Siūlomas „Pietryčių Lietuvos fondas“, kuris mažintų tautinių mažumų atskirtį

Vakar spaudos konferencijoje „Kodėl kai kuriuose Lietuvos rajonuose rinkimus galėtų laimėti Kremliaus jėgos?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas pristatė situaciją tautinių mažumų gyvenamuose Lietuvos rajonuose ir „Pietryčių Lietuvos fondo“ steigimo idėją.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į Rytų Europos studijų centro atliktą tyrimą, analizuojantį tautinių bendrijų apklausos rezultatus 5 Lietuvos rajonuose: Vilniaus, Šalčininkų, Visagino, Vilniaus miesto ir Klaipėdos. Tai pirmasis toks tyrimas, orientuotas į tautinių bendrijų aktualijas.

Tyrimas nustebino tuo, kad, pavyzdžiui, atsakydami į klausimą, kaip Jūs vertinate Krymo aneksiją, 46 proc. Lietuvos rusų atsakė, kad greičiau sutinka, jog tai buvo teisėtas veiksmas, ir 46 proc. Lietuvos lenkų sakė aneksiją vertinantys kaip teisėtą Rusijos veiksmą.

Kitas klausimas dar labiau šokiruoja ir ypač turi atkreipti visuomenės dėmesį, nes į klausimą, kaip Jūs vertinate Rusijos Prezidentą, 73 proc. Lietuvos rusų sakė, kad jis patinka arba labai patinka, ir 63 proc. Lietuvos lenkų atsakė, kad jiems V. Putinas labai patinka.

Taigi Lietuvos tautinių bendrijų nuostatos labiau atitinka Kremliaus poziciją, o ne Lietuvos užsienio politikos gaires.

„Galima tai interpretuoti įvairiai, tačiau kai kuriuose Lietuvos miestuose V. Putinas galėtų pretenduoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą“, – ironizavo L. Kasčiūnas.

Spaudos konferencijos dalyviai išryškino spaudos, televizijos ir radijo įtaką šio regiono gyventojams ir pažymėjo, kad polinkis pritarti Kremliaus politikai ryškesnis tada, kai asmuo pozityviai vertina sovietmetį bei žiūri rusiškus televizijos kanalus. Tačiau rusiškos TV žiūrėjimas nenulemia politinės pozicijos tuo atveju, kai žiūrimi ir kiti televizijos kanalai: lietuviški arba vakarietiški. Todėl Vilniaus miesto tautinių mažumų atstovai laikosi kur kas kritiškesnės nuomonės dėl V. Putino veiksmų. Vienu balsu sutarta, kad būtina didinti televizijos, radijo kanalų prieinamumą ir spausdintinės produkcijos atsakomybę bei misiją skleisti Lietuvos Respublikos, o ne kitų valstybių politines žinias.

Spaudos konferencijos metu konstatuota, kad kuo socialinės bendrijos atstovas ekonomiškai nesaugesnis, tuo turi labiau prokremliškesnes nuostatas. Ekonominės priemonės – vienas iš svarbiausių ramsčių. Reikia turėti omenyje, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vienam gyventojui Vilniaus rajone daugiau nei 2 kartus mažesnės už šalies vidurkį, tuo tarpu Šalčininkų rajone šis rodiklis – vienas prasčiausių visoje šalyje.

Pasak P. Saudargo, visuomenėje vis labiau stiprėja pastangos kovoti su Kremliaus įtakomis, auga patriotiškumas, ypač – jaunimo. Tačiau ne mažiau stiprėja ir svetimų jėgų bandymas daryti mums įtaką, ypač – informaciniame lauke. Ir socialiniuose tinkluose galima matyti pastangas formuoti žmonių nuomones, kurios visiškai nesutampa su oficialia valstybės pozicija. Visas informacinis svetimų jėgų šleifas rodo, kad negalime atsipalaiduoti. Visose valstybėse, kur įsiplieskė kariniai konfliktai, prieš tai visuomenė būdavo ruošiama informacinėmis svetimų valstybių įtakomis.

„Pietryčių Lietuva yra problema ir nacionalinio saugumo požiūriu. Tai, kad šie rajonai, esantys aplink sostinę, socialiai atsilikę, tai gali užprogramuoti trečiųjų šalių įtaką mūsų visaus politikai ir nacionaliniam saugumui. Kad tam atsispirtume, turime sukurti „Pietryčių Lietuvos fondą“, – sako P. Saudargas.

Apibendrindamas spaudos konferenciją, L. Kasčiūnas išreiškė viltį, kad naujos sudėties Seimas pozityviai įvertins „Pietryčių Lietuvos fondo“, kurio reikia tiek tolygaus Lietuvos ekonominio vystymosi, tiek ir nacionalinio saugumo aspektais, idėją.

Pietryčių Lietuvos remiamo Fondo remiamos veiklos sritys:

Vietos bendruomenių veikla ir naujų kūrimasis;

Pilietiškumo, informacinio raštingumo stiprinimas;

Vietos socialinė, sporto ir kultūrinė veikla;

Vaikų žaidimo aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas;

Formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų remontas, rekonstrukcija, naujų statyba;

Etnografinės architektūros paveldo objektų puoselėjimas.