Advento apmąstymai: III advento savaitės sekmadienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.

Praeitos dienos apmąstymą rasite čia

***

Visuomet džiaukitės Viešpatyje!

 Ir vėl kartoju: džiaukitės! Viešpats yra arti!

 (Šv. Mišių introitas)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 35, 1–6. 10 – Viešpats teikia tikrąjį džiaugsmą: atleisdamas, išgydydamas, sugrąžindamas pas Save.

Jok 5, 7–10 – Krikščionio kantrybė ir artimo meilė yra tie vaisiai, kurių iš mūsų laukia ateinantis Viešpats.

Mt 11, 2–11 – Į Jono Krikštytojo abejones Jėzus atsako savo atliktais stebuklais. Viešpaties darbai kalba už Jį patį.

Lotyniškoje Romos rito liturgijoje viduriniai advento ir gavėnios laikotarpių sekmadieniai (III advento ir IV gavėnios) yra išskirtiniai: jie pertraukia susikaupimo bei atgailos laiką, pakviesdami išgyventi džiaugsmą dėl artėjančių svarbiausių mūsų Išganymo įvykių: Viešpaties Įsikūnijimo ir Prisikėlimo. Šie sekmadieniai vadinami džiaugsmingaisiais (lot.: Gaudete ir Laetare – lietuviškai reiškia tą patį). Vietoje violetinės liturginės spalvos, kuri simbolizuoja atgailą, auką ir pasirengimą, naudojama rožinė spalva (tik šiuos du sekmadienius!).

Bažnyčios žodis:

Visus savo reikalus žmogus turi panardinti Dievuje ir Jam juos atiduoti, leisti Jam viskuo puikiausiai pasirūpinti, Jam visiškai save pavesti ir su šiuo pasitikėjimu visa, kas įvyksta, priimti kaip geriausia ir būti tuo visiškai patenkintam. Jei, priešingai, žmogus nenori pasitikėti Dievu ir Jam atsiduoti, jei jis nori imtis darbų, rūpintis dėl jų ir atlikti juos tarsi būtų vienas, Dievas dažnai leidžia jam nusiminti, kad pamatytų, kiek toli jis gali nueiti vien tik savo paties jėgomis. Jei visuose dalykuose ir visame, ką daro, žmogus atsiduotų Dievui su tikru pasitikėjimu, būkite tikri, Dievas pasirūpintų šiuo žmogumi tiek iš vidaus, tiek iš išorės nepalyginamai geriau, nei visi kūriniai galėtų tai padaryti. Nes Dievas yra pilnas malonės ir tiesos; tai, ko ieškome pas Jį su pasitikėjimu, randame, bet pasitikėjimas, žinoma, turi kilti iš ištikimybės ieškant Dievo, iš meilės ir valios pastangų. Tad pasitikėjimas viršija visa. Kaip neįmanoma per daug mylėti Dievą, taip neįmanoma per daug Juo pasitikėti, kai pasitikėjimas kyla iš ištikimybės.

Jonas Tauleris

Melskimės 

Garbingas šventasis Jonai Krikštytojau, Uoliausias apaštale, tu nedarydamas jokių stebuklų kitiems vien savo atgailos gyvenimo pavyzdžiu ir savojo žodžio galia patraukei prie savęs minias, kad parengtum jas vertam Mesijo priėmimui ir jo dangiškojo mokymo klausymui. Suteik, kad dėl tavo švento gyvenimo pavyzdžio ir darant gerus darbus mes galėtume atvesti daug sielų pas Dievą, bet ypač visas tas sielas, kurias gaubia klaidos ir nežinojimo tamsa ar kurios nuklydo paskui ydas.

Jesės medis

15. Judita – jauna našlė, kuri savo narsa ir išmintimi išgelbėjo savo miesto gyventojus ir visa Izraelį nuo priešų. Judita – tai Marijos, kuri savuoju „taip“ išvadavo mus iš priešo, simbolis.

Perskaityk ir apmąstyk: Juditos pergalė (Jdt 13 sk.)