Lenkijos parlamentarai nori tikrinti tautinių mažumų mokyklas

2016 m. spalio 20 d. Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranešė, kad Lenkijos Seimo Kukiz’15 p...

2016 m. spalio 20 d. Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranešė, kad Lenkijos Seimo Kukiz’15 parlamentarai nerimauja dėl istorijos mokymo tautinių mažumų mokyklose. Anot jų, istorijos mokymas minėtose mokyklose privalo būti toks pats, kaip ir kitose Lenkijos švietimo įstaigose, reikia joms atkreipti dėmesį, kad „gyvename Lenkijoje“.

Maciej Chołodowski dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ rašo: „Parlamentarai Andrzej Kobylarz, Wojciech Bakun, Maciej Masłowski ir Paweł Szramka kreipėsi į nacionalinės edukacijos ministrę dėl „švietimo įstaigų Lenkijos teritorijoje, kuriose įgyvendinama mokymo programa tautinėms mažumoms, ypač tokių, kur taikoma papildoma tautinės mažumos kalbos mokymo programa“. Jie klausia, ar šiose mokyklose istorijos mokymo programa skiriasi nuo likusių valstybinių mokyklų Lenkijoje programos; kokių papildomų dalykų mokoma ir kiek jiems skiriama valandų; kiek valandų per savaitę mokoma lenkų, o kiek kitų kalbų; ar tokių mokyklų bibliotekoms, kuriose yra knygų, išleistų kita negu lenkų kalba, skiriamos viešosios lėšos; kokiais kriterijais vadovaujamasi priimant bibliotekose kita kalba išleistas knygas, kas jas prižiūri ir atrenka, atsižvelgdamas į tai, ar turinys atitinka lenkų istoriografiją.

Nerimas internete

Parlamentarų klausimai pateko į internetą. Socialinėje svetainėje Facebook į juos dėmesį atkreipė, tarp kitko, baltarusių tautinės mažumos atstovai. Baltarusių tarėjas Tomasz Sulima iš Bielsk Podliaski rašė: „Jau nori su mumis susidoroti! Kukiz’15 parlamentarai klausia, ar mūsų vaikai, priklausantys tautinėms mažumoms, mokosi iš vadovėlių, atitinkančių Lenkijos istoriografiją. Juokčiausi, jeigu ne faktas, kad ši valstybė vis labiau man primena 1936-ųjų Lenkiją.“ Kitas internautas priduria: „Oho, tai jau dvokia bandymu taikyti institucinį tautinių mažumų persekiojimą, jeigu tie žmonės kada nors tikrai imtų valdyti.“ Dar vienas rašo: „Reikia, kad atsitokėtų, kol užsidegėlių su deglais ordos nepasibeldė į duris.“ Kitas: „Tai jau nėra juokinga. Darosi baisu.“ Žinomas ir vertinamas pasaulyje baltarusių dokumentalistas Jerzy Kalina minėto portalo savo paskyroje rašo: „Visai neseniai Paweł Kukiz dainavo: „Oj horiłko z buraka robisz z mene duraka“, o dabar jo partijos parlamentarai Lenkijos mokyklose dėstomąja tautinės mažumos kalba nori cenzūruoti mokymo programą ir bibliotekų literatūrą. Ar tai tik šalutinis ukrainietiškos „buračivkos“ poveikis parlamentarų silpnoms galvoms, ar jau raganų medžioklė ir Lenkijos piliečių gąsdinimas?“

Istorija turi būti nuosekli

Elbingo apygardoje išrinktas parlamentaras Andrzej Kobylarz, sporto klubo Orzeł Trąbki Wielkie vadovas, žinomas statybinių medžiagų eksportuotojas ir akmens anglies iš Rusijos importuotojas, laikraščiui „Wyborcza“ teigė: „Tokiose mokyklose istorijos turi būti mokoma taip pat, kaip ir kitose Lenkijos mokyklose. Turime medžiagos iš vienos Bartošicų mokyklos, kur dėstoma ukrainiečių kalba. Mokyklos bibliotekoje atsirado mokiniams prieinama knyga, kurioje rašoma, kad Bandera buvo tautos didvyris. Ji ten atsirado ne dėl to, kad tik gulėtų, bet apibrėžtam tikslui. Tai buvo mūsų susidomėjimo visomis tautinių mažumų mokyklomis priežastis. Nėra gerai, jeigu Lenkijos mokyklose iškreipiama istorija. Šiose mokyklose taip pat tikrinsime, kaip istorija yra pateikiama. Istorijos mokymas visoje Lenkijoje privalo būti vienodas. Negalime leisti mokyti biografijos, prasilenkiančios su realybe. Tokias mokyklas finansuoja Nacionalinės edukacijos ministerija ir tai lenkiškos mokyklos, kuriose dėstoma tautinės mažumos kalba. Jeigu bus bandoma išsisukinėti nuo atsakymo į mūsų klausimus, pristatysime įrodymus ir paklausime, ką su tuo ketina padaryti Nacionalinės edukacijos ministerija.“

Išrinktas Torunės apygardoje parlamentaras, profesionalus karys Paweł Szramka priduria: „Turime atkreipti dėmesį į tai, ko tose mokyklose mokomi vaikai. Pavyzdžiui, ukrainiečių mokykloje pasakojama, kad Bandera buvo didvyris. Mūsų šalyje jis išžudė Voluinėje ištisus kaimus. Privalome pasmerkti tokius atvejus, kai pasakojama apie didvyriškumą asmens, kuris žudė lenkus. Negalime to leisti. Nacionalinės edukacijos ministerija turėtų visiškai kontroliuoti mokymą šiose mokyklose ir pabrėžti, kad gyvename Lenkijoje.“

Tautinė mažuma kelia pavojų?

Lenkijos ukrainiečių sąjungos pirmininkas Piotr Tyma Kukiz’15 parlamentarų klausimus komentuoja taip: „Kukizo aplinka nori tautines mažumas pastatyti Lenkijos politikos įkaito vietoje, siekia priversti taikyti abipusiškumo taisyklę bei daryti spaudimą nevyriausybinėms tautinių mažumų organizacijoms. Manau, kad tai yra rimtos grėsmės šaltinis. Tai kelia pavojų. Kaip Lenkijos Liaudies Respublikos laikais gali pasirodyti, kad tautinės mažumos negalinčios turėti teisės savaip vertinti istoriją ir kitaip matyti praeitį negu lenkai. Pagal šią koncepciją, tautinės mažumos turėtų užsiimti tik dainomis ir šokiais, puoselėti folklorą. Tai rezultatas mąstymo, kuris verčia žiūrėti į tautines ir etnines mažumas kaip į keliančias pavojų valstybei. O iš tiesų tų mažumų yra tiek, kiek katės priverkia. Gal netrukus lieps mums deginti tas „neteisingas“ knygas? Parlamentarai nemato išpuolių prieš tautines mažumas Lenkijoje problemos, pavyzdžiui, kapų niokojimo, o nori parlamente išpūsti kokias neesmines problemas.“

Vokiečių tautinės mažumos atstovas Rafał Bartek, vienas iš Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendrosios komisijos pirmininkų, teigia: „Einame absurdo link, jeigu kalbame apie dirbtines kitų tautybių atstovų, esančių Lenkijos piliečiais, keliamas grėsmes. Man atrodo, kad taip norima sukurstyti kokį tautinį konfliktą. Kadangi akcija sukelia reakciją, bijau, kad viena iš tų aplinkų tikrai nepajustų pavojaus. Tai nereikalinga. Problema yra silpna tautinių mažumų švietimo raida, bet ir visuomenės dauguma mažai žino Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų istoriją. Ne kartą Bendrojoje komisijoje pabrėždavome, kad Lenkijos valstybėje būtų sukurtas vadovėlis, skirtas daugumai, kuris pasakotų apie mažumas, kad dauguma žinotų ir suprastų, kaip ir kodėl mažumos švenčia savo šventes, kodėl kai kurie įvykiai turi joms didelę reikšmę.“

Skirtingas interpretavimas

Baltarusių visuomeninės kultūros draugijos pirmininkas Jan Syczewski pažymi: „Yra tam tikrų daugumos ir mažumos istorijos interpretavimo neatitikimų. Mokyklose, kur dėstoma tautinės mažumos kalba, įgyvendinama Lenkijos istorijos programa, mokomasi iš vadovėlių, patvirtintų Nacionalinės edukacijos ministerijos. Joks nusikaltimas papildomai domėtis istorija. Sunku sutikti su teiginiu, kad kažkokie vadovėliai gali trukdyti baltarusių mokinių pažinimo procesui Lenkijoje.“

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas tikina: „Kiekvieną istorijos vadovėlį yra patvirtinusi Nacionalinės edukacijos ministerija. Tautinių mažumų mokyklose neuždrausta naudotis kitomis didaktinėmis priemonėmis, kurios nepropaguoja totalitarinio režimo: fašizmo ir komunizmo. Kiek man žinoma, knygoms apie Banderą negalioja šis draudimas. Kaip pristatomi probleminiai klausimai, daug priklauso nuo mokytojų. Mokiniai privalo žinoti, kad kai kurie istorijos klausimai yra ginčytini, ir visos šalių tiesos jiems turi būti pristatytos. Būtų blogai, jeigu mokiniai netektų teisės vertinti šių probleminių klausimų. Tai nebūtų naudinga ir daugumai.“

Vertė Jurgita Stankauskaitė, 

Šaltinis: punskas.pl

Susiję straipsniai

Pasaulis 8622561271770605936

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item