V. Tomaševskio partijos sąraše – dar daugiau buvusių Rusų aljanso narių

Kremliaus interesų gynėjas, apdovanotas paties Vladimiro Putino įsaku, buvusi Rusijos propagandą...


Kremliaus interesų gynėjas, apdovanotas paties Vladimiro Putino įsaku, buvusi Rusijos propagandą platinančio kanalo žurnalistė, kurstanti Vilniaus miesto rusiškas mokyklas, „koloradke“ praminta Šv. Georgijaus juostele besipuošianti mokytoja – tai tik keli kandidatai į Seimą, iškelti pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąrašą.

Valdemaro Tomaševskio partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nuo šių metų birželio pasivadinusi LLRA-KŠS savo tinklapyje skelbiasi jau daugiau nei dešimtmečius kovojanti už lenkų tautinės mažumos teises. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnę įtaką partijoje prieštaringai vertinami buvę Rusų aljanso nariai, besitikintys dar kartą ar pirmą sykį pakliūti į Seimą.

LLRA-KŠS į rinkimus vedančio partijos lyderio V. Tomaševskio kandidatų sąraše nerasite – iš 141 pavardės jo nėra. Tačiau sąraše gausu pavardžių, kurios siejamos ne su lenkų, o rusų mažumos teisių gynimu – kartu su LLRA-KŠS kandidatuojantys prieštaringai vertinami veikėjai, visai neseniai išstoję iš Rusų aljanso.

Sąrašo viršuje – perbėgėliai iš Rusų aljanso

Antruoju numeriu LLRA-KŠS kandidatuoja Irina Rozova – viena iš Rusų aljanso lyderių. Ši partija atvirai palaiko ryšius su Rusijos diplomatais, tarp kurių, kaip spėjama, didelę dalį sudaro Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnai.

2009–2012 Europos Parlamento nario V. Tomaševskio padėjėja dirbusi I. Rozova 2012 metais išrinkta į Seimą ir yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė. Ir nors antroji pozicija sąraše jai ir taip yra aukšta, realiai I. Rozova gali tapti pirmąja pagal sąrašą, jei vienmandatėje apygardoje bus išrinkta pirmąja sąraše įrašyta Rita Tamašūnienė.

Savaime LLRA-KŠS ir Rusų aljanso bendradarbiavimas prieš rinkimus ir po jų nėra naujiena – į bendrą sąrašą abiejų partijų kandidatai sumetami nuo 2009 metų rinkimų į Europos parlamentą. O jau 2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija kartu su Rusų aljanso atstovais partija iškovojo 8 mandatus, iš kurių 5 vietos laimėtos daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose LLRA-KŠS tikisi iškovoti net 10 proc. balsų arba 15 vietų parlamente. Tokios optimistinės prognozės pagrįstos ne tik bendradarbiavimu su Rusų aljansu, bet ir aukštomis vietomis rinkiminiame sąraše šio aljanso nariams.

Dar keisčiau gali pasirodyti aplinkybė, kad nepaisant to, jog pernai dėl partijos narių ribos pakeitimų Rusų aljanso narių skaičius išaugo dvigubai – nuo maždaug 1100 narių iki daugiau nei 2000, į LLRA-KŠS šių metų liepą perbėgo dar keli Rusų aljanso nariai – Aleksandras Fiodorovas, Natalija Viktorova, Tamara Šuklina, Andrejus Kugmerovas ir Olegas Mariničius.

Iš pastarųjų veikėjų viena labiausiai pagarsėjusių yra T. Šuklina, kuri yra Klaipėdos „Santarvės“ pagrindinės mokyklos pedagogė ir Klaipėdos krašto tėvynainių konsultacinės tarybos atsakingoji sekretorė – tokias „tėvynainių tarybas“ tiesiogiai finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija.

T. Šuklina neslepia savo palankių pažiūrų į Kremliaus politiką, pavyzdžiui, ji išdidžiai nešiojo šv. Georgijaus juostelę, kuri po Ukrainos įvykių 2014 metais tapo agresijos simboliu. Auktose LLRA-KŠS sąrašo ir daugiau prieštaringai vertinamų Rusijos propagandą atkartojančių veikėjų.

Pavyzdžiui, aštuntuoju numeriu kandidatuoja Romualda Poševeckaja – buvusi televizijos kanalo „Pervyj Baltyskij kanal“ (PBK), platinančio Rusijos propagandą, žurnalistė.

Ji dažnai vyksta į Rygą, kur susitinka su PBK vadovais, o gautą informaciją perduoda V. Tomaševskiui.

Be to, ji yra atsakinga už Vilniaus miesto rusiškas mokyklas, kurias, kaip įtariama, V. Tomaševskio nurodymu įtraukia į LLRA-KŠS organizuojamas protestų akcijas. R. Poševeckaja yra pagarsėjusi dėl daromo spaudimo mokyklų administracijoms, ji taip pat priešinosi vykdomai mokyklų tinklo pertvarkai Vilniuje.

Į Seimą pateks ir V. Putino apdovanotas psichologas?

Dėl neva skriaudžiamos etninės mažumos – tiesa, ne lenkų, o rusų teisių bei uždaromų mokyklų šiemet ypač aktyvus buvo ir Rafaelis Muksinovas – buvęs Algirdo Paleckio įkurtos partijos „Socialistinis liaudies frontas“ narys, save vadinantis psichologu, neurolingvistinio programavimo specialistu, sociologijos mokslų daktaru, karo vertėju.

„Rusiškojo pasaulio“ bei „rusiškų vertybių“ populiarinimo R. Muksinovo veikloje išties netrūksta. Pernai jis buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą. R. Muksinovas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje nurodė dirbantis žurnalistu įmonėje „REJSPA“, kuri leidžia lenkišką savaitraštį „Tygodnik Wilenszczyzny“. R. Muksinovas veikia „tėvynainių taryboje“ ir yra mėgstamas PBK pašnekovas.

Tačiau LLRA-KŠS rinkimų sąraše yra ir patys buvę PBK žurnalistai – be P. Poševeckajos 32-asis sąraše yra Dmitrijus Ikonikovas. Dar pernai jis dirbo PBK ir iki šiol palaiko glaudžius santykius su buvusias kolegomis. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis puikavosi nuotrauka su šv. Georgijaus lentele bei Rusijos ambasadoriumi.

Gudrybėmis nepatenkinta ir Varšuva?

Toks Rusijos aljanso bei aktyvių Kremliaus rėmėjų atsiradimas aukštose LLRA-KŠS rinkimų sąrašo pozicijose gali būti naudingas ir jiems patiems, ir V. Tomaševskiui.

Rinkimų įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad partijos kandidatų sąraše esant dviem ar daugiau kitos partijos narių, sąrašas gali būti skelbiamas koaliciniu ir jam nustatomas 7, o ne 5 proc. barjeras daugiamandatinėje apygardoje.

Vis dėlto tokia gudrybė gali būti skirta ne tik pritraukti daugiau rinkėjų balsų, bet ir išvengti nemalonumų su oficialiąja Varšuva. Po pernai laimėtų rinkimų konservatyvioji Jaroslawo Kaczynskio partija „Teisė ir Teisingumas“ (TTP) oficialioji Varšuva užėmė itin griežtą poziciją Kremliaus atžvilgiu.

Rusija Lenkijoje kone atvirai įvardijama karine grėsme, o net keli vyriausybės nariai kaltina Maskva dėl 2010-ųjų metų tragedijos, kai netoli Smolensko sudužo Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį ir šalies karinį bei politinį elitą gabenęs lėktuvas. Lenkijoje vis dar netyla kaltinimai Maskvai, kad būtent rusai suorganizavo lėktuvo katastrofą.

Todėl bet kokios lenkiškų organizacijų ar politinių partijų sąsajos su Kremliumi bei jam palankiais veikėjais vertinamos itin įtariai arba neigiamai. Neoficialiais duomenimis, V. Tomaševskio partijos narių sąsajos su Kremliaus iniciatyvos Varšuvoje būtent taip ir vertinamos.

Tai, jog V. Tomaševskis pats yra segėjęs šv. Georgijaus juostelę, o dabar į rinkimų sąrašą vėl įtraukė Kremliaus propagandą platinančius veikėjus Varšuvoje formaliai nebuvo pastebėtas - Lenkija negali kištis į Lietuvos vidaus politikos reikalus.

Tiesa, dar 2014 metais Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius griežtai sukritikavo V. Tomaševskį dėl Georgijaus juostelės dėvėjimo Vilniuje.

„Pasakiau tai per debatus Senate lenkų diasporos klausimu. Suprantu tą žaidimą, siekiant pritraukti rinkėjų, tačiau tai buvo tam tikros ribos peržengimas. Palaikysime ne viską – nesvarbu, ar tai, ką daro Lietuvos lenkų politinė partija, atitinka mūsų politinę liniją, ar ne. Konkrečiai tai neatitiko mūsų linijos. Tai kertasi su mūsų tarptautine politika“, – sakė tuometinis Lenkijos Senato pirmininkas.

Pasak R. Kaczynskį palaikančio dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktoriaus Jerzy Haszczynskio, į vis stiprėjančias prorusiškas V. Tomaševskio partijos nuotaikas dėmesį tuomet atkreipė ir Lenkijos žiniasklaida, kurioje Lenkų rinkimų akcijos lyderis sulaukė nemažai kritikos.

„Mes išties nežinome, kaip elgtųsi Lietuvos lenkai, jei tarkime, jus užpultų rusai. Juk pas jus lenkai žiūri ne lietuvišką, ne lenkišką, o rusišką televiziją, klausosi rusiškos propagandos. Ir dabar, jeigu į Seimą su V. Tomaševskio sąrašu pateks prorusiškai nusiteikę veikėjai, Lenkijoje gali būti daug nepatenkintų. Tačiau ką gali padaryti Lenkija?“ – retoriškai klausė J. Haszczynskis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva pastaruoju metu Lenkijos užsienio politikos prioritetų sąraše yra galbūt septintoje vietoje – žemiausiai iš visų kaimyninių valstybių, tad kol kas sunku atkreipti dėmesį į tai, ką Lietuvoje daro V. Tomaševskis. O ir Varšuvos įtaka jam, anot J. Haszczynskio, yra minimali.

„Tie, kam reikia, ir taip žino V. Tomaševskį bei jo nuostatas Kremliaus atžvilgiu. Taip, tam tikra finansinė parama galėtų nutrūkti, o jo partijoje esančių Kremliui palankių veikėjų kalbos nėra palankios naujosios Lenkijos valdžios politikai, kuri tikrai griežta Rusijos atžvilgiu.

Bet svarbu pažymėti, kad daugiau svertų turi lietuviai. Juk ši partija buvo išrinkta Lietuvoje, buvo valdančioje koalicijoje“, – pabrėžė J. Haszczynskis.

Susiję straipsniai

Politika 7367495715569564102

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-09-11 19:59

    Lenkai turi labai specifinį istorinį bagažą Lietuvos žemėse kuris skatina nelabai skanias asociacijas. Ką išdarinėjo lenkai 1938 galima perskaityti čia: psl 27 "WNIOSKI" http://pbc.biaman.pl/dlibra/doccontent?id=6846&dirids=1. Ir vėl ir vėl traukia priešišką kiršinimo pleištą. Bocianki'o palikuonys-OBUOLYS NUO OBELS NETOLI KRINTA.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-09-23 01:05

    Klausimas vienas - kodėl šitas keistasdarinys neregistruojamas (antrą kartą!) kaip koalicija, kuriai taikomas 7% slenkstis?!

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item