Trečioji Kalėdų oktavos diena – šv. Apaštalas Jonas

Tuomet įėjo ir kitas mokinys,  kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo.  Jis pamatė ir įtikėjo.   (Mišių Evangelija) Liturginiai ...

Tuomet įėjo ir kitas mokinys,
 kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. 
Jis pamatė ir įtikėjo.

  (Mišių Evangelija)

Liturginiai skaitiniai:

1 Jn 1, 1–4 – Apaštalai – Kristaus gyvenimo slėpinių liudininkai.

Jn 20, 1–8 – Tam, kuris myli, užtenka ir menkiausio ženklo, kad įtikėtų.

Šv. Joną sieja ypatingas ryšys su kiekvienu Kristaus slėpinio aspektu. Apaštalas, kuris ilsėjosi prie Viešpaties krūtinės per Paskutinę Vakarienę, kuris Kryžiaus papėdėje priėmė Mariją savo motina ir kuris buvo pirmasis mokinys, įtikėjęs Prisikėlimu, gali būti laikomas Velykų slėpinio teologu. Bet šv. Jonas yra ir Įsikūnijimo slėpinio šauklys, žmogus, kuris Šv. Dvasios įkvėptas parašė: „Žodis tapo kūnu, jis įkūrė savo buveinę tarp mūsų.“ Jonas gyveno Kristaus, kurį sutiko Jordano pakrantėje, artumoje; drauge su Petru ir Jokūbu jis buvo Kristaus Atsimainymo liudininkas ir dalyvavo Jo agonijoje; vienintelis iš visų apaštalų, jis matė Mokytojo mirtį ir paguldė Jį į kapą. Šv. Jonas išsaugojo visų tų įvykių prisiminimus, kurie turėjo nušviesti ilgą jo gyvenimą. Jis su svaiginančia nuostaba suvokė, kad „Dievas yra meilė“ ir kad Viešpaties įsakymo esmė yra meilė.

Bažnyčios žodis:

Jonas – ketvirtasis evangelistas, Zebediejaus ir Salomėjos sūnus, vyresnysis Jokūbo brolis. Gimęs ir augęs Betanijoje, buvo žveju, tačiau greitai pasitraukė į dykumą pas Joną Krikštytoją, kuris nurodė būsimam evangelistui Jėzų kaip Mesiją. Pats Jėzus jį pakvietė tarnystei (Mt 4,21; Mk 16,19; Lk 5,10; Jn 1,35-40), Jonas tapo Jo mylimu mokiniu  (Jn 13,23). Kartu su kitais mokiniais – Jokūbu ir Petru – buvo Jėzaus Atsimainymo (Mt 17,1-13; Mk 9,2-13; Lk 9,28-36) ir Jairo dukters prikėlimo (Mk 5,21-43, Lk 40,51) liudytoju, dalyvavo paskutinėje Jėzaus maldoje Getsemanės sode (Mt 26,37; Mk 14,33), buvo įsūnytas Mergelės Marijos, kuria rūpinosi iki pat jos mirties (Jn 19,25-27). Sekminių dieną gavęs Šventosios Dvasios patepimą, jis skelbė Kristaus mokymą, bet iki Marijos užmigimo nesitraukė iš Betanijos.

Vėliau Jonas apsigyveno Mažojoje Azijoje, Efeze. Imperatoriaus Domiciano buvo išsiųstas į Patmo salą, kur gavo apreiškimą apie pasaulio ateitį, aprašytą „Apreiškimo (Apokalipsės)“ knygoje, kuri taip pat įeina į Naujojo Testamento turinį. Jonas nugyveno ilgą gyvenimą ir mirė sulaukęs 113 metų. Pasak legendos, Evangeliją jis rašė labai senyvame amžiuje paprašytas savo mokinių papildyti kitas tris Evangelijas. Jis išsirinko kitus Jėzaus Kristaus gyvenimo momentus: jei ankstesni trys Evangelistai kalbėjo išimtinai apie Jėzaus gyvenimą Galilėjoje, tai Jonas byloja apie Jo gyvenimą Judėjoje ir Jeruzalėje, apie Jėzaus ginčus su rašto aiškintojais ir fariziejais tiesos bei šventyklos temomis. Labiau paslaptinga ir pati ketvirtosios Evangelijos kalba, daug dėmesio skirta Dievo Sūnaus įsikūnijimui. Plačiau nei kitose Evangelijose čia pateikiamos Jėzaus kalbos, kreipimasis į mokinius, Jo kvietimais meilei kaip išgelbėjimo keliui. Legenda tvirtina, kad senukas Jonas, kontempliuodamas tiesą, diktavo Evangelijos tekstus savo mokiniui Prochorui. Apaštalas Jonas buvo vienas iš nedaugelio Jėzaus – Dieviškos Išminties - žemiškojo gyvenimo liudytojų ir likusį savo gyvenimą paaukojo šios Išminties tarnystei. Neatsitiktinai jį vadina Teologu. Kiti du žymūs teologai - šv. Gregorijus Nazianzietis (miręs 389 m.) ir šv. Simeonas Naujasis Teologas (miręs 1021 m.) - tik vėliau gavo šį titulą. Jie tarnavo išminčiai, per kurią žmonėms atskleidė Dieviškąjį Apreiškimą. 

Melskimės

Mylimasis Kristaus Dievo apaštale, paskubėk padėti bejėgiams žmonėms.
Tas, kuris tau leido ilsėtis ant Jo krūtinės, tave išklausys.
Ir tu, o teologe, prašyk, kad išsisklaidytų pagoniški debesys,
prašyk mums taikos ir begalinio gailestingumo. Amen.

Parengė kun. Robertas Urbonavičius


Susiję

Robertas Urbonavičius 5722079111226004792
item