Bankai Lietuvoje pradėjo taikyti naują mokestį

Akylesni bankų sąskaitų turėtojai pastebėjo, kad kai kurios kredito įstaigos patyliukais sugalvojo, kaip papildomai užsidirbti iš savo kl...

Akylesni bankų sąskaitų turėtojai pastebėjo, kad kai kurios kredito įstaigos patyliukais sugalvojo, kaip papildomai užsidirbti iš savo klientų - gruodžio mėnesį nuo kiekvienos sąskaitos DNB nusirašė po 80 centų. Ši suma pavadinta „minimaliu paslaugų mokesčiu“ ir ji bus išskaičiuojama kas mėnesį. Turint omenyje, kad DNB turi šimtus tūkstančių klientų, už nieką jis užsidirbs apvalią sumą. Tiesa, DNB tvirtina, kad tokį mokestį nuo vasario taikys ir kiti bankai. O nuo jo galima išsisukti, jei sutiksi kas mėnesį sumokėti ne po 80 centų, o po... 1,5 euro.

DNB klientai „Vakaro žinias“ informavo, kad nuo pernykščio gruodžio sąskaitų turėtojai turi mokėti papildomą mokestį - minimalų paslaugų mokestį. Po 80 centų kas mėnesį. Negana to, išliko ir visi kiti mokesčiai, o kai kurie net išaugo. Kortelės tvarkymo mokestis padidėjo nuo 55 iki 60 centų, kortelės keitimas - nuo 3 iki 4 eurų (dar 3 eurus kažkodėl reikia sumokėti, jei kortelė pasiimama banko skyriuje), mokestis už grynųjų pinigų nurašymą - 30 centų už operaciją ir t.t.

Paskambinus trumpuoju DNB telefono numeriu Olga prisistačiusi banko darbuotoja (pavardę įvardyti kategoriškai atsisakė) paaiškino, kad nuo lapkričio pasikeitė banko kainynas, todėl atsirado naujas mokestis.

„Į naują bankinių paslaugų mokestį įtrauktas visų sąskaitų administravimas ir pervedimai eurais. Dabar už kiekvieną pervedimą atskirai nemokate. Mokestis taikomas visiems klientams visuose bankuose. Kuriuose dar nėra, turbūt bus nuo vasario 1 d.“, - tvirtino banko tarnautoja.

Pasirodo, naujas mokestis yra susijęs su Lietuvos banko nutarimu nuo vasario visiems bankams uždėti apynasrį ir įteisinti kasdienių bankinių paslaugų krepšelius, kurių kaina neviršytų 1,5 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams - 75 centų. Krepšelį sudarytų ne mažiau nei 10 pervedimų į bet kokius bankus, neriboti įskaitymai į savą sąskaitą, nemokamas išgryninimas iki 550 eurų ir panašiai.

DNB atstovas spaudai Valdas Lopeta paaiškino, esą klientai, nenorintys mokėti 80 centų minėto mistinio mokesčio, gali pasirinkti vieną iš siūlomų krepšelių. Tiesa, tada jau bankas už tai pasiimtų nebe 80 centų per mėnesį, o 1,5 euro. Tačiau, anot jo, jei klientas yra aktyvus ir banko paslaugomis naudojasi dažnai, tai esą apsimokėtų.

V.Lopeta neatskleidė, kiek DNB jau susižėrė pelno iš naujo mokesčio.

„Tačiau galiu pasakyti, kad nuo lapkričio, kai pradėjome taikyti krepšelius, jau apie 110 tūkst. pasirinko paslaugų krepšelį“, - tepasakė V.Lopeta. Kitaip tariant, tie 110 tūkst. žmonių kas mėnesį bankui sumokės po 1,5 euro, visi likusieji, kurių skaičius neatskleidžiamas, - po 80 centų.

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė sakė, kad bankus, sugalvojusius naują mokestį, iš dalies dar galima pateisinti.

„Negalima sakyti, kad žmogus, turintis sąskaitą, už tai neturi susimokėti, nes bankai turi užtikrinti, kad ji būtų neprieinama, kad į ją nebūtų įsilaužiama. Kaip sekasi tai užtikrinti - tai jau kitas reikalas, bet bankas išlaidų patiria. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad sąskaitų laikymas ir krepšelių kaina labai padidėjo smulkioms bei vidutinėms įmonėms. Kadangi yra oligopolija, bankų yra mažai, jie žiūri vienas į kitą ir konkuruoja ne kainomis, o reklama, jie pasinaudojo proga ir sugalvojo daug naujų mokesčių. Kai visi elgiasi taip pat, juk klientas dėl to nepabėgs pas konkurentus. Tai rodo, kad pas mus yra nesveika bankininkystė, nereguliuojama oligopolija. Bankai elgiasi neetiškai, negarbingai ir tuo būdu gauna savo norimą pelną“, - dėstė R.Paukštė.

Anot jo, buvo atlikta skandinaviškų bankų apklausa.

„Ji parodė, kad Lietuvos bankų krepšelių kainos sutampa su tų pačių bankų kainomis Skandinavijos šalyse. Nors pragyvenimo lygis skiriasi kelis kartus. O ir skandinaviškų bankų darbuotojų algos daug didesnės nei Lietuvoje, todėl ir krepšeliai turėtų būti brangesni. Štai koks yra jų elgesys. Nepaisant to, jie kalba, kad bankų nereikia reguliuoti. Noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, pernai pabrango ir mokėjimo kortelių keitimas. Kodėl? Gal plastikas pabrango? Ne. Bankų įkainių didėjimas visiškai nėra pagrįstas kokiomis nors sąnaudomis. Tai yra tiesiog pasinaudojimas konkurencijos nebuvimu ir siekis lengviausiu būtu užsidirbti norimą pelną“, - paaiškino Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas.


Susiję

Ekonomika 1052901094768435959

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item