Prof. Angelija Valančiūtė: „Medicina neturi tapti verslu“

Rugsėjo 6 dieną Vilniuje Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos bei Lietuvos ak...

Rugsėjo 6 dieną Vilniuje Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos bei Lietuvos akademinės medikų bendruomenės ekspertai diskutavo, kas Lietuvos nevaisingų porų bei vaikų lauktų, jei įsigaliotų konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas arba būtų pritarta prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir įsigaliotų liberalesnis jo variantas.

Seimas etišką Pagalbinio apvaisinimo įstatymą priėmė pavasario sesijoje. Jį vetavusi D.Grybauskaitė, remdamasi dalies akademinės medikų bendruomenės nuomone, siūlo pagalbinio apvaisinimo procedūrose neriboti embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono genetinę diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą. Tad diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo tęsiasi.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja prof. hab. dr. Angelija Valančiūtė „Vakaro žinioms“ teigė, kad bene didžiausia problema šioje situacijoje yra nesutarimai dėl vertybinių nuostatų, - ar embrionus galima saugoti, kiek juos galima saugoti, ką daryti su nepanaudotais embrionais? Ar etiška nepanaudotus embrionus, kurie jau yra žmogaus pradžia, tiesiog utilizuoti?

Kitas diskutuotinas klausimas, pasak mokslininkės, - kiaušialąsčių šaldymas. Maltoje, Airijoje, kur embrionai nėra šaldomi, taip pat yra padedama nevaisingoms šeimoms - yra būdų, ir šie būdai niekuo neatsilieka veiksmingumu.

„Kitaip sakant, taikant embrionų šaldymą sukuriami embrionai, kurie yra nepanaudojami. Jie kurį laiką saugomi, o po to - sunaikinami. Tačiau siūlant tai negalvojama apie etines, socialines, psichologines tų porų, kurios turi užšaldytų embrionų, problemas. Juk iš tiesų tai yra jų pradėti vaikai. Daugumos šalių praktika rodo, kad tie užšaldyti embrionai dažniausiai nėra panaudojami“, - sako A.Valančiūtė.

Profesorės manymu, konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantas, kuriam jau buvo pritarta Seime, yra humaniškesnis. Tačiau kai kam jis nepriimtinas galbūt ir dėl to, kad jis įpareigotų iš pradžių ieškoti kitų įmanomų būdų padėti tai nevaisingai porai, t.y. tiksliai išaiškinti nevaisingumo priežastį ir imtis ją šalinti. Kam, jei galima tiesiog pasiūlyti dirbtinio apvaisinimo procedūrą, kuri yra gana brangi ir ją atliekančioms įstaigoms tai pelninga?

„Jeigu įstatyme nėra numatyta, kad reikia iš pradžių išbandyti visus kitus būdus, o tik po to imtis pagalbinio apvaisinimo, vadinasi, ir neprivaloma to daryti, - sako A.Valančiūtė. - Tas liberalesnis įstatymas leistų labai greitai, nedaug gilinantis į priežastis, siūlyti pagalbinį apvaisinimą. Ir jame netgi nėra numatyta - galbūt tai planuojama reglamentuoti kažkokiais poįstatyminiais aktais, - kiek tų pagalbinio apvaisinimo procedūrų bus atliekama, kiek jų valstybė kompensuos.“

Kaip šios diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo baigsis, profesorė nesiryžta prognozuoti. Vis dėlto jai būtų keista, jei po bene 10 metų trukusių svarstymų pagaliau apsisprendę Seimo nariai dabar vėl pakeistų savo nuomonę. Tačiau faktas, kad konservatyvesnis įstatymo variantas būtų mažiau pelningas tiems, kurie užsiima pagalbiniu apvaisinimu. O kad ir kaip būtų gaila, anot A.Valančiūtės, medicina šiais laikais yra ne tik mokslas, ne tik menas, bet ir verslas. Ir medicina kaip verslas vis labiau dominuoja prieš mediciną kaip mokslą ar mediciną kaip meną.

Parengė Danutė Savickaitė


Susiję straipsniai

Įžvalgos 8083362369763814035

Rašyti komentarą

  1. Deja, deja. Medicinos sterilias erdves verslas jau seniai užteršė - mindo purvinais batais ir toliau.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item