Antradienis prieš Epifaniją – Švč. Jėzaus Vardas

Tave, o Jėzau, kai menu, * Širdyje džiaugsmą gaivinu:  Už medų, ak, už viską tu  * Saldesnis savo buvimu. Argi meiliau kas giedam...

Tave, o Jėzau, kai menu,
* Širdyje džiaugsmą gaivinu: 
Už medų, ak, už viską tu 
* Saldesnis savo buvimu.
Argi meiliau kas giedamas, 
* Argi noriau kas klausomas, 
* Ar kas saldžiau galvojamas, 
* Kaip Jėzus, dieviškas Sūnus!

 (IESU, dulcis memoria)

Liturginiai skaitiniai:

1 Jn 2, 29–3, 6 – Kas gyvena Jėzuje, tas nedaro nuodėmės ir yra Tėvo vaikas.

Jn 1, 29–34 – Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes!

Švenčiausiasis Jėzaus Vardas visada buvo gerbiamas Bažnyčioje nuo pat pirmųjų amžių, tačiau tik XIV a. pradėtas minėti liturgijos apeigose. Šv. Bernardinas Sienietis († 1444), padedamas kitų brolių, ypač Alberto Sarteaniečio († 1450) ir Bernardino Feltreniečio († 1494), su dideliu užsidegimu skleidė šį pamaldumą, kol pagaliau oficialiai buvo įsteigta liturginė šventė. Pirmiausia 1530 metais popiežius Klemensas VII leido Mažesniųjų brolių ordinui per šv. Mišias ir Liturgines valandas švęsti Švenčiausiąjį Jėzaus Vardą. Toliau plintant šiam pamaldumui, 1721 metais popiežius Inocentas XIII suteikė šią galimybę ir visai Katalikų Bažnyčiai. Ši šventė būdavo minima pirmąjį sausio sekmadienį, o popiežiui Jonui Pauliui II atnaujinus Romos mišiolą ji nustatyta sausio 3 d.

Bažnyčios žodis:

Kas myli, neturi kito tikslo mylėdamas, kaip kad būti mylimas. Taigi Dievas, taip labai mus mylėdamas, netrokšta iš mūsų nieko daugiau, tik, kaip pažymi Šv. Bernardas, mūsų meilės. „Kai Dievas myli, jis netrokšta nieko kito, kaip tik būti mylimas.“ Todėl šventasis mus ragina: „Jis davė pažinti savo meilę, kad galėtų patirti tavo.“ O, žmogau, kad ir kas tu būtum, tu pažinai Dievo meilę, kuri privertė jį tapti žmogumi, už tave kentėti ir mirti. Kiek ilgai truks, kol Dievas iš tavo darbų pažins tavo meilę Jam? O! Iš tiesų, kiekvienas žmogus, matydamas Dievą, apsivilkusį kūnu, pasirinkusį gyventi tokį pilną kančių bei pažeminimų gyvenimą ir sutikusį mirti tokia gėdinga mirtimi, turėtų užsidegti tokio atsidavusio Dievo meile. „Kadgi tu praplėštumei dangų ir nužengtumei! Nuo tavo veido tirptų kalnai,... vanduo degtų ugnimi.“ (Iz 64, 1). O, kad tu teiktumeis, mano Dieve (taip maldavo pranašas prieš Amžinajam Žodžiui nužengiant į žemę), palikti dangų, nužengti pas mus ir tapti žmogumi! O, tada, matydami tave kaip vieną iš jų tarpo, kalnai ištirptų, žmonės pašalintų visas kliūtis, įveiktų visus sunkumus, laikydamiesi tavo įsakymų bei patarimų; vandenys degtų ugnimi! O, iš tiesų tu uždegtum tokią liepsną žmogaus širdyje, kad net labiausiai atšalusios sielos užsidegtų tavo šventa meile. Ir iš tikrųjų, po Dievo Sūnaus Įsikūnijimo kaip nuostabiai dieviška meilė nušvito daugeliui mylinčių sielų!

Šv. Alfonsas Liguoris

Melskimės

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Jėzau, išgirsk mus! Jėzau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Jėzau, Dievo Sūnau,   |  pasigailėk mūsų!
Jėzau, Tėvo atspindy, 
Jėzau, amžinai spinduliuojančioji šviesa, 
Jėzau, garbės valdove, 
Jėzau, teisingumo saule, 
Jėzau, Mergelės Marijos Sūnau, 
Jėzau meilingasis, 
Jėzau nuostabusis, 
Jėzau, galingasis Dieve, 
Jėzau, ateities Tėve, 
Jėzau, išganymo skelbėjau, 
Jėzau galingasis, 
Jėzau kantrusis, 
Jėzau klusnusis, 
Jėzau romusis ir nuolankiaširdi, 
Jėzau, skaistumo mylėtojau, 
Jėzau, mūsų mylėtojau, 
Jėzau, uolusis sielų gelbėtojau, 
Jėzau, mūsų Dieve, 
Jėzau, mūsų priegloba, 
Jėzau, vargšų tėve, 
Jėzau, tikinčiųjų brangenybe, 
Jėzau, gerasis ganytojau, 
Jėzau, tikroji šviesa, 
Jėzau, amžinoji išmintie, 
Jėzau, begalini gerume,
Jėzau, mūsų kely ir gyvenime, 
Jėzau, angelų džiaugsme, 
Jėzau, patriarchų valdove, 
Jėzau, apaštalų mokytojau, 
Jėzau, evangelistų įkvėpėjau, 
Jėzau, kankinių tvirtume, 
Jėzau, išpažinėjų šviesa, 
Jėzau, mergelių skaistume, 
Jėzau, visų šventųjų vainike,

Būk mums maloningas, atleisk mums Jėzau!
Būk mums maloningas, išklausyk mus Jėzau!

Nuo visokio blogio   |   gelbėk mus, Jėzau!
Nuo visokių nuodėmių 
Nuo Tavęs įžeidimo 
Nuo velnio žabangų 
Nuo neskaisčių polinkių
Nuo amžinosios mirties 
Nuo Tavo įkvėpimų niekinimo

Savo gimimu iš Marijos   |   gelbėk mus, Jėzau!
Savo kūdikystės žavesiu 
Savo dievišku gyvenimu 
Savo darbais ir sielvartais 
Savo kančia ir kruvinu prakaitu
Savo vienatve, kenčiant ant kryžiaus, 
Savo merdėjimu 
Savo mirtimi ir palaidojimu 
Savo prisikėlimu iš numirusių
Savo įžengimu į dangų 
Švenčiausiojo Sakramento dovana 
Savo džiaugsmais ir palaima 
Savo garbe amžinąja

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
   atleisk mums, Jėzau!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, 
   išklausyk mus, Jėzau!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, 
   pasigailėk mūsų!

   Jėzau, išgirsk mus!
   Jėzau, išklausyk mus!

   Melskimės. Leisk mums, Viešpatie, visuomet Tavęs išganingai bijoti ir Tave nuoširdžiai mylėti, nes Tu niekuomet nenustoji vadovavęs tiems, kurie Tave myli. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

Parengė kun. Robertas Urbonavičius.


Susiję

Robertas Urbonavičius 4373763945498899621
item