23 žinomi akademikai išreiškė paramą keturių kardinolų popiežiui įteiktam laiškui

23 žinomi pasaulio akademikai pasirašė dokumentą, kuriame išreiškiamas „gilus dėkingumas ir visiška parama“ keturių kardinolų popiežiui Pranciškui įteiktam laiškui, vadinamam dubia, kuriame popiežiui pateikiami penki klausimai apie katalikų doktriną, reikalaujantys atsakymo „taip“ arba „ne“.

„Kaip žinoma, šie kardinolai formaliai popiežiui Pranciškui pateikė penkias abejones (lot. dubia - abejonė, vert. past.) ir paprašė patikslinti penkis fundamentalius katalikų doktrinos ir sakramentų disciplinos klausimus, apie kuriuos kalbėdamas neseniai pasirodęs popiežiškasis paraginimas Amoris Laetitia 8 skyriuje galimai prieštarauja Šventajam Raštui ar/ir Tradicijai bei buvusių popiežių rašytiems dokumentams - ypač popiežiaus šv. Jono Pauliaus II enciklikai Veritatis Splendor ir jo popiežiškajam paraginimui Familiaris Consortio“, teigiama akademikų ir kunigų pasirašytame dokumente.

Toliau tęsiama: „Plačiai paplitusi sumaištis ir susiskaldymas po Amoris Laetitia yra vis besiplečianti krizė, visai kaip Arijonizmo krizė ketvirtajame amžiuje. [...] Visuotinė Bažnyčia šiuo metu savo istorijoje yra pasiekusi kritinį tašką, primenantį didžiąją Arijonizmo krizę.“

Ketvirtame amžiuje kilusi Arijonizmo krizė įtraukė „didžiąją dalį vyskupų, taip pat ir Šv. Petro įpėdinį, kurie svyravo dėl paties Kristaus dieviškumo“.

„Daugybė žmonių visiškai nepuolė į ereziją, tačiau nuginkluoti sumaišties ar susilpninti bailumo, jie siekė tam tikros kompromisinės formulės, esą turėjusios užtikrinti „taiką“ ir „vienybę“. Šiandien mes esame liudininkai panašios besiplečiančios krizės, šį kartą liečiančios svarbiausios krikščioniško gyvenimo aspektus. Veidmainiškai patvirtinamas mokymas dėl santuokos neišardomumo, sunkaus objektyvaus nesantuokinių lytinių santykių nuodėmingumo, svetimavimo ir sodomijos, Šventosios Eucharistijos šventumo bei baisios mirtinos nuodėmės realybės. Tačiau praktikoje vis daugiau aukštas pareigas užimančių prelatų ir teologų pamina ar visiškai neigia šias dogmas [...] savo perdėtu ir vienpusišku kalbėjimu apie „gailestingumą“, „pastoracinę pagalbą“ ir „lengvinančias aplinkybes“, rašoma dokumente.

Dokumento autoriai taip pat prideda, jog šios situacijos rimtumas reiškia, kad „visi Apaštalų įpėdiniai turi rimtą ir neatidėliotiną pareigą kalbėti aiškiai ir tvirtai, patvirtindami moralinį mokymą, aiškiai apibrėžtą magisterinio ankstesnių popiežių mokymo ir Tridento susirinkimo“.

Pastebėdami, kad keli vyskupai ir kardinolai jau viešai išreiškė savo paramą keturių kardinolų laiškui, autoriai pabrėžia, jog tikisi, kad dar daugiau ganytojų pasielgs taip pat, o jei Šventasis Tėvas ir toliau atsisakys atsakyti į pateiktus klausimus, kardinolai imsis tam tikros kolektyvinės jo pataisymo procedūros, pavyzdžiu turėdami apaštalo Pauliaus perspėjimą pirmajam popiežiui Petrui.

Visą dokumentą anglų kalbą ir pasirašiusiųjų sąrašą galite rasti čia.

Primename, kad beveik prieš tris mėnesius keturi kardinolai - Carlo Caffara, Raymondas Burke'as, Walteris Brandmulleris bei Joachimas Meisneris - įteikė popiežiui laišką, kuriame užduodami 5 trumpi klausimai, reikalaujantys atsakymo „taip“ arba „ne“: 1) ar svetimautojai gali priimti šv. Komuniją; 2) ar egzistuoja absoliučios moralės normos, kurių turi būti laikomasi „be išimčių“; 3) ar nuolatinis svetimavimas (t.y. gyvenimas kartu kaip vyras ir žmona nesusituokus arba išsiskyrus ir sudarius civilinę sąjungą) yra „objektyvi sunkios nuolatinės nuodėmės būsena“; 4) ar savo esme blogas veiksmas gali būti paverstas „subjektyviai geru“, priklausomai nuo „aplinkybių ir intencijų“; 5) ar, remdamasis „sąžine“, žmogus gali elgtis priešingai žinomoms „absoliučioms moralės normoms, draudžiančioms savo esme blogus veiksmus“.

Popiežiui beveik du mėnesius nesutikus į laišką atsakyti, kardinolai nusprendė laišką paviešinti, kad visi katalikai galėtų su juo susipažinti. Vienas iš laišką pasirašiusių kardinolų R. Burke'as teigė, jog popiežiui ir toliau nesutinkant atsakyti bei paneigti paplitusių rimtų klaidų, kardinolai gali imtis kolektyvinės popiežiaus pataisymo procedūros.

Tai pirmasis toks atvejis per pastaruosius šimtmečius, kuomet popiežiui jo paties kardinolai oficialiai ir viešai užduoda klausimus, liečiančius svarbiausius katalikų doktrinos teiginius ir reikalaujančius tiesaus bei konkretaus atsakymo. Toks kreipimasis į popiežių vadinamas „dubia“ (lot. dubia - klausimai, abejonės).

Laiške pastebima po Amoris Laetitia pasirodymo tarp daugybės tikinčiųjų susidarusi „neaiškumo, sumišimo ir dezorientacijos būsena“. Kardinolai paaiškina, kad jie savo einamų pareigų yra įpareigoti su gilia pagarba Šventojo Tėvo institucijai kreiptis į popiežių Pranciškų, kad jis atsakytų į iškeltus klausimus ir prisimintų, kad kaip popiežius jis yra „pašauktas Prisikėlusiojo mokyti savo brolius tikėjime“ ir „išspręsti neaiškumus, skleidžiant aiškumą“.

Laiško autoriai teigia, kad kaip kardinolams jiems „patikėta užduotis padėti popiežiui rūpintis visuotine Bažnyčia“. Jie išreiškė viltį, kad tai nebus interpretuojama kaip „politikavimas Bažnyčioje“ bei nebus neteisingai apkaltinti „priešiškumu popiežiui ar gailestingumo trūkumu“. „Tai, ką mes padarėme ir vis dar darome, kyla iš gilios kolegialios meilės, vienijančios mus su popiežiumi, bei iš karšto susirūpinimo tikinčiųjų gerove“, - teigia kardinolai.

Dokumentas Šventajam Tėvui įteiktas praėjus dešimt dienų nuo pirmojo viešo įrodymo, kad popiežius pritaria atvirai eretiškai Amoris Laetitia interpretacijai, kuomet jis parašė laišką Buenos Airių vyskupams, kuriame išreiškia pritarimą kontroversiškai jų siūlomai interpretacijai.