Danijoje stipriai išaugo nepasitenkinimas masine imigracija

Tvirtai suręstas ir kiek žilstelėjęs buvęs banko darbuotojas Johnny Christensenas visada manė, ka...

Tvirtai suręstas ir kiek žilstelėjęs buvęs banko darbuotojas Johnny Christensenas visada manė, kad užjaučia tuos, kurie bėga nuo karo, ir yra geranoriškas imigrantams, dienraštyje „The New York Times“ rašo Davidas Zucchino. Tačiau po to, kai per dvejus metus Daniją užplūdo 36 000 prieglobsčio prašytojų, daugiausiai musulmonų,  65 metų amžiaus J. Christensenas sako dabar esą nusiteikęs priešiškai migrantų atžvilgiu.

Jis mano, kad naujieji migrantai išnaudoja danų taip vertinamą socialinės gerovės sistemą, tačiau patys nesugeba prisitaikyti prie šalies tradicijų. „Tie musulmonai laikosi savo tradicijų, tačiau mes juk turime savo taisykles, kurių turi laikytis visi.“

Danijos visuomenė remiasi socialiniu susitarimu, kad gyventojai daug dirba ir sąžiningai moka mokesčius, o už tai gauna atlyginimus ir socialines išmokas, kurie yra vieni didžiausių pasaulyje. Atvykėliai privalo greitai išmokti danų kalbą ir prisitaikyti prie vietinių normų, tokių kaip sodų priežiūra ir susisiekimas dviračiu.

Šalis su imigrantais mažai susidūrė iki 1967 m., kai iš Turkijos, Pakistano ir tuometinės Jugoslavijos pradėti kviesti pirmieji uždarbiautojai. Absoliuti dauguma iš 5,7 milijono šalies gyventojų yra gimę Danijoje, nors šiandien ta procentinė dalis sumažėjo iki 88 proc., palyginti su 97 proc. 1980 m.

Garsaus danų istoriko Bo Lidegaardo teigimu, danai pripažįsta, kad šiandien Danija yra daugiatautė visuomenė, tačiau kartu tvirtai mano, kad jų šalis nėra ir niekada neturėtų tapti daugiakultūre visuomene.

Pastarasis migrantų srautas į Daniją nė iš tolo neprilygsta tam, su kuo susidūrė Vokietija arba Švedija, kurios atitinkamai priėmė milijoną ir 163 tūkst. migrantų. Tačiau šios stabilios ir daugmaž vienalytės šalies gyventojus šokiravo tai, kad viskas įvyko taip greitai. Centro dešinės vyriausybė parėmė griežtas priemones kovojant su imigracija, o prieš masinę imigraciją pasisakanti Danijos liaudies partijos frakcija šalies parlamente dabar yra antra pagal dydį. Be to, visuomenėje vis garsiau skamba siūlymai pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir išstoti iš Europos Sąjungos. 

Analitikai teigia, kad visuomenė beveik neprieštaravo, kai 2014 m. į Daniją atvyko 5000 lenkų ir 3300 amerikiečių, tačiau, į šalį per dvejus metus atvykus beveik 16000 prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, kilo pasipiktinimo banga.

Nepatenkinti gyventojai skundžiasi, kad atvykėliai neskuba mokytis danų kalbos. Kai kurių danų nepasitenkinimą lemia etniniai getai – apie 30 procentų naujų imigrantų gyvena didžiausiuose šalies miestuose Orhuse ir Kopenhagoje, kur tarp šviesiaplaukių ir mėlynakių danų minios išsiskiria musulmonai tradiciniais drabužiais ir apdarais.

Tikriausiai pagrindinis ir didžiausias susirūpinimą keliantis klausimas yra tai, kad migrantai yra ekonominė našta šaliai. 2014 m. darbą turėjo 48 procentai 16–64 metų amžiaus migrantų, atvykusių iš ne Vakarų šalių, palyginti su 74 procentais danų.

„Suvokti skirtumus – ne rasizmas“

Danija – tik viena iš daugelio Europos šalių, kurias užplūdo migrantai tuo metu, kai per žemyną nuvilnijo islamistų surengtų teroro išpuolių banga. Neseniai surengto tyrimo duomenimis, bent pusė gyventojų aštuoniose iš 10 tyrimo šalių teigė, kad dėl atvykstančių pabėgėlių teroro išpuolių tikimybė išauga.

Visa tai verčia iš naujo įvertinti pokaryje suformuluotą vieningos Europos be sienų idėją. Tikrovė yra tokia, kad Makedonija, Vengrija ir Slovėnija apsitvėrė sienomis, Danija įvedė tapatybės kontrolę pasienyje su Vokietija, o Švedija pirmą kartą nuo 1958 m. ėmė reikalauti, kad į šalį įvažiuojantys danai rodytų tapatybės dokumentus.

Daugelis analitikų netikėtą britų sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos įvertino kaip britų, ypač anglų, pasipiktinimo gestą dėl to, kad didėjanti tautinė įvairovė palaipsniui ardo šalies tapatybę.

Praėjusiais metais arabiškuose laikraščiuose pasirodė Danijos valdžios skelbimų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į naująsias šalyje taikomas griežtas politikos priemones ir kuriais tarsi teigiama: „Nevažiuokite čia“.

Parengta pagal www.lrt.lt publikuotą straipsnį


Susiję straipsniai

Pasaulis 7059079354013788955

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-09-09 08:26

    http://www.breitbart.com/tech/2016/09/08/brown-university-provide-tampons-mens-bathrooms/

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item