Vilniaus forumas: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą. 

Rezoliucijos autoriai įsitikinę, kad „būtina ryžtingai atsisakyti Lietuvos aukštajam mokslui pragaištingo iki šiol taikyto neoliberalaus jo organizavimo bei finansavimo modelio, panaikinti „krepšelius“ ir sukurti bei pradėti nuosekliai įgyvendinti iš principo naują tautos ir valstybės ilgalaikius interesus atitinkančią šalies aukštojo mokslo plėtros strategiją“. 

Teigiama, kad Lietuvoje vykdytos aukštojo mokslo pertvarkos, grįstos moraliai ir politiškai bankrutavusios neoliberalizmo ideologijos bei ją įkūnijančios ,,naujosios viešosios vadybos” principais. Šios ideologijos poveikis reiškiasi tuo, kad mokslininkai ir pedagogai pradeda laikyti save mokslo tiriamųjų ir pedagoginių paslaugų rinkos dalyviais, konkuruojančiais dėl potencialių klientų palankumo, o orientuojantis į ,,pelningas” veiklas neišvengiamai nuvertinamos studijos, kurios yra būtina aukštosios mokyklos ir visuomenės sukaupto intelektinio potencialo perdavimo naujoms kartoms sąlyga. Konstatuojama, kad „universitetai virto globalioje mokslo ir studijų rinkoje veikiančiomis privačiomis įmonėmis, siekiančiomis pelnytis iš valstybės ir studentų pinigų.“

Rezoliucijoje didelis dėmesys skiriamas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), kurio direktorė neseniai tapo Švietimo ir mokslo ministre. Vilniaus forumas teigia, kad naujojoje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje MOSTAI suteiktas Konstitucijai prieštaraujantis statusas formuojant valstybės aukštojo mokslo politiką, kas liudija vykdomą tolesnį valstybės funkcijų suprivatinimą. Kritikuojama, jog MOSTA nuosekliai palaikė neoliberalią 2009 m. „krepšelinę“ aukštojo mokslo reformą, teikdama išimtinai palankias tariamai „mokslines“, o iš tiesų „naujosios viešosios vadybos“ ideologija paremtas išvadas ir faktiškai egzistuoja kaip neoliberalių reformų legitimavimo mokslo vardu agentūra. Rezoliucija siūlo neleisti MOSTAI „dalyvauti vykdant valstybės aukštojo mokslo politiką“ ir panaikinti jai „be pagrindo suteiktą tiek ekspertinį, tiek mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos statusą“. 

Rezoliucijoje rašoma, kad universitetų jungimas galimas tik pradedant nuo besidubliuojančių studijų programų jungimo, ką privalo inicijuoti Švietimo ir mokslo ministerija, o ne patys universitetai. Taip pat siūloma apriboti savo įgaliojimus aukštojo mokslo politikos ir kitose srityse nuolatos viršijančio Konstitucinio teismo galias ir panaikinti dabartinę diskriminacinę mokėjimo už studijas politiką, sukuriančią dvi – mokančių ir nemokančių už studijas – studentų kategorijas. Vietoje to siūloma įtvirtinti nuostatą, kad „nemokamos studijos laiduojamos studentams, laiku vykdantiems studijų programoje nustatytus reikalavimus, o neįvykdę reikalavimų studentai moka studijų mokestį, proporcingą neįvykdytos programos daliai“. Tokia nuostata užtikrintų visiems nemokamą mokslą ir turėtų veikti kartu su visoje šalyje privaloma priėmimo į universitetus pagal mokymosi rezultatus kartele, užtikrinančia, jog priimami tik tinkamai pasirengę ir studijuoti gebantys studentai.

Rezoliucijoje aštriai kritikuojamas Vyriausybės programos Švietimo politikos skyrius. 

„Tarp Vyriausybės programos projekto ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų programos bei viešų pareiškimų esama reikšmingos neatitikties ir iš to kylančio pavojaus, kad naujoji valdžia toliau tęs neoliberalią aukštojo mokslo rinkinimo politiką. LVŽS ir Vyriausybės programų skirtumas verčia abejoti politine naujosios valdžios valia arba patirtimi, leidusia Vyriausybės programos Švietimo ir mokslo skyrių perrašyti neoliberalizmo ideologija besivadovaujančiai MOSTA. Atskiri Vyriausybės programos skyriai sąmoningai ar ne paremti ištisomis frazėmis iš MOSTA parinktų NVV specialistų studijų. Naujosios Vyriausybės programinės nuostatos dėl aukštojo mokslo suformuluotos taip abstrakčiai, kad nėra įmanoma suvokti, kokiais principais bus grindžiama jos politika šioje srityje ir kokios bus jos tolesnės plėtros kryptys“ – rašoma joje. 

Pasak rezoliucijos autorių, „tikslinga atidėti naujos Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos įsigaliojimą, jeigu jį tobulinant bus iš esmės ir konstruktyviai sprendžiami įsisenėję ir šiame įstatyme tinkamai neišspręsti aukštojo mokslo organizavimo, finansavimo, prieinamumo ir kiti klausimai“.