Kodėl dirbdami ne prasčiau už latvius ir estus uždirbame mažiau?

Atlyginimais besiskundžiantiems Lietuvos gyventojams nuolat primenama galvoti ne apie kaimyninių ...

Atlyginimais besiskundžiantiems Lietuvos gyventojams nuolat primenama galvoti ne apie kaimyninių šalių atlyginimų dydžius, o darbo našumą: kol Lietuvoje darbo efektyvumas neprilygs Vakarų šalims, europietiškų atlyginimų galime tik pasvajoti.

Ar tikrai darbo našumas svarbiausias veiksnys, lemiantis darbo užmokestį? Prof. Boguslavas Gruževskis pabrėžia: Lietuvoje darbo našumas jau kuris laikas lenkia Latvijos ir Estijos, tačiau darbuotojų kišenės kaimyninėse šalyse pilnesnės.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai darbuotojas į rankas gaudavo 601 eurą, Latvijoje – 616 eurus, Estijoje – 937 eurus.

Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto direktorius, profesorius B. Gruževskis teigė, kad užteks mažesnių atlyginimų Lietuvoje priežastis slėpti po darbo našumo argumentu.

Trišalės tarybos posėdyje pristatęs apklausos apie darbo užmokestį rezultatus mokslininkas pastebėjo, kad Lietuvoje darbo našumas yra didesnis nei kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje, tačiau atlyginimai mūsų šalyje visgi nepasiveja Baltijos sesių.

2014 m. duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu (100 proc.), Lietuvoje siekė vos 27,5 proc., Latvijoje – 31,5 proc., Estijoje – 41,6 proc.

Kalbant apie bendrą darbo našumą vienam užimtajam (ES vidurkis – 100 proc.), Lietuvoje jis pernai siekė 63,2 proc., Latvijoje – 55,3 proc., Estijoje – 61,3 proc. Taigi, Lietuvoje, palyginus su likusiomis Baltijos šalimis, darbo našumas didesnis, tačiau darbuotojų gaunamuose atlyginimuose tai neatsispindi.

Paklaustas, kodėl Lietuvai taip ir nepavyksta pasivyti kaimynių, nors pagal statistinius duomenis dirbame našiau, B. Gruževskis teigė, kad tiek Lietuva, tiek Latvija ir Estija pagal darbo užmokesčio reguliavimą yra liberalios valstybės.

„Mūsų šalyse darbo apmokėjimo kontrolės yra labai nedaug. Tik nuo darbdavio priklauso, koks bus uždirbto pelno santykis su darbo užmokesčiu. Tose šalyse, kur daugiau reguliavimo, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, iš anksto numatyta, kaip perskirstomas pelnas, koks gali būti skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio atlyginimo. Mes to neturime“, – pastebėjo pašnekovas.

B. Gruževskis svarstė, kad tai, jog Latvijoje ir Estijoje vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, gali būti ir moralinė, vertybinė šalies sistema, kuri neskatina verslo savininkų daugiau pelno paskirstyti darbuotojų naudai.

„Aišku, tokia situacija, kaip pas mus, rodo žemą ekonominį brandumą, nes nesuprantame, kad atviroje ekonomikoje darbo užmokestis svarbus galvojant apie ateitį. Toks požiūris ilgalaikėje perspektyvoje tik atstums darbuotojus nuo darbdavio. Šiuolaikinis darbdavys turi suprasti, kad pritrūkus darbo išteklių, jis negalės vykdyti savo planų“, – komentavo pašnekovas.

Profesorius prisiminė įvairius tyrimus, kurie rodo, kad Lietuvoje nuo 15 iki 40 proc. darbdavių prisipažįsta negalintys rasti pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

„O taip galima paskaičiuoti, kiek milijonų pelno jie neuždirbo“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Pasiteiravus, ar naujasis Darbo kodeksas suteikia daugiau galimybių darbuotojams derėtis ar užsitikrinti darbo užmokesčio augimą, profesorius teigė, kad naujame kodekse jokių konkrečių užtikrinimų nėra, tiesiog per Darbo tarybas suteikiama galimybė darbuotojams aktyviau dalyvauti įmonės valdyme, o kartu ir derėtis dėl geresnių darbo sąlygų.

„Bet konkrečiai nekalbama ir neakcentuojama apie galimybę susieti bendrą įmonės pelną su darbo užmokesčio fondu“, – pabrėžė jis.

Šalies ekonomistai prognozuoja spartų atlyginimų augimą, kuris gali siekti iki 7 proc. Tačiau ar tai padės pasivyti atlyginimais Latviją ir Estiją? B. Gruževskis pabrėžia, kad reikia kreipti dėmesį ne į bendrą vidutinio darbo užmokesčio augimą, o į tai, kas iš tiesų pajaučia atlyginimų augimo naudą.

„Jau šiandien matome, kad šiemet turėsime didžiausią darbo užmokesčio prieaugį nuo 2009 m. Bet čia mes kalbame apie vidurkius, bet jis vis tolsta nuo to, ką gauna vidutinis pilietis. Turime labai didelę diferenciaciją.

Jei žiūrėtume į Lenkiją, Latviją ir Estiją, tai turime didžiausią skirtumą tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų. Jei kalbame apie vidurkį, tai jis gali didėti tik vadovų atlyginimų augimu. Turime pasirūpinti politika, kad vidurkis didėtų iš „apačios“, o ne iš „viršaus“, – kalbėjo profesorius.

Pasak jo, tai padėtų užtikrinti politika, kai neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) yra didinamas ir taikomas tik nedaug uždirbantiems.


Susiję straipsniai

Ekonomika 1166981049352581921

Rašyti komentarą

  1. "[...] Šiuolaikinis darbdavys turi suprasti, kad pritrūkus darbo išteklių, jis negalės vykdyti savo planų“, – komentavo pašnekovas.
    Kadangi pas mus liberalizmas, tai tas "šiuolaikinis darbdavys" planuoja tiesiog importuoti tuos "darbo išteklius" (ir gerokai pigiau) iš trečiųjų šalių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kad sakoma, jog tos trečiosios šalys yra technologiškai atsilikusios ir todėl mūsų darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbo jėgos nesuteiks. :) Tad mūsų darbdaviai turės dar pasukti smegenis, kaip jiems gauti tos kvalifikuotos darbo jėgos. :D

      Panaikinti
  2. Nežiniukas2016-11-06 19:37

    Jau ne kartą kartojau panašiuose straipsniuose, bet dar pasikartosiu:

    Nei vienoje šalyje darbo užmokestis neina po darbo našumo. Visur darbo našumas eina po darbo užmokesčio.

    Tai kokias išvadas daryti? Ir kodėl to niekas nenori matyti?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-11-06 20:10

    Be abejo uždarbis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir jo darbo našomo. Bet yra ir labai stiprus trečias faktorius. Kiek darbdavys siekia pasilikti pelno. Beje šis faktorius labai "groja" ieškant kvalifikuotos darbo jėgos. Jei jos iš tikro trūksta - mažinkim pelną, - didinkim atlyginimus ir "netikėtai" kvalifikuotų darbininkų atsiras.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2016-11-06 20:23

      Kurio darbuotojo našumas bus didesnis - 10 darbininkų su kastuvais, ar vieno su ekskavatoriumi?

      Kada bus perkamas ekskavatorius - kai minimali alga - 100 € ar kai 1000 €?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-11-06 22:34

      Na gerai, gal galite parašyti kiek "ekskavatorių" nupirko Maxima?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-11-06 22:42

      "Kada bus perkamas ekskavatorius - kai minimali alga - 100 € ar kai 1000 €?"
      viskas logiška, bet bėda tame, kad daugelyje Lietuvos įmonių nupirkus "ekskavatorių", ekskavatorininkui siekiama mokėti vis vien 1 darbiniko su 1 kastuvu algą ... ir darbdaviai po to stebisi kur rast kavalifikuotos darbo jėgos.

      Panaikinti
    4. Nežiniukas2016-11-07 10:19

      Panašu, kad nemaža dalis komentatorių nesuprato palyginimo.

      Esmė - valstybinis reguliavimas. Tik esant pakankamam valstybiniam reguliavimui dėl minimalios algos ir kinta darbo našumas.

      Todėl joks verslininkas nepirks "ekskavatoriaus", jei tokias pačias darbų apimtis galima atlikti su "kastuvu". Esant dideliai minimaliai algai, "kastuvų operatorius" samdyti paprasčiausiai nebeapsimoka, nes jiems mokant didelę minimalią algą (o mažiau mokėti - valstybė neleidža) ir darbuojantis su kastuvais, tokie "operatoriai" paprasčiausiai ant algos neužsidirbtų.

      Darbo našumas keliamas tik mechanizmų ir įrengimų pagalba. Kadangi Lietuvoje apsimoka rankinis darbas dėl mažos minimalios algos, tai verslui tampa patogia dingstimi aiškinti, esą nemokama didelė alga todėl, kad mažas darbo našumas.

      Tegul valstybė padaro didelę minimalią algą ir po kiek laiko Statistikos departamentas skaičiuos padidėjusį našumą. Žinoma, kažkas po to vėl pareikš nesąmonę, esą didesnė alga sąlygoja didesnį darbo našumą. Didesnė alga nesąlygoja didesnio darbo našumo. Išlaidos didesniai darbuotojo algai apmokėti sąlygoja didesnį mechanizacijos ir automatizacijos lygį, kuris savo ruožtu sąlygoja didesnį darbo našumą.

      Jei pabūtumėte verslininko kailyje, tai suprastumėte, kad jam giliai nusispjauti kur jam leisti pinigus - darbuotojo algai apmokėti, ar įrangai įsigyti. Jam svarbu tik vieną - kad šių dviejų dedamųjų suma būtų kuo mažesnė, nes tai sąlygos didesnį pelną.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2016-11-08 11:55

    Paprastas atsakymas, pas mus daugiau sukčių ir įvairiausių aferistų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nes "tie lietuviai - šiokie, tokie ir anokie"? :)

      Panaikinti

emo-but-icon

item