KASP vadas: turime ruoštis ne tada, kai priešas jau įkelia koją

KASP vadas pulkininkas Arturas Jasinskas Giedrės Maksimovič nuotr. Aštrėjant geopolitinei situa...

KASP vadas pulkininkas Arturas Jasinskas
Giedrės Maksimovič nuotr.
Aštrėjant geopolitinei situacijai pasaulyje, Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria saugumui: didinamas finansavimas kariuomenei, dėmesys sukarintoms nevyriausybinėms organizacijoms. Intensyviai savo piliečius teritorinei gynybai ruošia ne tik estai, lietuviai ar lenkai, neseniai tikslą sukurti pilietinę gynybos organizaciją užsibrėžė ir Ukraina.

KASP vadas: turime ruoštis ne tada, kai priešas jau įkelia koją

Aštrėjant geopolitinei situacijai pasaulyje, Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria saugumui: didinamas finansavimas kariuomenei, dėmesys sukarintoms nevyriausybinėms organizacijoms. Intensyviai savo piliečius teritorinei gynybai ruošia ne tik estai, lietuviai ar lenkai, neseniai tikslą sukurti pilietinę gynybos organizaciją užsibrėžė ir Ukraina.

Minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo dieną ir 25-ąjį Krašto apsaugos savanorių pajėgų jubiliejų, lapkričio 23–24 dienomis LR Seime rengiama tarptautinė saugumo konferencija „Valstybės ir piliečių sąveika užtikrinant šalies teritorinę gynybą“ (angl. Cooperation of State and Citizens to Ensure Teritorial Defense of The Country). Ji skirta aukštiems Ukrainos politikams, kariuomenės ir visuomeninių organizacijų atstovams.

Ruoštis reikia nuolat

„Per 25-erius metus buvo tobulinama Krašto apsaugos savanorių pajėgų funkcionavimo teisinė bazė, kito struktūra ir pavaldumas. Todėl ukrainiečiams, norintiems sukurti savanoriškas teritorinės gynybos pajėgas, mes galime pateikti savo vystymosi ir funkcionavimo patirtį, perspėti apie galimus nuklydimus kuriant struktūras, skiriant uždavinius ar apibrėžiant teisinį statusą. Kovinės patirties jie turi ir patys. Tačiau mes galime pasidalyti, kaip tą patirtį panaudoti organizuojant ir planuojant karių savanorių mokymą“, – kalbėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.

Anot jo, labai svarbu, kad piliečiams būtų suteikta galimybė taikos metu ir neatsitraukiant nuo savo kasdieninės civilinės veiklos ruoštis valstybės gynybai ir konstitucinės pareigos atlikimui.

„Turime ruoštis valstybės gynybai tada, kada turime laiko ir galimybių, o ne tada, kada priešas jau kelia koją į tavo valstybę. Savanoriškumas ir vienetų formavimas teritoriniu principu, kada vienoje kuopoje ar rinktinėje tarnauja draugai ar kaimynai, stiprina karinio vieneto moralę ir tvirtumą. Nereguliarių karinių vienetų turėjimas įgalina valstybę paruošti daugiau tėvynės gynėjų mažesnėmis išlaidomis“, – tvirtino plk. A. Jasinskas.

Panašios nuomonės apie pilietinės teritorinės gynybos temos aktualumą laikosi ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas. Anot jo, saugumo tema yra vienijanti ir neatsiejama nuo asmeninės atsakomybės prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo.

Nepriklausomybės garantas – paruošti piliečiai

„Lietuvos šaulių sąjunga ar panašios organizacijos vienija sąmoningus piliečius bendram tikslui – kurti saugią ir klestinčią valstybę, o prireikus valia ir ginklu ginti jos Nepriklausomybę. Svarbu pabrėžti, kad lietuvių tauta buvo ne kartą okupuota, tačiau pavergta – nė karto. Šauliai įrodė savo svarbą valstybės raidoje: kovose už nepriklausomybę 1919–1923 m., pokario rezistencijos laikotarpiu 1944–1953 m. ar ją atkuriant 1990 m. Iš Lietuvos istorinės patirties galima pasimokyti, kaip svarbu vienyti sąmoningus ir patriotiškus piliečius, stiprinti pilietinę visuomenę, ugdyti jaunąją kartą. Todėl ir Ukrainos žmonėms patarčiau suprasti organizacijos idėją ir panašią koncepciją taikyti savo atveju“ – kalbėjo ats. plk. ltn. L. Gumbinas.

LŠS vadas taip pat įsitikinęs, kad deramas pasiregimas būtinas dar taikos metu. Pati šaulių sąjunga, skirtingai nei reguliarioji kariuomenė, turi rinktines kiekvienoje savivaldybėje.

„Yra posakis: nori taikos, ruoškis karui. Tinkamai pasirengę taikos metu, šauliai puikiai atliks savo užduotis ten, kur gyvena, t. y., teritoriniu principu padėdami civilinei valdžiai ištikus nelaimei ar kariuomenei agresijos atveju. Ne veltui šauliai vadinami šauliais – tautos kariais“ – teigė ats. plk. ltn. L. Gumbinas.

Jam antrino ir pulk. A. Jasinkas, aiškindamas kiekvieno piliečio svarbą vykdant šalies gynybą.

„Dar nė viena kariuomenė neapgynė valstybės vien tik profesionalių karių pagalba. Visada prie pergalės prisideda ir piliečiai. O jei piliečiai yra dar ir organizuoti, atsilaikyti ir laimėti yra lengviau. Teritorinės pajėgos turi didelį pranašumą, nes jų nariai puikiai žino vietovę, turi piliečių palaikymą, žymiai mažesnis jų persidislokavimo laikas – greičiau gali reaguoti į vieną ar kitą įvykį“, – teigė KASP vadas.


Susiję straipsniai

Politika 3800662373905504730

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item