Sambūrio „Pro Patria“ 2016 metų veiklos apžvalga

Su skaitytojais dalinamės išsamia jaunimo sambūrio „Pro Patria“ 2016 metais nuveiktų darbų apžvalga, kurioje matyti pagrindinės sambūri...


Su skaitytojais dalinamės išsamia jaunimo sambūrio „Pro Patria“ 2016 metais nuveiktų darbų apžvalga, kurioje matyti pagrindinės sambūrio veiklos kryptys ir jų pobūdis. Šiuos metus pradedame turėdami dar daugiau planų ir noro juos įgyvendinti. Pažadame tokią apžvalgą parengti kasmet. Kadangi didele dalimi išsilaikome iš Jūsų aukų, jeigu Jums mūsų veikla atrodo prasminga, prašome ją paremti (tai padaryti galite čia).

Portale Propatria.lt parengėme 192 unikalias autorines publikacijas

2016 metais portale Propatria.lt parengėme 192 unikalias įžvalgų tipo publikacijas – rašėme autorinius straipsnius bei į lietuvių kalbą vertėme užsienio autorių tekstus. 40 iš šių straipsnių parengėme vykdydami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą „Europos Sąjunga ir Lietuva: tautinės kultūros perspektyvos“. Visas šias publikacijas, rašytas ar iš užsienio kalbų verstas sambūrio „Pro Patria“ narių, galite rasti čia.  Taip pat parengėme šimtus naujienų publikacijų apie įvykius užsienyje ir Lietuvoje.

Kviečiame skaitytojus prisiminti skaitomiausias praeitų metų įžvalgas ir naujienas. Skliausteliuose pateikiame publikacijos perskaitymų skaičių.

Trys skaitomiausios įžvalgos praeitais metais buvo šios:




Trys skaitomiausios naujienos:






Prisidėjome prie 16 renginių įvairiose Lietuvos vietose organizavimo

Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nariai, bendradarbiaudami su kitomis organizacijomis, praeitais metais prisidėjo prie 16 įvairaus pobūdžio renginių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Ukmergės rajone organizavimo. Kviečiame trumpai susipažinti su kiekvienu iš jų. Šiais metais taip pat pažadame daugybę renginių įvairiose Lietuvos vietose. Kad jų nepraleistumėte, kviečiame prenumeruoti mūsų renginius socialiniame tinkle Facebook.

Moksleivių rašinių konkursas. Jau antrus metus sambūris „Pro Patria“ organizavo 11-12 klasių moksleivių rašinių konkursą. 2015 metais raginę moksleivius atsakyti į klausimą „kam reikalinga Lietuvos valstybė?“, šį kartą kartu su Lietuvos mokinių parlamentu ir Lietuvos kariuomene pakvietėme atsakyti į klausimą „dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?“ bei apsvarstyti, ar didvyrio sąvoka tinkama mūsų laikams, ar šiandienos Lietuvos didvyriai aukotųsi dėl to paties, dėl ko galvas guldė pirmieji Lietuvos kariuomenės savanoriai, partizanai, Sausio 13-osios aukos. Sulaukėme 45 rašinių iš visos Lietuvos. Trims geriausių rašinių autoriams suteikėme vienkartines skatinamąsias stipendijas bei apdovanojome iškilmingame Kovo 11-osios minėjimo renginyje Lietuvos nacionaliniame muziejuje.



Iškilmingas monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo renginys Vilniuje. Kunigas, ginkluotos pokario rezistencijos dalyvis, 22 metus Sibiro lageriuose praleidęs politinis kalinys Alfonsas Svarinskas visada kartojo, kad yra du svarbiausi idealai: Dievas ir Tėvynė. Vasario 15 dieną, per jo gimtadienį, kartu su Studentų ateitininkų sąjunga pakvietėme vilniečius ir miesto svečius į Vilniaus miesto rotušėje rengtą iškilmingą renginį „Dievui ir Tėvynei: mons. Alfonso Svarinsko idealai ir šiandienos Lietuva“, kuriame kartu su pranešėjais vysk. Jonu Kaunecku, prof. Vytautu Radžvilu, Vanda Juknaite bei „Pro Patria“ nariais Santa Kančyte ir Vytautu Sinica prisiminėme jo gyvenimą, darbus Lietuvai, mokymą ir idealus.


Dalis renginyje skaitytų pranešimų:



Kun. Edmundo Naujokaičio paskaita apie klasikinę grožio sampratą ir jos reikšmę Vakarų civilizacijai. Nuo pat Vakarų kultūros ištakų iki mūsų laikų grožis, šalia tiesos ir gėrio, yra viena esminių kategorijų. Ja paremta estetinė tradicija patyrė rimtų sukrėtimų ir transformacijų, kurias nulėmė modernieji perversmai filosofijoje, politikoje ir ypač mene. Darosi sudėtinga suprasti meno prigimtį, prasmę ir reikšmę. Norėdami įnešti šiek tiek aiškumo į susidariusią situaciją, vasario 17 d. Vilniaus dailės akademijoje organizavome kun. Edmundo Naujokaičio paskaitą „Kaip grožio idėja keičia Vakarų civilizaciją: klasikinė grožio samprata ir jos reikšmė Vakarų kultūros išlikimui“, kurioje svarstėme, kuo skiriasi klasikinė ir modernioji grožio sampratos bei kodėl nuo grožio kategorijos priklauso visos Vakarų civilizacijos likimas.


Vidmanto Valiušaičio paskaita apie lietuvių laikyseną Holokausto metu. Praeitais metais pasirodžiusi Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ iš naujo atgaivino diskusijas apie lietuvių tautos vaidmenį Holokauste ir kolektyvinę atsakomybę už žydų tautybės bendrapiliečių žudynes. Matydami, kad šia tema viešojoje erdvėje buvo pateikiama daugybė klaidingos informacijos, kovo 15 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute organizavome žurnalisto, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro direktoriaus Vidmanto Valiušaičio paskaitą „Lietuva ir „mūsiškiai“ per Holokaustą: kas lėmė 1940-1941 m. katastrofą?“. 



Iškilmingas monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo renginys Kaune. Prieš mėnesį surengę monsinjoro atminimo vakarą Vilniaus Rotušėje, kovo 18 d. organizavome antrąjį iškilmingą Alfonso Svarinsko atminimo renginį, šį kartą – Kaune. Kartu su Studentų ateitininkų sąjunga ir Laisvos visuomenės institutu kauniečius pakvietėme į meile Lietuvai dvelkiančią Kauno įgulos karininkų ramovę. Renginyje pranešimus skaitė monsinjoro bendražygis, kunigas Petras Dumbliauskas, prof. Vytautas Radžvilas, dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė ir sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas Vytautas Sinica.

Pirmųjų Algirdo Patacko mirties metinių minėjimas Kaune. Balandžio 3 d. Kauno karininkų ramovėje surengtas rezistento, Kovo 11-osios akto signataro, Sąjūdžio ir kariuomenės kurėjo Algirdo Patacko atminimo renginys „Metai be Algirdo Patacko“, kuriame pranešimą skaitė ir sambūrio „Pro Patria“ atstovas. Renginyje dalyvavo Seimo nariai, Kovo 11-osios Akto signatarai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai,  Kauno sąjūdiečiai, Kovo 11-osios gatvės bendrijos atstovai ir kiti bendražygiai bei artimieji. Pranešimą jame skaitė sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas Vytautas Sinica.


Konferencija „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“. Reaguodamas į viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą, Vilniaus forumas Gegužės 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje organizavo konferenciją, kuria siekta išsamiau pažvelgti į inteligentijos pastangas sovietmečiu puoselėti lietuvybės ir Lietuvos valstybingumo idėjas bei į dabartinius bandymus sumenkinti jų vaidmenį kelyje į Kovo 11-ąją. Prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir sambūris „Pro Patria“. Konferencijoje pranešimus skaitė Valentinas Sventickas, dr. Laisvūnas Šopauskas, dr. Vytautas Rubavičius, prof. Rasa Čepaitienė ir prof. Vytautas Radžvilas.


Renginio metu skaityti pranešimai:




Pagalbinio apvaisinimo įstatymo palaikymo akcija prie Prezidentūros. Liepos 4 d. dalyvavome Pagalbinio apvaisinimo įstatymo palaikymo akcijoje prie Prezidentūros, ragindami Prezidentę pasirašyti, nevetuoti Seime priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuriuo siūlyta neleisti kurti bei šaldyti perteklinių embrionų, įtvirtinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus bei uždrausti embrionų eksportą į kitas šalis.


Monsinjoro Alfonso Svarinsko ir kunigų Juozo Zdebskio bei Broniaus Laurinavičiaus atminimo renginys Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Liepos 16 dieną mons. Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės raj.) antrųjų jo mirties metinių proga vyko Monsinjoro ir dviejų Lietuvos laisvės kovotojų ir kankinių – kunigų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus – atminimui skirtas renginys, kuriame pranešimą skaitė ir sambūrio „Pro Patria“ atstovas. Jo metu buvo pašventinti du naujai pastatyti kryžiai, skirti rezistentams kunigams J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui, skambėjo partizanų dainos, vėliau konferencijoje pranešimus skaitė kun. Robertas Grigas, partizanas Jonas Kadžionis, dr. Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, dr. Vincentas Vobolevičius ir sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas Vytautas Sinica.


Diskusija „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“. Nors birželio 3 d. – per Sąjūdžio gimtadienį - įprasta dalintis prisiminimais, šį kartą kartu su Vilniaus forumu bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubu šią dieną paminėjome kitaip – pažvelgdami į Sąjūdžio vaidmenį – jo laimėjimus ir nepasiektus tikslus – iš artėjusių Seimo rinkimų perspektyvos. Pilietinė valdžios kontrolė yra būtina gyvybingos ir veiksmingos demokratijos sąlyga, tačiau Lietuvos valdžia yra nutolusi ir atsiribojusi nuo piliečių ir laiko save jiems neatsakinga bei neatskaitinga, todėl kvietėme diskutuoti apie tai, kaip artėjusių rinkimų dalyviai galėtų ir turėtų prisidėti prie valstybingumo stiprinimo ir pastangų atkurti piliečių ir valdžios ryšį. Lietuvos mokslų akademijoje rengtoje diskusijoje pranešimus skaitė Vilniaus forumo iniciatoriai dr. Laisvūnas Šopauskas ir prof. Vytautas Radžvilas bei sambūrio „Pro Patria“ nariai Monika Morkūnaitė ir Paulius Stonis.


Renginio metu skaityti pranešimai:





Vilniaus forumo Rinkėjo vadovo pristatymas. Už ką balsuoti? Ar balsuoti apskritai? Ar ir kuo skiriasi partijos? Kiek rinkimai tėra spektaklis? Siekdamas padėti piliečiams atsakyti į šiuos klausimus, Vilniaus forumas parengė ir paskelbė Rinkėjo vadovą 2016 metų Seimo rinkimams. Jame apžvelgtos rinkimuose dalyvaujančių partijų programinės nuostatos, lyderių pasisakymai ir ankstesni balsavimai svarbiausiais tautos ir valstybės išlikimui politiniais klausimais. Rugsėjo 29 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute sambūris „Pro Patria“ suorganizavo Vilniaus forumo Rinkėjo vadovo pristatymą, kurio metu leidinį pristatė jo rengėjai.

Renginio metu skaityti pranešimai:



Vytauto Radžvilo ir Alvydo Jokubaičio diskusija „Europa po Europos Sąjungos“. Jau antrus metus mokslo metų pradžioje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentus ir visus piliečius pakvietėme į dviejų Vilniaus universiteto profesorių – Vytauto Radžvilo ir Alvydo Jokubaičio -  diskusiją. Kadangi jau ne pirmus metus stebimas Europos Sąjungos silpnėjimas, atrodė prasminga kelti dar visai neseniai neįmanomu atrodžiusį klausimą: ar ir kaip gali egzistuoti Europa po Europos Sąjungos?


Renginio metu skaityti pranešimai (tekstai ir vaizdo įrašai):



Kun. Edmundo Naujokaičio paskaita „Dievas mirė? Sekuliarizacija ir kas po jos“. „Dievas mirė“ - įvykusį faktą konstatavo Nyčė XIX amžiuje. Daugiau nei šimtą metų Vakarai gyvena šioje tikrovėje. Nors katalikybė ir religija apskritai niekur nedingo, ji prarado ankstesnį vaidmenį Vakarų pasaulio žmonių gyvenime. Ar tvarus ir prasmingas gali būti mūsų buvimas po Dievo mirties? Kokia dvasinė dykuma ar kaip tik nauji laisvės horizontai pasitiko sekuliarią žmoniją? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme kartu su kun. Edmundu Naujokaičiu spalio 26 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete organizuotoje paskaitoje „Dievas mirė? Sekuliarizacija ir kas po jos“.



Vilniaus atgavimo minėjimas Vilniaus mokytojų namuose. Spalio 27 d. „Vilnijos“ ir „Ryto“ draugijos organizavo konferenciją, skirtą 77-ųjų Vilniaus atgavimo metinių minėjimui. Renginyje pranešimus skaitė sambūrio „Pro Patria“ nariai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica. Jame taip pat dalyvavo Seimo Švietimo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša, Seimo narys dr. Laurynas Kasčiūnas, kalbininkas hab. dr. Kazimieras Garšva, etnologė Nijolė Balčiūnienė, ilgametis Šalčininkų rajono mokytojas Vytautas Dailidka ir kiti.


Diskusija „Katalikai ir politika: pareiga valstybei ir karas dėl šeimos“. Lietuvoje pagrįstai kalbama apie piliečių neaktyvumą ir nusivylimą politika. Keičiantis valdžioms nesprendžiamos problemos ir negerėjančios gyvenimo sąlygas skatina nuo politikos laikytis atokiau. Visa tai tuo metu, kai vykdoma prieš krikščionybę ir žmogaus prigimtį nukreipta „pažangiųjų“ politika. Ypač šeimos klausimais vis drąsiau siekiama įteisinti prigimčiai prieštaraujantį požiūrį į santuoką, šeimą ir lytiškumą. Šių pokyčių akivaizdoje verta klausti: kokia yra kataliko piliečio vieta valstybės gyvenime? Kokie klausimai privalo būti svarbūs kiekvienam katalikui? Gruodžio 2 d. būtent tai kartu apsvarstyti pakvietėme klaipėdiečius. Ievos Simonaitytės bibliotekoje vykusioje diskusijoje dalyvavo prof. Vytautas Radžvilas, kun. Vilius Viktoravičius bei sambūrio „Pro Patria“ nariai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica.


Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų palaikymo akcija prie Seimo. Gruodžio 6 d. dalyvavome Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų palaikymo akcijoje „Parodykime, kad gyvybė svarbi“. Akcija siekta išreikšti palaikymą pataisoms, kuriomis siūlyta neleisti kurti bei šaldyti perteklinių embrionų, įtvirtinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus bei uždrausti embrionų eksportą į kitas šalis.



Pradėjome platinti knygas

2016 metais jaunimo sambūris „Pro Patria“ ėmėsi naujo veiklos baro - pradėjo platinti knygas. Pirmiausia pradėjome platinti Valstybingumo studijų centro išleistą Roberto R. Reilly knygą  „Kaip gėjai tampa norma“, o metų pabaigoje - Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos išleistą Plinio Correa de Oliveiros knygą „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“. Pateikiame trumpus knygų aprašymus.

Robert R. Reilly, Kaip gėjai tampa norma. Valstybingumo studijų centras, 252 psl. Balandžio mėnesį Lietuvos skaitytojus pasiekė provokuojanti knyga seksualinių mažumų (LGBT) judėjimo tema. Buvęs JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėjas, nacionalinio saugumo ekspertas Robertas R. Reilly knygoje „Kaip gėjai tampa norma“ klausia, kaip tapo įmanoma Vakaruose įvykusi radikali mąstymo apie seksualinę moralę revoliucija. Kaip Vakarų šalių politikai ir mokslininkai pradėjo kalbėti, jog normalu ir saugotina tai, kas visoms visuomenėms visais amžiais ir dar XX a. pabaigoje atrodė akivaizdžiai smerktina? Kaip gėjai tapo norma? Knyga išsiskiria tiek savo kritišku požiūriu į tiriamą reiškinį, tiek ir giliu žvilgsniu į jo priežastis.

Knygos kaina – 4 eurai. Ją įsigyti galima užpildžius šią internetinę formą

Plinio Correa de Oliveira. Revoliucija ir Kontrrevoliucija. Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacija, 211 psl. Šiandien pasaulį viena po kitos krečia valstybės, šeimos, ekonomikos, kultūros ir kitokios krizės. Neigiamos krikščioniškos mūsų civilizacijos šaknys, šeimos svarba valstybės gyvavimui, religinio ir tautinio tapatumo svarba žmogaus asmeniui, galiausiai - neigiama prigimtis ir prigimtinis įstatymas. Brazilų filosofas, tarptautinės katalikiškos organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ įkūrėjas Plinio Correa de Oliveira savo veikale „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“ lengvu stiliumi ir sistematiškai aprašo dabartinės mūsų civilizacijos moralinės būklės ištakas ir priežastis. Galiausiai filosofas pateikia siūlymus, kokiais principais remtis turėtų pastangos atstatyti civilizaciją.

Knygos kaina – 6 eurai. Ją įsigyti galima parašius el. paštu: [email protected]


Susiję

Pro Patria 1590602926057485877
item