Prancūzijoje uždrausta rodyti vaizdo klipą apie laimingus vaikus su Dauno sindromu
Prancūzijoje uždrausta per televiziją rodyti populiarų vaizdo klipą, pavadintą kreipiniu „Mieloji ateities mama“, kuriame vaizduojami lai...
https://www.propatria.lt/2016/11/prancuzijoje-uzdrausta-rodyti-vaizdo.html
Prancūzijoje uždrausta per televiziją rodyti populiarų vaizdo klipą, pavadintą kreipiniu „Mieloji ateities mama“, kuriame vaizduojami laimingi vaikai, turintys Dauno sindromą.
Vaizdo klipą uždraustą rodyti esą dėl to, kad jis gali „sudrumsti sąžines moterų, teisėtai padariusių kitokį asmeninį gyvenimo pasirinkimą“. Kitais žodžiais tariant, sąžines moterų, kurios abortu nužudė kūdikį, turėjusį Dauno sindromą.
Vaizdo klipą uždraustą rodyti esą dėl to, kad jis gali „sudrumsti sąžines moterų, teisėtai padariusių kitokį asmeninį gyvenimo pasirinkimą“. Kitais žodžiais tariant, sąžines moterų, kurios abortu nužudė kūdikį, turėjusį Dauno sindromą.
Klipas „Mieloji ateities mama“ sukurtas 2014 metais ir buvo skirtas Pasaulinei Dauno sindromo dienai. Jame vaizduojami besišypsantys vaikai ir jaunuoliai, turintys Dauno sindromą ir gyvenantys skirtingose pasaulio šalyse. Vaizdo klipe jie susirūpinusias nėščias moteris patikina, kad jų vaikas, nors ir turėsiantis Dauno sindromą, gali būti laimingas ir nuramina, kad joms nėra ko bijoti.
Nei viena kita šalis nepasirinko tokios pozicijos kaip Prancūzija. Atvirkščiai, vaizdo klipas buvo pripažintas tarptautiniu mastu, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir portale YouTube buvo peržiūrėtas daugiau kaip 7,4 mln. kartų. Taip pat jis pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų, tarp kurių ir 6 Kanų liūtai, suteikti prestižiniame Prancūzijos Kanų mieste vykstančiame festivalyje.
Draudimas rodyti vaizdo klipą per televiziją siunčia žinią, kad žmonės su Dauno sindromu visuomenėje nėra laukiami. Didžioji dauguma kūdikių, kuriems motinos įsčiose diagnozuojamas Dauno sindromas, yra nužudomi abortais.
Skaitytojams, kurie supranta anglų kalbą, siūlome patiems peržiūrėti vaizdo klipą:
5 komentarai
Aš prancūzus suprantu - jie pasielgė logiškai. Jei kas yra legalu, reiškia - tai daroma dėl bendrojo gėrio ir todėl tai daryti yra gerai. Jei gerai - tai toks "gero" darymas turi būti be šešėlio.
Argi ne dėl šios priežasties negalima nieko blogo sakyti apie "refjudžyz velkam" reiškinį?
Argi ne dėl šios priežasties draudžiama rodyti kitose šalyse abortuotus kūdikius?
Nes kitaip gali pasirodyti, kad deja ne visi teisės aktai, ar valdžios nurodymai yra moraliai geri.
jeigu mes apriori laikysime valdžios sprendimus moraliai gerais arba netgi jėga versime taip sakyti, toli nueisime. Kai kam jau teko tokiomis sąlygomis gyventi. Prancūzijoje taip negalvojama. Bet kartu bandoma sukišti galvas į smėlį - Vakarų visuomenėse daroma bet kas, kad tik būtų pašalintos visos nemalonios ir kaltės jausmą keliančios situacijos. Pradžia buvo mirties ir jos problemos neigimas. Žmogaus esminio pagedimo neigimas. Apie tai kalnai prirašyta. Dabar jau smulkinamasi.
"Prancūzijoje taip negalvojama." - ar tikrai? Pvz., ar žmonių, vilkinčių marškinėlius su normalios šeimos atvaizdu ("La Manif pour Tous"), suiminėjimas tikrai buvo tik pastangos, kad būtų "pašalintos visos nemalonios ir kaltės jausmą keliančios situacijos" - ar vis dėlto bandymas jėga priversti žmones pripažinti valdžios sprendimų dėl iškrypėlių "santuokų" moralumą?
nesimaivyk. Ne moraluma, o teisetuma. Kaip norma. Morale keicia ir jau beveik pakeite technine kietos prievartines normos funkcija atliekanti teise. Labai arti tiesos buvo Banko valdybos pirmininkas Vasiliauskas, kai pasake daug kam nepatikusi teigini apie morale kaip ne sio {modernaus} pasaulio dimensija.
Prisiminkime, ka apie teise sako Jokubaitis, siandienos teisejus lyginantis su praeities kunigais.
Iš tikrųjų, ko gero, teks sutikti - moralė laikoma praeities atgyvena. Kas, tiesą sakant, visiškai suprantama žiūrint iš liberalizmo pozicijų: moralės ar tiesos nėra - yra nuomonės, kurios vienodai vertingos (arba vienodai bevertės - kaip pažiūrėsi). Tad lieka vienas kriterijus: teisėta arba ne - tiksliau, atitinka konkrečios ideologijos (šiuo atveju - liberalizmo-neomarksizmo) nuostatus, ar ne. Taigi, jei abortai teisėti, tai prieštaravimas jiems - ne, jei iškrypimai teisėti, tai priešinimasis jų propagandai - ne, ir t.t. ir pan. Su atitinkamomis sankcijomis nepaklusniesiems. Aš vis tiek manau, kad tai kur kas daugiau, negu "galvos kišimas į smėlį" - tai panašiau į prievartinę indoktrinaciją.
Rašyti komentarą