Švedų politikos apžvalgininkė: laikas į Švedijos imigracijos politiką pažvelgti nusiėmus rožinius akinius

Rugpjūčio pabaigoje Švedijoje, Geteborgo priemiestyje, sprogus granatai žuvo aštuonmetis berniuk...


Rugpjūčio pabaigoje Švedijoje, Geteborgo priemiestyje, sprogus granatai žuvo aštuonmetis berniukas. Kad ir kur tai beatsitiktų, tai yra kraupu. Tačiau faktas, kad tai nutiko būtent Švedijoje, verčia į situaciją šioje šalyje pažvelgti atidžiau, šįkart – nusiėmus rožinius akinius, britų portale spectator.co.uk rašo švedų politikos apžvalgininkė Tove Lifvendahl.

Aštuonmečio Yuusufo Warsame mirties aplinkybės atitinka modelį, kurio egzistavimą švedams pamažu tenka pripažinti. Yuusufas iš Jungtinės Karalystės Birmingamo miesto į Švediją atvyko aplankyti savo giminaičių. Atsitiktinai patekęs į, kaip mano švedų policija, Somalio bendruomenės gaujų karo zoną, berniukas žuvo. Praėjusiais metais Malmėje, gaujoms aiškinantis santykius, automobilyje sprogusi bomba užmušė keturmetę mergaitę.

Pabėgėliai nenustoja plūsti į Švediją

Daugelį metų Švedija save vaizdavo kaip humanitarinės pagalbos lopšį, pasaulio akyse įgydama ne kovojančios, o karo aukų prieglobsčiu besirūpinančios šalies reputaciją. Pabėgėliai į šią šalį plūste plūsta. Per pastaruosius 15 metų į Švediją atvyko apie 650 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Iš 163 tūkst. pernai atvykusiųjų prieglobstį oficialiai gavo 32 tūkst. Atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių, Švedija priima daugiau pabėgėlių negu bet kuri kita išsivysčiusi pasaulio šalis. Tačiau dorotis su priglaustųjų integracijos problema (taip pat rūpintis jų apgyvendinimu, švietimu ir sveikatos priežiūra) švedams sekasi ne itin gerai, pripažįsta švedų apžvalgininkė.

Autorė teigia nežinanti, ar pasaulis žino, kad su gaujų karų problema Švedija susiduria jau daug metų. Kišenvagiai ir plėšikai su Stokholmo policija žaidžia katę ir pelę. Dar visai neseniai Švedija buvo liaupsinama dėl savo pažangios socialinės politikos, o šiandien vienas iš septynių rinkėjų palaiko Švedijos demokratus – partiją, kurią dar visai neseniai rafinuotoji švedų visuomenė griežtai smerkė.

Su imigracija susijusios problemos kaupėsi ilgus metus, o kairieji su dešiniaisiais nė už ką nesutiko keisti užimtumą ir būsto nuomos tvarką reglamentuojančių teisės aktų, todėl imigrantai iki šiol yra bedarbiai ir gyvena geto tipo gyvenvietėse. Tai nedavė nieko, išskyrus prarastą laiką. Prieš trejus metus skurdžiausiuose Stokholmo rajonuose bandyta maištauti, bet reikalai po to tik pablogėjo.

Didžiausia problema – atvykėliai vaikai be artimųjų

Suaugusiuosius integruoti į švedų visuomenę sunku, bet įmanoma. Kur kas didesnį rūpestį kelia artimųjų nelydimi imigrantai vaikai. Irako karo metais į Švediją kasmet atvykdavo maždaug 400 vienišų vaikų – jiems visiems reikėjo būsto, socialinės paramos ir mokyklos. 2014-aisiais, kai kasmet atvykstančių vaikų skaičius perkopė 7 tūkst., imta rimtai svarstyti, ar Švedijai pavyks susidoroti su tokia našta. Kaip nurodo apžvalgininkė, praėjusiais metais Švedijoje užsiregistravo per 35 tūkst. be artimųjų atvykusių vaikų.

Šie vaikai – įvairaus amžiaus ir iš įvairių šalių. Daugiausia – iš Afganistano ir Somalio. Paskui rikiuojasi sirai, etiopai, irakiečiai, marokiečiai ir Eritrėjos gyventojai. Vieni iš jų bėgo nuo karo, kiti – nuo skurdo ir vargo. Berniukų penkis kartus daugiau nei mergaičių. Ir toli gražu neaišku, kiek iš jų iš tikrųjų yra pilnamečiai – priešingai negu kitos šalys, Švedija amžiaus netikrina. Kokį amžių nurodo pats pareiškėjas, toks jis ir užrašomas, nebent būtų akivaizdu, kad meluoja. Deja, neaišku, kas yra akivaizdu. Pasak T. Lifvendahl, kalbėdami vienoje radijo laidoje, prieglobsčio prašytojai teigė meluojantys apie savo amžių tam, kad pasididintų savo galimybes likti šalyje. Vienas iš jų pasakė tiesiai šviesiai: „Jei sužinos, kad aš pilnametis, mane deportuos“.

Priemonės kainuoja daug, bet nepasiteisina

Vieno pabėgėlio vaiko apgyvendinimas švedams atsieina apie 190 eurų per dieną. Būtų puiku, jei šie pinigai padėtų pasiekti tikslą. Vis dėlto, nerimą kelia tai, kad vaikai tampa savo amžių sumelavusių suaugusiųjų smurto aukomis. Šiemet pabėgėliams skirtame būste 15-metis (tokį amžių nurodė pats) išprievartavo 12-metį berniuką. Remiantis dantų rentgeno nuotrauka, smurtautojui iš tiesų buvo apie 19 metų. Vėliau tą patį mėnesį pabėgėlis vyras peiliu mirtinai sužalojo 22 metų švedę (kuri pati yra imigrantų dukra). Jis teigė, kad jam 15 ir jis buvo nužudytosios globotinis.

Pasak T. Lifvendahl, šie šiurpūs nutikimai verčia nuogąstauti, kad institucijos nebesusitvarko. Tai viena iš priežasčių, kodėl Švedijos demokratai staiga tapo tokie populiarūs. Dar viena reakcija – išpuoliai prieš pabėgėlių centrus. Daugeliui atrodo, kad istorija kartojasi – panašūs išpuoliai fiksuoti paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai Švediją užplūdo pabėgėliai iš Balkanų. Tokie veiksmai tikrai nepadeda puoselėti Švedijos, kaip tolerantiškos šalies, reputacijos, neabejoja apžvalgininkė.

Vaikams būtina socialinė parama

Su pabėgėliais dirbančio socialinio darbuotojo Lasse`o Siggelino iš Gotlando teigimu, pastaruoju metu pabėgėlių priežiūros namuose apgyvendinama tiek daug vienišų vaikų, kad šie namai paprasčiausiai nebegali atlikti savo funkcijos. Prižiūrėtojams nurodyta nekalbėti su vaikais apie prieglobsčio suteikimo procesą ir neklausinėti jų apie kilmę.

Vaikai pabėgėliai siunčiami mokytis į švedų mokyklas, tačiau integruotis jiems nelengva – kartais, atsižvelgiant į tai, kad jų mokymosi poreikiai gerokai kitokie, iš imigrantų vaikų suformuojamos atskiros grupės. Sunku užmegzti ryšį su bendraklasiais, kai po pamokų reikia grįžti į priežiūros namus. Net jei mokyklos kolektyvas nori padėti, retai kada atsiranda laisva minutė pasikalbėti ir išklausyti. Vietoj to, vaikams sudarytas apsilankymų pas vaikų psichologą tvarkaraštis. „Jei neleisime jiems pasidalyti liūdesiu ir skausmu, kurio čia daug, visada atsiras tokių, kurie bus pasirengę juos išklausyti tam, kad paskui nukreiptų klaidingu keliu“, – įsitikinęs L. Siggelinas.

Tarp tokių laukiančių savo progos – narkotikų prekeiviai, sąvadautojai, gaujų vadeivos ir net džihadistai. Švedijoje veikiantys priežiūros namai tapo neišsenkančiu viskuo nusivylusių, pažeidžiamų ir neturinčių tikslo jaunuolių šaltiniu. Jie gali lengvai pasiduoti pagundai greitai pasipelnyti ar žengti keliu, kuris, kaip žadama, jų gyvenimui suteiks naują prasmę.

Priemonių imamasi, bet problema pernelyg didelė

Realios grėsmės akivaizdoje vis mažiau vietos lieka romantikai ir vis daugiau dėmesio skiriama tikrovei. Ant garsiojo Eresundo tilto, jungiančio Švediją su Danija, žmonėms dabar tenka rodyti pasus. Dabar kelionė užtrunka dvigubai ilgiau, o tai labai nepatinka tarptautiniam verslui.

Valdžios institucijos vis dar nežino, ką daryti su tais imigrantais, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti. Šių metu sausio–balandžio mėnesiais Švedijos migracijos agentūra policijai perdavė 2 645 bylas su nurodymu deportuoti. Vos 1 255 iš jų klasifikuojamos kaip baigtos – du trečdaliai deportuoti jėga, kiti šalį paliko savo noru. Šiemet policija planuoja deportuoti apie 4 tūkst. asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nagrinėjama 22 tūkst. bylų, tai nėra daug. 


Susiję straipsniai

Pasaulis 4649749475099920893

Rašyti komentarą

  1. Panašu, kad Švedija jau po truputį pradeda atsipeikėti nuo politkorekcijos ir neomarksizmo, nors straipsnyje yra dar daug politkorekcijos elementų. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man, perskaičius šitą straipsnį, tokių optimistinių minčių nekyla - tie veikėjai kokie buvo neomarksistai, tokie ir liko: jie gi savo ideologijoje nemato nieko blogo - tiesiog, matote, "vargšų pabėgėlių" priėmimo mechanizmai yra tobulintini, ir tiek. Labai atsargiai, nuosaikiai (ir netgi nemaža dalimi politkorektiškai - žr. https://sd.se/var-politik/ skyrelį Invandringspolitik), bet bent kažkiek realistiškai apie problemą bandantys kalbėti Švedijos demokratai laikomi iš esmės naceis-fašeis-ksenofobajs-racistajs ir t.t. ir pan., o kairieji radikalai - "rafinuota visuomene". Su tokiu požiūriu realių pokyčių tikėtis būtų naivu. Kai nustos virkauti, kad "mums kažkaip niekaip nepavyksta vargšų pabėgėlių integruoti - gal jiems dar daugiau teisių ir išmokų duoti?" ir supras, kad tie nelegalai nė velnio neplanuoja integruotis nepriklausomai nuo to, kiek kartų vietiniai mėmėms versis per galvą ir bučiuos jiems užpakalius - va, tada gal kas nors ir pradės keistis (jei dar nebus per vėlu).

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-09-08 17:02

      joo,Pikcas teisus.Nieko tie švedai taip ir nesuprato,nes toliau peza apie nabagėlius pabėgėlius,kuriems pasirodo, reikia daugiau švedų laiko ir švedų pinigų.Mačiau repoprtažą iš to įvykio ,kur žuvo aštuonmetis-tai ten negras aiškino,kad Švedijoje nesaugu ir nėra perspektyvų.Geras ane.Tai sakau,gal tie negrai,tegul grįžta į mamą Afriką,kurioje PERSPEKTYVOS ir SAUGUMAS tiesiog liete liejasi.

      Panaikinti
    3. Jeigu išvesti alegoriją apie tai, kaip švedai pradėjo žiūrėti "nusiėmę rožinius akinius", situacija atrodytų maždaug taip: tolerantiški parapijonys įsileidžia kiaulę į bažnyčią, nuolat ją šeria, įrengia jai kinį, kaso paausius, plauna kanopas - o ta kiaulė sulaužė bažnyčios grindis, suėdė ostijas, apdergė altorių ir dar krikštijamą kūdikį užpuolė. Susirūpinę parapijonys "nusiėmė rožinius akinius" - t.y. pripažino, kad problema egzistuoja ir suskubo svarstyti, ko tai kiaulei dar gali trūkti, kad ji taip elgiasi, kas jai negerai. Ką tokiems galima pasakyti? Nebent "mulkiai, tai kiaulei viskas LABAI GERAI - tai JUMS negerai. Su galva." :)

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2016-09-08 22:17

      Pikc - Taikliai.

      Panaikinti
  2. Kol valdo neomarksistai tok pokyciu nebus. Sajudis turi buti is apacios, o ne is virsaus

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item