Europos Parlamente kelią skinasi tolesnės federalizacijos projektai

Europos Parlamente (EP) toliau kelią skinasi tolesnę federalizaciją siūlantys projektai. EP Konstitucinių reikalų komitete vyko diskusijos dėl Europos Sąjungos institucinės reformos. Buvo svarstomi du reformų pasiūlymai, abiems Komitetas pritarė. Toliau diskusija persikels į EP plenarinę sesiją sausio pradžioje. 

Guy Verhofstadto (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) parengė rezoliucijos projektą, kuriuo siūlo iš esmės reformuoti šiuo metu galiojančią ES sutartį: sujungti Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų pareigybes, sumažinti ES šalims taikomų sutarties išimčių skaičių, sumažinti Europos Komisijos narių skaičių bei vykdyti Europos Komisijos pirmininko rinkimų kampaniją visose ES šalyse, sukurti Europos gynybos sąjungą ir ES užsienio reikalų ministro pareigybę.

Visi šie siūlymai, o ypač šalims taikomų išimčių naikinimas, yra aiškūs žingsniai gilesnės integracijos ir federalizacijos link. To neslėpė ir siūlymų iniciatorius, negailėjęs kritikos vienintelei demokratinei ES institucijai – Tarybai, kurioje vyrauja praktika priimti sprendimus bendru sutarimu, dėl ko esą „gaišinamas brangus laikas“. 

Kitame komiteto pritarimo sulaukusiame rezoliucijos projekte, kurį parengė EP nariai Mercedes Bresso (Socialistai ir demokratai, Italija) ir Elmaras Brokas (Europos liaudies partija, Vokietija), reformas siūloma vykdyti dabar galionačios Lisabonos sutarties rėmuose. Jame siūloma ES Tarybą ir Europos Parlamentą paversti dvejų rūmų teisėkūros organu, taip pat sutrumpinti ilgalaikį ES biudžeto planavimą nuo septynerių iki penkerių metų (tai sutaptų su Europos Komisijos ir Parlamento kadencijomis) bei įsteigti ES finansų ministro pareigybę. Taip pat raginama stiprinti ES šalių bendradarbiavimą užsienio politikos, gynybos bei vidaus reikalų srityse. 

Siūlymai 2017 m. pradžioje dar bus svarstomi Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.