kainų, nes nustatytos kainos yra per mažos, t. y. neužtikrinama, kad šilumos tiekėjas susirinktų būtinas sąnaudas šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti.

„Šilumos tiekėjams nustatant šilumos bazines ir karšto vandens kainas yra siekiama optimaliausio ir visų šalių interesus atitinkančio sprendimo priėmimo, tokiu būdu siekiant užtikrinti vartotojų teisę gauti energetines paslaugas mažiausiomis sąnaudomis, tuo pačiu garantuojant energetikos įmonių teisę susigrąžinti būtinąsias šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sąnaudas“, – VKEKK poziciją byloje išdėstė A. Griškonytė.

Prašė naujo sprendimo

Būtent VKEKK, atsakovas byloje, paprašė LVAT panaikinti 2015 metų gruodžio 11 dienos VAAT sprendimą, kuris patenkino LNVF prašymą panaikinti VKEKK 2010 metų gruodžio 15 dienos nutarimus dėl šilumos bazinės ir karšto vandens kainų „Vilniaus energijai“.

VKEKK teismo prašė priimti naują sprendimą, nes jos nuomone pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateikta eksperto išvada, netiksliai ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikšmingai susijusias su tinkamu teisės taikymu ir tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos susijusios su ekonominių rodiklių teisine kontrole, ir visiškai nemotyvavo išvadų, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas apeliacine tvarka.

Apskaičiavo 100 mln. eurų

LNVF prezidentės Alvitos Armanavičienės teigimu, dėl VKEKK nustatytų kainų, preliminariais energetikos ekspertų skaičiavimais, vilniečiai per 5 metus galėjo permokėti apie 100 mln. eurų.

„Esame patenkinti paskelbtu teismo sprendimu, – antradienį DELFI sakė A. Armanvičienė. – Tik labai ilgai vyko ta teisybės paieška, o kas įdomiausia ir svarbiausia, kad tai yra viešas visų žmonių interesas ir niekas jo negynė.“

Ji teigė, kad visas procesas vyko nuo 2011 metų.

100 mln. eurų sumą 2015 metų pabaigoje buvo įvardijęs ir tuometinis Vilniaus miesto tarybos narys J. Imbrasas. Jo teigimu, Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma „Vilniaus energija“ dėl netinkamai nustatytų bazinių šilumos ir karšto vandens kainų per penkerius metus galėjo gauti 104 mln. eurų nepagrįstų pajamų, kurias privalėtų grąžinti vartotojams.

„Kiekvienam vilniečiui kas mėnesį buvo priskaičiuojama nepagrįstai apie 10 eurų. Padauginus iš 5 šildymo sezonų, susidarytų iki 300 eurų kiekvienam sąlyginiam vidutiniam apie 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui, kuriuos vilniečiai permokėjo (...) Vilniaus miesto taryboje inicijuosime, kad vilniečiai atgautų permokas“, – tuomet J. Imbrasą citavo naujienų agentūra BNS.