Aušra Maldeikienė. „Priėmus darbo kodeksą darbdaviai tuoj paprašys darbo jėgos iš užsienio“

Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisas naujam Darbo kodeksui, ekonomistė, Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė teigia, kad naujo kodekso priėmimo rezultatas bus padidėjusi emigracija ir naujas darbdavių noras įsivežti pigios darbo jėgos iš užsienio.

„Tie darbdaviai, kurie metė pinigus šio įstatymo prastūmimui (garantuoju, kad taip darė), tuoj pat mes pinigus palengvinti sąlygas imigrantams. Šis dokumentas automatiškai į darbo rinką atneš nestabilumą ir tada didės emigracija“, - sako A. Maldeikienė.

Seimas trečiadienį atmetė prezidentės D. Grybauskaitės veto naujam Darbo kodeksui ir nepriėmė jos siūlytų pataisų. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galios naujas kodeksas, kuris palengvina darbuotojų atleidimą, sumažina išeitines išmokas, nustato daugybę įvairių sutarčių rūšių – tarp jų ir gausiai kritikuojamas nenustatytos darbo apimties, arba nulines, sutartis.

Darbdaviai sako, kad kodeksas padės kurti naujas darbo vietas.

Reikia didesnių nedarbo išmokų

A. Maldeikienė sako, kad net liberalios tarptautinės institucijos, tarkime EBPO, konstatuoja, jog faktiškai Lietuvos darbo rinka yra tokia pat liberali, kaip JAV, o didesnes išeitines išmokas, kurios naikinamos, gaudavo tik apie 5 proc. iš darbo atleidžiamų žmonių ir dažniausiai viešajame sektoriuje.

„Ciniška tai, kad aiškinama, jog formaliai įteisinus faktinę padėtį, staiga kaip iš gausybės rago pasipils naujos darbo vietos.

Išties tų naujų darbo vietų nepadaugės, tiesiog padažnės jų kaita. Jeigu naujosios bus efektyvesnės ir geriau apmokamos (nebūtinai), tai puiku. Vis dėlto klausimas, o kas darbo paieškos metu bus su darbuotoju, kuris augina vaikus, tikėtina, yra pasiėmęs būsto paskolą, neturi galimybių daugiau sutaupyti dirbdamas?

Ar jis turės pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams, galės padengti savo įsipareigojimus bankui? Mūsų verslas noriai prisimena danišką lankstaus saugumo koncepciją, bet sutinka tik su pirmąja jo dalimi ir, priešingai, nei Danijos verslas, nėra pasiruošęs už gaunamas lengvatas mokėti“, - sako ekonomistė.

Pasak A. Maldeikienės, naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas, mat nei jis, nei kiti keičiami teisės aktai neužtikrina socialinio saugumo darbuotojui netekus darbo.

Pavyzdžiu dažnai pateikiamoje Danijoje, kurios flexicurity modelis laikomas etalonu, darbuotoją atleisti lengva, tačiau asmeniui netekus darbo įsijungia galinga socialinės apsaugos sistema: net dvejus metus mokamos didelės nedarbo išmokos, su žmogumi dirbama, kad jis susirastų naują darbą arba turėtų galimybę persikvalifikuoti.

Ir tai nenuostabu, nes, remiantis „Eurostat“ duomenimis, Danijoje išlaidos darbo rinkos politikai 2014 m. buvo skiriama 3,22 proc. nuo BVP, Lietuvoje – 0,43 proc.

„Danai surenka didžiausią dalį mokesčių į biudžetą nuo BVP, o mes – mažiausią. Per pastaruosius penkerius metus mūsų socialinės išlaidos nuolat mažėjo.

Pavyzdžiui, šeimoms su vaikais per pastaruosius ketverius metus išmokas sumažinome beveik 17 proc. O jeigu stipresne puse paliekame darbdavius, kaip ir palikome, tai iš tikrųjų mes dar labiau realiai mažiname tų žmonių galimybes išsilaikyti per tą laikotarpį, kol jie ieško darbo“, - sako A. Maldeikienė.

Kaip yra Danijoje ir Lietuvoje

DELFI jau rašė, kad išmokos bedarbiams Danijoje siekia apie 90 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet egzistuoja „lubos“ - tai yra 4180 kronų per savaitę (561 eurų per savaitę), arba apie 2400 eurų per mėnesį.

Lietuvoje pagal naują įstatymą, kuris irgi įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., bedarbio išmoka galės būti mokama 6 mėnesius. Pastovi išmokos dalis - 30 proc. minimalios algos. Šiuo metu tai būtų 114 eurų.

Kintamoji dalis kas du mėnesius mažėja: pirmuosius du mėnesiu tai bus 50 proc. buvusių vidutinių pajamų, nuo trečio iki ketvirto – 40 proc., paskutinius du mėnesius - 30 proc.

Jei asmuo uždirba vidutinę algą, kuri šiuo metu iki mokesčių siekia 748 eurus, tai „ant popieriaus" priskaičiuojama išmoka pirmus du mėnesius siektų 488 eurų, kitus du - 413 eurų ir paskutinius du mėnesius - 338 eurus.

Lyginant su šiuo metu gaunamomis išmokomis jos šiek tiek didėja. Šiuo metu maksimali išmoka siekia 311 eurų, minimali – 102 eurus.

A. Maldeikienė sako, kad tas pats Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris išties rekomendavo priimti Lietuvai naują Darbo kodeksą, taip pat ragina mūsų šalį didinti socialines išmokas. Jos teigimu, TVF dažnai skatina stiprinti nedarbo draudimą ir aktyvias darbo rinkos priemones, kuo paprastai užsiima Darbo birža.

„Darbuotoją atleisti bus lengviau, bet sveiko proto šalys mąstytų, kas tada atsitiks su darbo jėga. Visą laiką sakau, kad arkliukus žiemą šerti reikia. Rinka reikalauja, kad būtų galimybė darbuotoją atleisti lengviau. Bet normalūs žmonės supranta, kad, skirtingai nei staklės, kurios gali pastovėti, kai jų nereikia, žmogui visą laiką reikia valgyti, mokėti įmokas bankui, vaikus auginti. Tai reiškia, kad visa tai turi būti subalansuota“, - teigia pašnekovė.

„Bet šitie žmonės nemąsto apie darbuotojus kaip apie žmones: jiems žmonės yra staklės. Kai žmogaus nebereikia, aš išmetu jį į gatvę ir palieku valstybei. O pagal verslo sumokamą pelno mokesčio dalį esame antri nuo galo Europos Sąjungoje“, - tęsia A. Maldeikienė.

Investuotojai labai patenkinti

Didžiausius užsienio investuotojus vienijantis „Investuotojų forumas“ tikisi, kad Seimui atmetus prezidentės veto dėl Darbo kodekso, pradės augti Lietuvos ekonomika.

„Nors naujajame Darbo kodekse yra trūkumų, tai didelis žingsnis į priekį visai Lietuvai – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tai − ir gera žinia investuotojams, kad Lietuvoje darbo santykiai bus pažangūs, skatinantys kurti naujas darbo vietas ir kurti bei plėtoti verslą mūsų šalyje“, – pranešime teigė „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Asociacijos direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad darbo santykiai iki šiol nebuvo pritaikyti prie pasikeitusios aplinkos ir buvo „tartum šaukštas deguto“.

„Sparčiai besikeičiančią ekonominę situaciją atitinkantis ir pasikeitusius darbuotojų bei darbdavių poreikius tenkinantis darbo santykių reguliavimas leis Lietuvai tarptautinėje erdvėje konkuruoti dėl didesnių investicijų ir pritraukti talentus. Tai sprendimas, kurio naudą jausime artimiausią dešimtmetį“, – pranešime teigė R. Skyrienė.

Parengė Eglė Samoškaitė