Belgijos katalikai ragina Romą nubausti Antverpeno vyskupą dėl išreikštos paramos gėjų santykiams

Johan Bonny

Belgų katalikų pasauliečių organizacija „Pro Familia“ nusprendė imtis veiksmų prieš viešą Antverpeno vyskupo Johano Bonny poziciją, kurią jis išsakė naujoje savo knygoje, publikuotoje spalio 21 d. Šioje knygoje J. Bonny teigia, kad išsiskyrusieji, antrąkart susituokusieji ir kartu gyvenančios homoseksualų bei nesusituokusių heteroseksualų poros turėtų gauti bažnytinį palaiminimą. Jį turėtų užtikrinti „apeigų įvairovė“, kuria būtų pripažįstamas tokių santykių „išskirtinumas ir stabilumas“.

„Turime atsargiai vertinti komunijos išsiskyrusiems ir antrąkart susituokusiems asmenims klausimą“ – rašo jis. -  „Tai nėra klausimas dėl visiems bendro „taip“ ar „ne“, bet dėl vertinimo. Reikia spręsti remiantis individualia konkrečių asmenų situacija. Arba, tiksliau pasakius, jie gali ir turi dalyvauti šiame sprendime, remiantis tam tikrais kriterijais“.

Pranešime spaudai, paskelbtame praeitą savaitę organizacijos tinklaraštyje, kurį vėliau perspausdino flamandų žiniasklaida, „Pro Familia“ paskelbė apie savo ketinimus pateikti skundą Romoje kardinolui Benjaminui Stelai, Kunigų kongregacijos prefektui, dar prieš knygai „Ar galiu? Ačiū. Atsiprašau. Atviri dialogai apie santykius, santuoką ir šeimą“ pasirodant Flandrijos knygynuose. Kardinolo Benjamino, kaip šio vyskupo vyresniojo, bus prašoma „ištirti ir pasmerkti“ Johano Bonny viešus pareiškimus ir  raštus.

Žinoma, daug kam gali atrodyti, kad viskas apversta aukštyn kojom: iš vyskupo reikalaujama, kad jis laikytųsi Bažnyčios mokymo. Juk kartu su popiežiumi, būtent vyskupai yra atsakingi už Bažnyčios mokymo perdavimą pasauliečiams ir dvasininkams, neturintiems kunigystės pilnatvės, kuri priklauso vyskupams. Tad kaip paprasti pasauliečiai gali teisti savo vyskupą?

Iš tiesų skundas, įteiktas Romoje, yra kreipimasis į bažnytinės valdžios atstovus siekiant to, kad akivaizdžiai klaidingas vyskupo J. Bonny mokymas būtų žinomas, įvertintas ir pasmerktas jo vyresnybės. Faktas, kad jo pozicija yra klaidinga, tampa akivaizdus palyginus vyskupo teiginius su tradiciniu ir nekintančiu Bažnyčios mokymu, kuris polinkį į homoseksualumą laiko „iš esmės netvarkingu“, o homoseksualius veiksmus –  mirtina nuodėme. 

„Katalikai turi visišką teisę pareikšti savo nuomonę, jeigu dvasininkas prieštarauja tikėjimui“ – sakė viena sesuo vienuolė, maratono bėgikė, išskirtiniame interviu „LifeSiteNews“. „Šiuo atveju viskas labai aiškiai išdėstyta ne tik Šventajame Rašte, bet taip pat ir Katekizme, nuostabioje knygoje, kurioje gražiai viskas surašyta“ –  „LifeSiteNews“ sakė Steubenvilio vyskupijos sesuo Mary Brigid Callan.

„Pro Familia“ skunde pabrėžiama, kad Roma paliko didelį skaičių tikinčiųjų sumaištyje, sukeltoje „Amoris laetitia“ ir sinodų, kuriems pasibaigus, buvo publikuotas šis apaštališkasis paraginimas apie meilę ir šeimą.

Dėl problemiškos sinodų raidos vyskupų konferencijos ir atskiros vyskupijos ėmė prieštaringai interpretuoti apaštališkojo paraginimo tekstą. Kai kurios išlaiko tradicinį Bažnyčios mokymą apie gyvenimą kartu nesusituokus, naujos santuokos sudarymą po skyrybų ir požiūrį į homoseksualius veiksmus. Kiti – su asmenine popiežiaus Pranciškaus parama – pasisako už daugiau „atvirumo“ „taip vadinamoms netvarkingoms poroms“, kaip jas vadina „Amoris laetitia“, įtraukdami ir galimybę priimti šventą Komuniją tam tikrose situacijose.

Vyskupas J. Bonny tai išreiškė šitaip: „Ar neturėtume išplėtoti apeigų įvairovės, kuria galėtume pripažinti meilės ryšį tarp homoseksualų, net ir žvelgiant iš Bažnyčios ir tikėjimo perspektyvos?“ Taip pat jis rašė: „Nėra taip, kad galėtume toliau tvirtinti, kad negali būti kitokių meilės formų kaip tik heteroseksualų santuoka. Mes aptinkame, kad meilė tarp poromis gyvenančių gėjų ir lesbiečių yra tokia pati kaip ir tarp kartu gyvenančių vyro ir moters.“

Apaštališkasis popiežiaus Pranciškaus paraginimas „su tiek daug žodžių nepasako nieko aiškaus“. Kita vertus, jame yra dviprasmiškų teiginių, kurie gali būti interpretuojami taip, kaip kiekvienam patogiau. J. Bonny atveju, ryšys su „Amoris Laetitia“ interpretavimu matomas vyskupo reakcijoje, nufilmuotoje flamandų televizijos atv.be. Paklaustas, ką jis mano apie „Pro Familia“ organizacijos į  Romą pateiktą skundą, vyskupas atsakė:

„Visi yra laisvi eiti ten, kur nori. Taip pat ir jie. Tik norėčiau juos pakviesti, prieš vykstant į Romą, perskaityti tai, kas yra atėję iš Romos, iš dabartinio popiežiaus: „Evangelii gaudium“ – „Evangelijos džiaugsmą“ – ir „Amoris laetitia“. Būtų naudingiau tai perskaityti iš anksto ir iki tol atidėti vizitą į Romą.“

Toliau jis komentavo: „Pasirodė tiek daug naujų minčių „santykių ir santuokos“ tema, prieš žmogui renkantis civilinę ar bažnytinę santuoką... Taip pat yra istorijų apie mišrias poras ir šeimas, kaip ir homoseksualų porų klausimas mūsų visuomenėje. Kaip mes elgsimės su šia įvairove tokiu būdu, kuris išreikštų pagarbą kiekvienam žmogui, kad visi, kurie nori būti krikščionys šiandien ir būti kartu su Bažnyčia, galėtų rasti vietą Bažnyčios bendruomenėje, atsižvelgiant į jų asmeninę situaciją?“

Ar Roma yra pasiruošusi įvertinti ir pasmerkti tokius viešus pasisakymus, kaip J. Bonny? Tai yra esminis klausimas. Todėl, kad turint omenyje tai, kaip plinta objektyvi heterodoksija, viskas yra labai aišku.

Savo pranešime spaudai „Pro Familia“ pabrėžia, kad J. Bonny teiginiai yra „klaidingi, atsižvelgiant į katalikiškas normas“. Nėra būdo, kuriuo Bažnyčia galėtų pripažinti ryšius tarp homoseksualų ir kartu nesusituokusių gyvenančių heteroseksualių porų, išsiskyrusių ir antrąkart susituokusių katalikų. Žvelgiant iš katalikiškų normų perspektyvos, užgaulūs J. Bonny pasisakymai ir raštai kelia viešą skandalą, rėžia ausis pamaldiems žmonėms, yra absurdiški arba netgi atvirai šventvagiški. Bažnyčia negali „laiminti“ to, ką Dievas yra uždraudęs.

Iš Lifesitenews.com vertė Danutė Daučiūnaitė