Vytautas Budnikas. Bronislovo Burgio byla: teismų žinia visuomenei

2016 m. gegužės mėnesį buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis šventė pergalę. Beveik metus tru...


2016 m. gegužės mėnesį buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis šventė pergalę. Beveik metus trukusi baudžiamoji byla dėl tariamai padaryto nusikaltimo baigėsi pedagogą juodinusių asmenų pralaimėjimu – Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs B.Burgio apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį visiškai išteisino. Ko gero tai netikėta kai kuriems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kai kuriems laikraščiams, žiniasklaidos portalams, – visiems, kone metus talkinusiems ir tuo būdu bendrininkavusiems su pedagogo baudžiamojo persekiojimo iniciatoriais.

Iš pirmo žvilgsnio ši žiniasklaidos eskaluota byla atrodė skirta sensacijų ir dirgiklių mėgėjams. Bet tik iš pirmo žvilgsnio.

2015 m. kovo mėnesį Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Vyriausybę, Seimą,  Švietimo ir mokslo ministeriją ragindamos įsigilinti į vertybinius šios bylos aspektus, galimas jos pasekmes Lietuvos švietimo sistemai, pabrėždami, kad baudžiamojoje byloje prieš pedagogą naudojami neteisėtai (slapta) daryti pokalbių įrašai, nors slapta gautą medžiagą galima naudoti tik kriminalinėje žvalgyboje ar išimtiniais, visuomenei ypač pavojingais atvejais. Vargu ar B.Burgis buvo toks pavojingas visuomenei.

Teisinėmis priemonėmis buvo kuriamas precedentas, kai neteisėtu būdu surinkta informacija panaudojama prieš asmenį, dirbantį viešajame sektoriuje ir atstovaujantį viešajam interesui. Net ir neetiškas pedagogo elgesys moksleivės atžvilgiu neįgalina teigti, kad jis siekė naudos, veikė reklamos, pasipelnymo ar kitokiais savanaudiškais tikslais.

Žiniasklaidos dėmesio B.Burgiui galėtų pavydėti bet kuris aukšto rango politikas. Netgi buvęs Seimo narys E.Masiulis, galimai paėmęs kyšį iš MG Baltic kompanijos atstovo, tokio dėmesio nesusilaukė. Juodinamam ir menkinamam B.Burgiui teko patirti bjauriausias viešo susidorojimo su asmeniu formas.

Byla neabejotinai sudavė smūgį pedagogo profesijos prestižui. Baudžiamojo persekiojimo taikymas pedagogui už profesinę veiklą vargu ar gali skatinti šios atsakingos ir sunkios profesijos atstovus atkakliau skiepyti auklėtiniams dorovines nuostatas ir pagarbą bendrabūvio taisyklėms. Gimnazijos direktoriaus elgesio su auklėtine kriminalizavimas dar labiau sukomplikuoja ir taip sudėtingus pedagogų ir auklėtinių santykius.

Beje, tuo metu, kai didieji žiniasklaidos portalai liejo žodžių pamazgas ant garbaus amžiaus pedagogo, kuriam rūpėjo mokinių auklėjimas pagal gimnazijos nustatytas taisykles, pedagogų profsąjungos nevykdė (bent jau viešai) savo tiesioginės pareigos – tik lyg užkerėtos stebėjo savo atstovaujamos, vienos iš garbingiausių profesijų saulėlydį.

Byloje dviprasmiškas teismo vaidmuo. Kauno apylinkės teismas, galimai nesugebėdamas atsispirti konjunktūriniam spaudimui, 2015 m. rugpjūčio mėnesį nuteisė B. Burgį skirdamas jam vienerių metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę už neva sistemingą nepilnametės bauginimą naudojant psichinę prievartą. Tačiau net ir aukštesnės instancijos – Kauno apygardos teismui – panaikinus tokį sprendimą, po pusantrų metų melo ir patyčių pedagogo prestižas nepataisomai sugriautas.

B.Burgio bylos teismine praktika pradėtas įgyvendinti naujas pedagogų ir auklėtinių santykių modelis: tėvai dukteriai parodė pavyzdį, kaip galima nepaisyti taisyklių, išsisukti, išvengti atsakomybės apkaltinant gimnazijos vadovą, principingai reikalaujantį laikytis gimnazijos taisyklių. Paradoksalu, tačiau gimnazistės tėvai šiuo atveju keršijo gimnazijos direktoriui už savo dukters nederamą elgesį, naudodami visas įmanomas priemones ir asmeninę įtaką įtvirtinti savo galią gimnazijos direktoriaus ir bendruomenės atžvilgiu, asmeninius interesus ir teises iškeldami aukščiau už gimnazijoje nustatytą tvarką ir ją įtvirtinančias taisykles.

Pagarbos verta gimnazijos bendruomenės (pedagogų, tėvų, gimnazistų) pilietinė pozicija: B.Burgio kolegos pedagogai, pritardami KTUG peticijai ir pareikšdami, jog laikysis KTU gimnazijos principinių nuostatų, saugos abipusį pasitikėjimą, nesitaikstys su sąmoningu drausmės pažeidinėjimu, savivale ir nesąžiningumu, deklaravo ištikimybę gimnazijos nuostatoms ugdyti atsakingus, sąžiningus ir garbingus žmones.

Pilietiškumo pristigo Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkams, pedagogų profesinių sąjungų ir netgi Kauno apylinkės teismo teisėjui, priėmusiam neteisėtu būdu surinktais įrodymais paremtą sprendimą.

Kokiais vidiniais įsitikinimais vadovavosi teisėjas, vertindamas gimnazistės elgesį? Ji buvo nutverta rūkanti, nors gimnazijos taisyklės tai griežtai draudžia. Gimnazijos direktorius gimnazistės tėvams sumokėjo 30 tūkst. litų neturtinės žalos ir pasitraukė iš KTU gimnazijos direktoriaus pareigų! Tačiau teisėjo įsitikinimu, B.Burgio elgesys buvo vertas vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Taip visuomenei buvo pasiųsta žinia, kad privilegijuoto individo teisės yra svarbesnės už jo pareigas visuomenei, kad privilegijuotas individas gali būti ginamas ir neteisėtomis, neadekvačiomis priemonėmis (neteisėti garso įrašai, pasiklausymas ir kt.).

Kauno apygardos teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėjas neįsigilino į įrodymus, vertino juos neteisingai, nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino nesilaikydamas baudžiamojo proceso reikalavimų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Kauno apygardos teismo kolegija nustatė, kad B.Burgis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir jį išteisino.

Tačiau apie dešimt tūkstančių mokytojų stebėjo bylos eigą. Retorinis klausimas: kaip bylos eiga paveikė jų pilietines nuostatas, ar sustiprino jų pilietinę poziciją?

Šia byla visuomenei buvo pasiųstas nedviprasmiškas signalas, kad asmens, ginančio bendrąjį gėrį, teisės ir orumas mažesnės vertės už įtakingų asmenų teises ir orumą.

Žiniasklaida, metus eksploatavusi gimnazijos direktoriaus tariamo nusikaltimo temą, nesureikšmindama teužsiminė apie teisme jo pasiektą pergalę.

B.Burgio byla dar pareikalaus mūsų dėmesio, nes 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kauno prokuratūra pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Tad verdiktą tars Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas 8539226976543829403

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2016-08-24 10:42

    Autorius stebisi ir piktinasi, tarsi į Lietuvą atvyko vakar. Taip ir norisi jo paklausti: o gal kitose visuomenės gyvenimo srityse yra geriau?

    Kas pas mus yra privilegijuotieji: aukos, žmonės, ginantys teisingumą, ar nusikaltėliai, kurių kažkokios teisės visuomet pažeidžiamos?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-08-24 12:51

      tai, sakai, aukos turi būti privilegijuotos? ir ginantys teisingumą? greičiausiai - tu? aš vis naiviai maniau, kad prieš įstatymą visi lygūs.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-08-24 11:52

    vargu ar autorius teisus, kai čia rašo apie kažkokius privilegijuotus žmones ir jų reikšmę priimant sprendimą. Per daug gerai žinau vidų, kad tuo patikėčiau. Teisėjui grubiai tariant nusišvilpt ant "privilegijuoto" kažkieno statuso. Tuo labiau, kad pats Burgis galėtų būti priskirtas "privilegijuotųjų" luomui, jeigu jau taip kalbame.
    Čia yra kita problema. Teismas dažnai veiksmus vertina pernelyg formaliai, matydamas tik jų mechaniką ir visiškai nepajėgdamas suvokti ir suteikti reikšmę vertybiniam dėmeniui. Visiškai sutinku, kad Burgio elgesys buvo aiškiai nemoralus, netinkamas pedagogui, todėl jis toliau tęsti švietimo įstaigos vadovo pareigų nebegali. Tai reiškia drausminę atsakomybę. Klausimas ar Burgis nusipelnė baudžiamosios, vis dar atviras, į jį atsakys Aukščiausiasis Teismas. Bet prognozuoju, kad byla baigsis niekuo, teismas paliks išteisinamąjį nuosprendį. Taip yra todėl, kad Burgio veiksmų negali pripažinti pavojingų visuomenei - jis tik netinkamu, pedagogui nederamu, bet žmogiškai žiūrint - gal tik neetišku, jokiu būdu ne pavojingu būdu įgyvendino gimnazijoje nustatytas taisykles, pelnytai reikalaudamas gimnazistės pa(si)šalinimo.
    Burgis padarė klaidą. Jam nederėjo eiti bartis su gimnaziste ar jos tėvais. Tereikėjo pasirašyti įsakymą pašalinti mokinukę. Ir be jokių emocijų su įsakymu supažindinti tėvus.
    ir dar. Budnikas pievas kalba apia neteisėtą įrodymų rinkimą. Tai valstybei draudžiama slapta įrašinėti piliečio pokalbį. Piliečiui nedraudžiama įrašinėti pokalbį, kuriame jis pats dalyvauja, juo labiau, kai pokalbio iniciatorius ne jis pats, o kita pusė elgiasi nederamai ar net agresyviai. Juk tai paprasta ir teisėta gynybos (savigynos) priemonė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kad ir kaip ten būtų, šį kartą sutinku su mūsų gerbiamo, hm, Anonimiško (homjaunuolio?) komentaru. Iš tiesų manau, kad B.Burgis padarė klaidą - užuot pasirašęs įsakymą pašalinti iš gimnazijos moksleivę, kam jis turėjo visišką teisę, jis kažkodėl nusprendė, kad bus geriau, jei pati gimnazijos mokinė pasitrauks savo noru iš gimnazijos, ir pagrasino jai taip vadinamuoju mobing'u, jei ji kartais atsisakytų pasitraukti pati.
      Kas yra mobing'as, skaitom nuorodą žemiau:

      http://psichika.eu/blog/mobingas-patogus-budas-susidoroti-su-kolega/

      Panaikinti
    2. Abejoju, ar tai "homjaunuolis" - šitame komentare argumentuojama, o ne liguistais nusišnekama. O dėl Burgio elgesio motyvacijos, neatmesčiau mokyklos prestižo klausimo - t.y. išmestas mokinys - jau "minusiukas" mokyklai, o savo noru išėjęs - kaip ir nesiskaito. Ir - taip, jo elgesys visiškai prasilenkia su etika, bet nėra nusikaltimas. Bent jau mano akimis žiūrint.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-08-24 12:30

    Kad ir esam nepriklausomi, tai tik dejure de fakto tikrai priklausomi, kaip ne keista bėgome nuo sovietinės teisėsaugos, tik netoli nubėgome, vis dar galioja telefoninė ,,teisė'', seniau vadintas ,,blatas''.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2016-08-24 16:13

    Autorius gerokai susipainiojęs moraliniuose vertinimuose.
    Ypač teigdamas, kad byla nepataisomai sugriovė Burgio, kaip pedagogo, prestižą. Ne byla, o pats Burgis sugriovė savo prestižą. Jis buvo sugriautas tą pačią minutę, kai išgirdom apie nežmonišką Burgio elgesį su mokine. Mokinė, aišku, pasielgė blogai, bet tai nepateisina tokio nesuderinamo su padorumu elgesio.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Išties - Burgio elgesys buvo ne tik neetiškas, bet ir gerokai keistas: juk tikrai daug paprasčiau būtų buvę tą išsišokėlę išmesti - ir tiek tos bėdos. Tai kodėl toks keistas, neracionalus (o karjeros požiūriu - tiesiog savižudiškas) elgesys? Mano galva, tikėtina, jog Burgio elgesio priežastis - ydingas prestižo supratimas (ar tai jo asmeninis, ar visoje gimnazijoje vyraujantis supratimas - atskiras klausimas)- t.y. NE "mūsų mokykla prestižinė todėl, kad čia aukštas mokymo (turėtų būti - ir kultūros, bet čia, ko gero, ne tas atvejis :)) lygis" bet "mūsų mokykla prestižinė todėl, kad čia nėra blogų mokinių". Va, tokiu atveju mokinės pašalinimas tikrai būtų suvokiamas kaip "minusas mokyklos prestižui" ir būtų stengiamasi viską "sutvarkyti tyliai" - t.y. kad ji išeitų "savo noru".
      Suprantama, čia tik spėjimas - aš nežinau, kaip ten buvo iš tikrųjų, tiesiog bandau rasti loginį Burgio elgesio paaiškinimą.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2016-08-24 21:34

    Piks, tai Burgis pasijuto visagalis kaip ir visi direktoriai ar vadai, čia jau amžinas dėsnis, ar ne tas pats yra su valdžia, ar vadais?, išmintis sako:, ,,Duok žmogui valdžią, ir pažinsi jį, ir visas jo savybes'', tik tiek kad jis užsirovė ant kito gal dar ,,kietesnio'', na ir ,,susišpagavo'' o vėliau plakėsi plakėsi kol išsiryškino.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėl to negaliu ginčytis - bet vis dėlto, jis lygiai taip pat būtų savo valdžią parodęs išmesdamas tą išsišokusią mergiotę. Todėl ir bandau suprasti, kodėl jis tą savo valdžią nusprendė rodyti būtent taip.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2016-08-24 23:55

    Jis norėjo mergaitę paauklėti ir tuo pačiu negriauti jos vardo išmesdamas. Jis gero norėjo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežinau - aš auklėjimą kitaip įsivaizduoju. Ir kažkaip įtariu, kad galvojama buvo apie mokyklos, o ne tos veikėjos vardą. :)
      Na, bet čia tik mano nuomonė - galiu klysti. Antra vertus, nemenka tikimybė, kad tamsta tiesiog ironizuojate. :)

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2016-08-25 11:01

    Tikriausiai vadinama ,,mergaitė'', buvo su ragais dėl to tas ir įsiūtino Burgį.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item