Kun. Andrius Narbekovas. Norvegijos sprendimas leisti abortu nužudyti vieną iš dvynių - absurdas

Prieš kelias dienas pranešėme, jog Norvegijos sveikatos ministerija nusprendė, jog nuo šiol dvynukų ar trinukų basilaukiančioms moterims bus leidžiama abortu nužudyti vieną ar porą šių vaikų, kitiems leidžiant gimti - net jei jie visiškai sveiki ir net jei moteris yra kitos šalies pilietė. Skelbiame kun. Andriaus Narbekovo, buvusio gydytojo chirurgo komentarą apie šį sprendimą.

***

Tai yra katastrofa, kai klausimą, gyventi kūdikiui ar ne, gali nuspręsti moteris: gali to vieno negimdyti, iš dviejų gali vieną pasirinkti... Noriu, gimdysiu tris, noriu - du, noriu - vieną... Kaip vertinamas tas dar negimęs žmogus? Absurdas. Kalbama apie vadinamąsias žmogaus teises, bet žmogus yra tik moteris, jos teisė pasirinkti - šventa, o apie kito žmogaus teisę į gyvybę pamirštama.

Kas yra tas embrionas ar vaisius? Jeigu turime aiškią nuostatą, kad tai yra žmogus, vadinasi, jo ir kito žmogaus - moters - gyvybės yra lygiavertės.

Jeigu nėštumas yra, tarkime, išprievartavimo pasekmė, nėra jokios grėsmės moters gyvybei - ji gali pagimdyti tą vaikelį, palikti jį ir daugiau gyvenime jo nematyti. Ar tikrai reikia žudyti tą, kuris yra mažiausiai kaltas dėl susidariusios situacijos? Pasakyti, kad šitas vaisius gimęs negyvens, todėl mes jį nužudykime, - taip pat bloga nuostata. Kad gimęs jis tikrai neišgyvens, niekada nebūna iš anksto aišku. Net ir tyrimuose būna daugybė klaidų - sako, negyvens, o tie gimę vaikai gyvena. Jeigu gimęs vaikelis negyvens - jis numirs, jeigu jis numirs - jį palaidosime. Tokia yra gyvenimo dialektika. Niekas nežino, kaip bus. Juk miršta ir sveiki naujagimiai. Pagaliau, jeigu tai yra žmogus ir jam duota gimti - jis turi gimti.

Taip, gimdydama gali numirti ir pati motina - niekas nežino gimdymo komplikacijų. Tačiau motina gali mirti ir gimdydama sveiką naujagimį.

Aš manau, kad žmogus turi rūpintis tuo, kuris ateina į šitą pasaulį. Akušerijoje-ginekologijoje jau dabar dar negimęs kūdikis įvardijamas kaip antras pacientas. Kodėl mes norime supriešinti motiną su tuo vaikeliu? Reikia viską daryti, kad nė vienas nepražūtų, ir nelyginti nelygintinų dalykų: teisės rinktis ir gyvybę arba mirtį. Į tą dar negimusį žmogų reikia žiūrėti kaip į mums lygų, nebent iškiltų situacija, jeigu abiejų gyvybei kiltų pavojus. Tokiais atvejais reikia gelbėti nors vieną ir dažniausiai tai būna motina, nors moraliai žiūrint ir tai būtų ne visada priimtina. Vis dėlto jeigu tik tokia problema liktų, milijonai vaikų būtų išgelbėti.

Apskritai šiame kontekste reikėtų pasakyti, kad tik 2 proc. abortų yra daromi dėl tų ypatingų atvejų, o 98 proc. - be jokios rimtos priežasties, tiesiog nenoriu ir negimdysiu. Kitaip sakant, galimybę išvysti šį pasaulį turėtų gausybė vaikų, kurie dabar jos neturi vien tik todėl, kad kažkam nesinori gimdyti.