Andrius Švarplys. Racionalaus proto ir nuoširdaus susirūpinimo kapituliacija

Tekstas skelbtas asmeninėje Andriaus Švarplio socialinio tinklo Facebook paskyroje.

***

Racionalaus proto kapituliacija. Ir manipuliacijos pasinaudojant baisia tragedija.

Taip galima pavadinti Lietuvos viešojo lauko audras po vakarykštės tragedijos Kėdainiuose. Sužvėrėję monstrai užmušė apsiginti negalintį, bejėgį keturmetį berniuką. Neeilinis, nekasdienis, brutalus nusikaltimas, kuriam nėra ir negali būti jokių „paaiškinimų“.

Tačiau kokios viešos diskusijos prasidėjo po to. Staiga visi pradėjo reikalauti naujojo Vaiko teisių įstatymo ir ieškoti kaltų, kas jo nepriėmė. Net sudarinėjami sąrašai už jį nebalsavusių Seimo narių.

Tačiau ką bendro turi šis nusikaltimas su naujosiomis Vaiko teisių įstatymo pataisomis? Nuo to, kad užrašys, jog fizinis smurtas yra draudžiamas, visi tokie Kėdainių monstrai susipras ir nebemuš vaikų? Juk yra užrašyta, kad girtam vairuoti automobilį yra draudžiama arba kad viršyti greitį yra draudžiama, – ir ką, išsisprendė problemos?

O gal čia visos viltys dedamos, kad naujosios pataisos įgalins Vaiko teisių tarnybas efektyviau dirbti, įsikišti laiku ir taip išvengti tokių tragedijų?

Pažiūrėkim:

56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė:

3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.

Tai citata iš dabar galiojančio įstatymo. Kas kam nors neaišku? Kam ko nors trūksta vaiko teisėms ginti?

Tuo tarpu naujosios „emocinio smurto“, „socializacijos užtikrinimo“ sąvokos atveria erdvę nekompetetingų tarnybų atstovų piktnaudžiavimui – būtent tą įrodo Norvegijos pavyzdžiai ir būtent šitos sistemos atstovai Lietuvoje bando stumti genderistinius policinius įstatymus.

Tai iš kur toks uolus viešojo lauko lyderių pasitikėjimas Seimu? Eilę metų tyčiojasi iš Seimo, kuria serialus iš kailinių ir visureigių, Seimo Pirmininką laiko už mokinuką TV studijose, o štai dabar visi staiga klausia: kodėl Seimas neužkerta kelio tokioms tragedijoms?

Kodėl aršiausiems vaiko teisių gynėjams (ypač D.Šakalienei, D.Pūrui, R.Povilaičiui, L.Slušniui, E.Žiobienei) niekuomet net minties nekilo įgalinti Vaiko teisių apsaugos tarnybas, joje dirbančius pareigūnus atpažinti ir reaguoti į smurtą šeimose? Kitaip tariant, realizuoti galiojančio Įstatymo apsaugą?

Kodėl jiems patogiau rinktis tyliai įsisavinti Norvegijos fondų teikiamą pagalbą ir kelti viešas bangas tragedijų akivaizdoje? Kodėl pasiremiant tų pačių fondų finansavimu neorganizuojami socialinės, psichologinės ir bendruomeninės pagalbos rizikos šeimoms mechanizmai?

Vietoj realaus darbo realiai ginant rizikos aplinkoje atsidūrusius vaikus akivaizdžiai renkamasi viešo įvaizdžio parodomoji kova. Susidaro įspūdis, kad realiai jų veikloje nesirūpinama tikromis problemomis, o tik siekiama prastumti norvegiško tipo genderistinę politiką Lietuvoje.

Kodėl šie susikompromitavę veikėjai – parodę visišką abejingumą ir netgi priešiškumą vaiko teisių pažeidimams lietuvių šeimų atžvilgiu vaikų atėmimo bylose Norvegijoje – dabar tampa aršiausiais vaikų teisių gynėjais?

KĄ BENDRO SU TIKROMIS PROBLEMOMIS TURI ŠIS KELIAMAS AŽIOTAŽAS, KAI VEIKIANTIS ĮSTATYMAS SUTEIKIA VISUS ĮGALIOJIMUS VEIKTI?

P.S. Dar vienas pseudo-susirūpinimo pavyzdys: Rimvydas Valatka visaip išsityčiojo iš „valstiečių-žaliųjų“ bandymo kovoti su alkoholizmu Lietuvoje. Jo pats garsiausias argumentas buvo tas, kad įstatyminiais draudimais alkoholizmo problemos neišspręsi; kad įstatyminiai draudimai yra sovietinio mąstymo reliktai, vedantys į autoritarinį politinį režimą.

Ir štai dabar R.Valatka yra pirmųjų gretose, rodantis į Seimą kaip į pačią kalčiausią instituciją, atsakingą už tragediją. Dar daugiau – jis net sudarė sąrašą Seimo narių, balsavusių prieš naująsias Vaiko teisių įstatymo pataisas. Mat dabar jau Įstatymas viską turėtų išspręsti.

Kaip suprasti tokias inversijas? Tiktai taip: vyksta pats primityviausias politinis puolimas prieš atsilikusią, nacionalistiniuose mituose įklimpusią, homofobišką, antieuropietišką, antisemitinę, trumpiau – ne pažangią visuomenės dalį ir jos balsais į Seimą išrinktą valdžią. Priemonės nesirenkamos, tinka net vaiko tragedija. Panašiai kaip atsitiko su berniuko siro lavonėlio nuotrauka Egėjo jūros pakrantėje – tik viešai sukeltas įvaizdis-šokas privertė D.Camerono vyriausybę atkreipti dėmesį. Be Įvaizdžio šoko problemos supratimo nėra.

Proto ir nuoširdaus susirūpinimo kapituliacija.

Paduoti Seimą į teismą ir taip išspręsim problemą!