Bus šaukiama neeilinė Seimo sesija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui priimti

Rima Baškienė, Propatria.lt nuotr.

Reaguojant į šalį sukrėtusią keturmečio berniuko mirtį nuo, kaip įtariama, sunkaus sumušimo, kuriame dalyvavo berniuko patėvis ir motina, Seimo valdyba ruošiasi vasarį šaukti neeilinę sesiją Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui priimti, tvirtina Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė.

Rinkti parašus dėl neeilinės sesijos šaukimo jau ėmėsi ir patys Seimo nariai, tačiau R. Baškienė tikina, kad bus paprasčiau, jei tai bus įgyvendinta Seimo valdybos kvietimu, nes Seimo narių iniciatyvai reikėtų surinkti 47 parlamentarų parašus.

M. Majausko ir D. Šakalienės iniciatyva teiktomis įstatymo pataisomis siekiama itin plačiai apibrėžti smurtą prieš vaiką, įtraukiant ir emocinį, ekonominį smurtą, be to, juo laikant nepakankamą vaiko priežiūrą. Įstatymą kritikuojantys Seimo nariai pastebėjo, jog šiose pataisose pateikiamas abstraktus smurto apibrėžimas, kuris galėtų atverti kelią savivalei, kuomet iš tėvų vaikai paimami be rimtos priežasties. Pataisose pateiktos abstrakčios sąvokos gali reikšti, kad skurdžiai gyvenančios šeimos, kurių Lietuvoje yra itin daug, rizikuotų prarasti vaikus vien dėl to, kad neturi pakankamai pinigų.

Konservatoriai M. Adomėnas, Rimantas Jonas Dagys, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Agnė Širinskienė, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša minimam projektui siūlo savo pataisas, kuriose pastikslinamos M. Majausko ir D. Šakalienės projekte naudojamos abstrakčios sąvokos.

„Pateiktu siūlymu su kolegomis patiksliname D. Šakalienės pateiktą smurto prieš vaikus apibrėžimą. Jis išlieka tikrai platus ir nepaliekantis jokios erdvės smurtautojams. Apibrėžime lieka ir fizinis smurtas, ir psichologinis smurtas, ir seksualinė prievarta, ir nepriežiūra. Visam tam turi būti užkirstas kelias, tačiau kad smurto sąvokos abstraktumas nesukeltų absurdiškų ir neretai tragiškų situacijų šalies šeimoms, tas sąvokas patikslinome.

Nepriežiūra liko ir viso labo buvo perkelta iš 2.1 straipsnio į 2 straipsnį prie pagrindinių įstatymo sąvokų. Fizinės bausmės ištrintos tik vienoje teksto vienoje, kur buvo rašoma, kad valstybė imasi visų priemonių apsaugoti vaiką nuo „smurto, įskaitant fizines bausmes“. Kadangi fizinės bausmės yra akivaizdi fizinio smurto forma, teisiškai tiksliai nėra jokio reikalo kartoti tą patį du kartus. Bet kuris teisininkas jums paaiškintų, kad pagal mūsų siūlymus, įstatymas fizines bausmes aiškiai draudžia“, taip savo Facebook paskyroje įstatymo pataisas paaiškino vienas iš jų iniciatorių Eugenijos Jovaiša.

Kito pataisų iniciatoriaus Povilo Urbšio teigimu, vadinamosiomis M.Majausko ir D.Šakalienės pataisomis fizinės bausmės apibrėžiamos taip plačiai, kad jei tėvai vaikui dėl prasto pažangumo uždraus eiti pramogauti su draugais, tokį jų sprendimą jau bus galima traktuoti kaip fizinę bausmę.

„Pagal pirminį variantą, tai jau būtų galima laikyti smurtu prieš vaiką, nors tėvai nori tik, kad jis skirtų daugiau dėmesio mokslui, nei pramogoms. Tokiu atveju kai taip praplečiame ribas, mes sukuriame tokią situaciją, kuri tik diskredituos kovą prieš smurtą“, sakė parlamentaras P.Urbšys.