Vydas Astas. Nutylėta segregacija

Gražu žiūrėti, kaip kiekvieną rytą būriai vaikų pasipila iš namų į mokyklas. Bet į kokias mokyklas? Rusiukai į savo, lenkiukai į savo, l...


Gražu žiūrėti, kaip kiekvieną rytą būriai vaikų pasipila iš namų į mokyklas. Bet į kokias mokyklas? Rusiukai į savo, lenkiukai į savo, lietuviukai taip pat į savo. Kieme jie buvo, žaidė, dūko visi kartu, o mokyklose – kažkodėl atskirai. Pamažu, metams bėgant, ta atskirtis didės, gal net peraugs į priešiškumą, ir mokyklas baigs jau suformuotos galbūt visam likusiam gyvenimui atskiros etninės grupės – su savo siekiais, idealais, požiūriais, kurie gali būti priešingi bendrai valstybės raidai, kelti įtampas ir net grėsti nacionaliniam saugumui.  Atskiros tautinės mokyklos yra sovietų palikimas, tada taip respublikose buvo plečiama rusakalbių dalis, – vis daugiau vietinių prisišliedavo prie „didžiojo brolio“. Ta pati švietimo struktūra iš inercijos išlaikyta ir dabar, nors aplinkybės visai kitos.

Taigi suskirstom vaikus iš to paties kiemo į atskiras mokyklas. Jei įsteigtume atskiras mokyklas, tarkim, juodaodžiams ar musulmonams, kiltų baisus triukšmas, kaltinimai segregacija. (Segregacija, pagal žodyną, – tam tikrų rasinių ar etninių grupių fizinis atskyrimas viešajame gyvenime. Seniai pasmerktas, uždraustas ir beveik išnykęs pasaulyje reiškinys.) Tačiau Lietuvoje niekas nepastebi ir nesistebi, kad turime iš esmės tą pačią segregaciją tautiniu pagrindu. Ir tos segregacijos vaisiai – kartūs. Plačiai  nuskambėjo atvejis, kai rusiškos mokyklos moksleiviai vasaras leido sukarintose stovyklose Rusijoje. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose su teiginiu, ar gintų Lietuvą, visiškai sutinka tik 8 proc. apklaustųjų, o greičiau sutinka nei nesutinka 42 proc. apklaustųjų. Tarp baigusiųjų lenkiškas ar rusiškas mokyklas tokių yra dar gerokai mažiau. Natūraliai kyla klausimas, kokius piliečius ugdo tautinės mokyklos.

Keista, kad iki šiol dėl akivaizdaus segregacijos fakto niekas nesikreipė į Europos žmogaus teisių teismą. Manau, tikrai yra tėvų, kurie nepatenkinti, kad kiemo draugai išskiriami į atskiras mokyklas ir ugdomi skirtinga, gal net priešiška linkme. Bent jau aš nenoriu, kad mano anūkus valdžia dirbtinai atskirtų nuo kiemo draugų. Segregacija yra gėda, ir jos Lietuvoje neturi likti!

Kodėl vis dėlto ji iki šiol yra? Kieno valia? Kam tai naudinga?

Be abejo, tiems, kurių tikslas yra  palaikyti visuomenės susiskaldymą, etninį uždarumą,  ugdyti „penktąją koloną“ būsimuose  politiniuose kariniuose žaidimuose arba  patekti į valdžią ar gerai apmokamus postus. Čia nevardinsime visiems gerai žinomų partijų ir jų veikėjų.

Vakarų šalyse – visai kitaip, tautinės bendrijos turi galimybę išmokti savo gimtosios kalbos bendrose su visais mokyklose. Baigę jas, sėkmingai integruojasi į politinę vokiečių, anglų ar prancūzų tautą, tampa tikrais savo šalių patriotais, tuo pačiu išlaikydami savo tautiškumą. Tai – visuotinė ir visiems priimtina praktika, dėl kurios demokratiškumo nekyla jokių abejonių. Lietuvoje  nėra net tokios praktikos siekinio, jau nekalbant apie konkrečią programą  – juk per dieną čia padėties nepakeisi.

O mūsų uoliosios Lietuvoje esančios žmogaus teisų gynimo organizacijos? Dėl kur kas menkesnių dalykų skalambija visais varpais. Ar jos nepastebi akis badančios tautinės segregacijos? Kiek dar galima apie tai tylėti?


Susiję

Vydas Astas 7347295448991605768
item