Tyrimas: tos pačios lyties asmenų užauginti žmonės labiau linkę į depresiją ir kitas problemas

Netgi pradėjus savarankišką gyvenimą, ilgą laiką santykiai su biologiniais tėvais daro įtaką mūsų laimei. Tai atsispindi naujame tyrime ,...

Netgi pradėjus savarankišką gyvenimą, ilgą laiką santykiai su biologiniais tėvais daro įtaką mūsų laimei. Tai atsispindi naujame tyrime, kurio išvados atskleidė, kad  tos pačios lyties tėvų užauginti vaikai, palyginus su bendraamžiais, ankstyvoje pilnametystėje yra žymiai labiau linkę į depresiją, nutukimą ir  kitas problemas.

Pirmajame tyrime, kuriuo ankstyvoje pilnametystėje stebėti jaunuoliai augę su tos pačios lyties tėvais, prof. Paulas Sullinsas patvirtino keleto ankstesnių tyrimų išvadas, kuriomis dažnai remiasi homoseksualių „santuokų“ propaguotojai. Minėtos išvados rodo padidėjusį tiriamųjų prisirišimą prie tėvų ir mažesnį prislėgtumą vaikystėje, tačiau, kadangi  tyrimo dalyviai nebuvo stebėti ilgesnį laiką, buvo praleistas faktas, jog tokie sutrikimai kaip depresija pasireiškia vėlesniais gyvenimo etapais ir sunkesne forma nei kitiems to paties amžiaus žmonėms.

Vaikams pradėjus siekti daugiau savarankiškumo, pasireiškia didesnis nerimas. Prof. Sullinsas teigė, jog tai greičiausiai susiję su problemomis sprendžiant atotrūkį nuo biologinių tėvų, tačiau iki šiol tyrimų, nagrinėjančių šį  aspektą, nebuvo.

Tyrime dalyvavę tos pačios lyties tėvai dažniau buvo baltieji, išsilavinę, neproporcingai dažniau moteriškos lyties ir žemesnes nei vidutiniškas pajamas gaunantys žmonės.

Tyrimo duomenimis, tėvo nebuvimas paauglystėje – „dažniausia nepakankamo ryšio su tėvais forma“, susijusi su daugeliu neigiamų pasekmių, tarp jų ir depresija. Be to, pagal psichinės sveikatos lygį vertinant prislėgtumą, mintis apie savižudybę ir nerimą paauglystėje, galima gan tiksliai prognozuoti suaugusio  žmogaus psichinės sveikatos tendencijas.

Tos pačios lyties tėvų auginti žmonės beveik dvigubai dažniau linkę į nutukimą (72% tiriamųjų, palyginus su 37% kontrolinėje grupėje). Toks didelis paplitimas susijęs su ankstesniais tyrimais, kurie rodo didesnį nutukimą tarp lesbiečių nei heteroseksualių moterų, teigia prof. Sullinsas.

Tyrimas parodė, kad „gerai aprašytas polinkis į smurtą artimoje aplinkoje, tos pačios lyties asmenų porose būdingas ir tėvystėje“. Apie 85-90% smurto atvejų pasikartoja ir vėlesniais metais. Prof. Sullinsas teigė, jog tai lieka nepranešta, nes dauguma tyrimų pasitiki duomenimis, gautais iš tėvų.“

Prof. Sullinsas naudojosi duomenimis iš Nacionalinio sveikatos nuo paauglystės iki suaugimo tyrimų centro (angl. National Longitudinal Study of Adolescent to Adult Health) tyrimo, kurio metu  buvo apklausta daugiau kaip 20000 amerikiečių, kuriems 1995 m. sukako 15 metų. Vėliau jie buvo pakartotinai apklausti būdami 22 ir 28 metų amžiaus. Kad išvengtų tokių atvejų, kai apklausiami vaikai, užauginti LGBT tėvų, , gyvenantys kartu su vienu biologinių vaiko tėvų, tyrimo, jis susiaurino tyrimo duomenis iki 8762 tiriamųjų.

Kodėl tiek daug tyrimų pateikia išvadas, jog „nėra skirtumo“ tarp homoseksualių ir biologinių ar kitų heteroseksualiųtėvų? Anot prof. Sullinso, tai lemia pavėluota sutrikimų, tokių kaip depresija, apraiška bei socialinių mokslų tyrimų politizavimas. Markas Regnerusas (Teksaso universiteto sociologijos profesorius  – vert. past.) teigė, jog jau geriau prof. Sullinsas paviešintų savo atradimus medicinos žurnale „nei kęstų vis labiau politika kvepiantį kolegų tyrimų pobūdį socialinių mokslų srityje.“

Paties prof. Regneruso tyrimas apie tos pačios lyties tėvų įtaką vaikams buvo užsipultas gėjų „santuokos“ propaguotojų, o tai nuvedė iki praėjusiais metais Aukščiausiojo teismo priimto Obergefell sprendimo, kuriuo pakeisti JAV vyro ir moters santuokos įstatymai.

Anot prof. Regneruso, „kadangi Obergefell sprendimu pradėta diskusija dėl tos pačios lyties asmenų „santuokos“, ginčai bus nedideli palyginus su prieš keletą metų matytomis grumtynėmis. Empirinė tiesa nebėra tokia grėsminga kai kurių suaugusiųjų norams. Kita vertus, vaikų pažeidžiamumas nesumažėjo.

Versta iš C-Fam

Susiję straipsniai

Šeimos politika 9169119152428047700

Rašyti komentarą

  1. "Paulas Sullinsas patvirtino keleto ankstesnių tyrimų išvadas, kuriomis dažnai remiasi homoseksualių „santuokų“ propaguotojai. Minėtos išvados rodo padidėjusį tiriamųjų prisirišimą prie tėvų ir mažesnį prislėgtumą vaikystėje," - kažkaip abejočiau tyrimų, teigiančių, kad vaikai, augantys su "nuokrypomis", yra labiau prisirišę prie "tėvų" ir mažiau prislėgti, negu augantys normaliose šeimose. Aišku, jei "dauguma tyrimų pasitiki duomenimis, gautais iš tėvų" - tada taip, tikiu, kad tokie duomenys gali būti gauti. :)
    O dėl kitų išvadų, tai šis tyrėjas nieko fanatikams neįrodys - bus apšauktas "hamafuobu", o neobolševikai paleis gerkles, kad jei tokie vaikai ir patiria didesnę nagrinėtų sutrikimų riziką, tai tik dėl to, kad visuomenė "nepakankamai tolerantiška". :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2016-10-18 12:48

      Būtent - nepakankamai tolerantiška.

      O reikia tiek nedaug - tik tolerancijos (kad ir kas slepiasi po šiuo žodžiu).

      Kaip sakoma:

      Mes tolerancija sukursim didingą rytojų
      Ir Žemei nušvis sodomitų aušra.

      Panaikinti
    2. Tyry-ryry, tyry-ryry - skrydo uodas per gyrią...
      Absurdiški tie tokie tyrimai savo visišku beprasmiškumu. Juos suvaidina tie, kuriems visiškai nusispjauti, kaip yra iš tikrųjų. Juk jiems svarbu visai kas kita - o gi, kad liaudyje nuolatos tvyrotų sumaištis. Kai visi užsiėmę beprasmėmis tarpusavio rietenomis, tik tada sukčiai ir tegali prastuminėti sukčiavimą "įteisinančius" įstatymus. - Ar mums to reikia? O gal jau laikas patiems pradėti mastyti? Ir nenusiminkime. Visi jų "įstatymai" prastumti klasta - bus pripažinti niekiniais. Vos tik dauguma iš mūsų tai supras - visa jų sukurpta dvigubų standsartų "teisė" subirės lyg iš smėlio statyta pilis.

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item