Vydas Astas. Nutylėta segregacija

Gražu žiūrėti, kaip kiekvieną rytą būriai vaikų pasipila iš namų į mokyklas. Bet į kokias mokykl...


Gražu žiūrėti, kaip kiekvieną rytą būriai vaikų pasipila iš namų į mokyklas. Bet į kokias mokyklas? Rusiukai į savo, lenkiukai į savo, lietuviukai taip pat į savo. Kieme jie buvo, žaidė, dūko visi kartu, o mokyklose – kažkodėl atskirai. Pamažu, metams bėgant, ta atskirtis didės, gal net peraugs į priešiškumą, ir mokyklas baigs jau suformuotos galbūt visam likusiam gyvenimui atskiros etninės grupės – su savo siekiais, idealais, požiūriais, kurie gali būti priešingi bendrai valstybės raidai, kelti įtampas ir net grėsti nacionaliniam saugumui.  Atskiros tautinės mokyklos yra sovietų palikimas, tada taip respublikose buvo plečiama rusakalbių dalis, – vis daugiau vietinių prisišliedavo prie „didžiojo brolio“. Ta pati švietimo struktūra iš inercijos išlaikyta ir dabar, nors aplinkybės visai kitos.

Taigi suskirstom vaikus iš to paties kiemo į atskiras mokyklas. Jei įsteigtume atskiras mokyklas, tarkim, juodaodžiams ar musulmonams, kiltų baisus triukšmas, kaltinimai segregacija. (Segregacija, pagal žodyną, – tam tikrų rasinių ar etninių grupių fizinis atskyrimas viešajame gyvenime. Seniai pasmerktas, uždraustas ir beveik išnykęs pasaulyje reiškinys.) Tačiau Lietuvoje niekas nepastebi ir nesistebi, kad turime iš esmės tą pačią segregaciją tautiniu pagrindu. Ir tos segregacijos vaisiai – kartūs. Plačiai  nuskambėjo atvejis, kai rusiškos mokyklos moksleiviai vasaras leido sukarintose stovyklose Rusijoje. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose su teiginiu, ar gintų Lietuvą, visiškai sutinka tik 8 proc. apklaustųjų, o greičiau sutinka nei nesutinka 42 proc. apklaustųjų. Tarp baigusiųjų lenkiškas ar rusiškas mokyklas tokių yra dar gerokai mažiau. Natūraliai kyla klausimas, kokius piliečius ugdo tautinės mokyklos.

Keista, kad iki šiol dėl akivaizdaus segregacijos fakto niekas nesikreipė į Europos žmogaus teisių teismą. Manau, tikrai yra tėvų, kurie nepatenkinti, kad kiemo draugai išskiriami į atskiras mokyklas ir ugdomi skirtinga, gal net priešiška linkme. Bent jau aš nenoriu, kad mano anūkus valdžia dirbtinai atskirtų nuo kiemo draugų. Segregacija yra gėda, ir jos Lietuvoje neturi likti!

Kodėl vis dėlto ji iki šiol yra? Kieno valia? Kam tai naudinga?

Be abejo, tiems, kurių tikslas yra  palaikyti visuomenės susiskaldymą, etninį uždarumą,  ugdyti „penktąją koloną“ būsimuose  politiniuose kariniuose žaidimuose arba  patekti į valdžią ar gerai apmokamus postus. Čia nevardinsime visiems gerai žinomų partijų ir jų veikėjų.

Vakarų šalyse – visai kitaip, tautinės bendrijos turi galimybę išmokti savo gimtosios kalbos bendrose su visais mokyklose. Baigę jas, sėkmingai integruojasi į politinę vokiečių, anglų ar prancūzų tautą, tampa tikrais savo šalių patriotais, tuo pačiu išlaikydami savo tautiškumą. Tai – visuotinė ir visiems priimtina praktika, dėl kurios demokratiškumo nekyla jokių abejonių. Lietuvoje  nėra net tokios praktikos siekinio, jau nekalbant apie konkrečią programą  – juk per dieną čia padėties nepakeisi.

O mūsų uoliosios Lietuvoje esančios žmogaus teisų gynimo organizacijos? Dėl kur kas menkesnių dalykų skalambija visais varpais. Ar jos nepastebi akis badančios tautinės segregacijos? Kiek dar galima apie tai tylėti?


Susiję straipsniai

Vydas Astas 7347295448991605768

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-08-31 10:01

    lygioje vietoje suklupta. Autorius iš didelio rašto išėjo iš krašto. Tėvai turi teisę savo vaikus ugdyti savo kalba. Valstybė to gali negalėti, nepajėgti finansiškai. Todėl paprastai valstybė taip ir sako, siūlydama privačių atskirų kalbinių mokyklų alternatyvą. Lietuvoje rusų ir lenkų mokyklų tinklas jau buvo sukurtas ir veikiantis, parengti mokytojai. Todėl tai buvo ne naujo sukūrimo, o galimo sunaikinimo klausimas. Ar tikrai buvo gerai pasielgta 1990 metais paliekant rusų ir lenkų mokyklas, sunku pasakyti. Greičiausiai tada nebuvo kitos išeities, nes tokie veiksmai labai apsunkintų Nepriklausomybės realumą, sukurtų didelį Rusijos ir Lenkijos pasipriešinimą, o Lenkijos palaikymas tuomet buvo gyvybiškai svarbus. Vėliau prie to grįžti jau būtų nepadoru ir neįmanoma. Tas dabar yra ir Estijoje bei Latvijoje. Ten tik lenkų nėra. Beje, mes turime ir žydų mokyklą ir dabar tai yra labai didelis privalumas Leituvai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežiniukas2016-08-31 13:15

    Kažkoks šizofreniškas straipsnis. Bando segregacijos sąvoką pritempti prie tautinių mokyklų.

    Segregacija yra prievartinis atskyrimas, o ne laisvanoriškas.

    Negi autoriui yra priimtina, kad jo siūlymai kitose srityse yra pažengę - jei nėra tautų, neturi būti nei lyčių, nei religijos.

    Todėl kiekviena tauta turi teisę turėti savo mokyklą, jei yra pakankamas skaičius mokinių.

    O lojalumas Lietuvai ugdomas tikrai ne per prievartą. Pirmiausiai autorius turi pagalvoti ką daryti, kad pirmiausiai patys lietuviai būtų lojalūs Tėvynei, o ne lakstyti paskui "trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą".

    Šiaip aš stebiuosi, kaip tokį straipsnį praleido Propatria redakcija.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Atsakau "nežiniukui". Vaikas yra priverstas (!) rinktis mokyklą: lietuvišką, rusišką ar lenkišką. Jei jis renkasi lenkišką, rusai ir lietuviai bus atskirti kitose mokyklose. Jei jis renkasi rusišką, lenkai ir lietuviai bus atskirti kitose mokyklose. Lygiai taip pat lietuviai mokiniai bus atskirti nuo lenkų ir rusų mokinių. O tai ir yra pati tikriausioji segregacija. Pasižiūrėkit į užsienį – tokio dirbtinio atskirimo nėra.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš matyčiau situaciją kiek kitu kampu - mano galva, problema yra ne tautinė mokykla kaipo tokia, o tai, kad lietuviai SAVO tautinės mokyklos neturi, tuo tarpu lenkų ir rusų mokyklose vaikai neretai auklėjami kaip SVETIMOS tautos ir valstybės atstovai. Realistiškai žiūrint, bandymas uždaryti visas rusiškas ir lenkiškas mokyklas sukeltų nemažų problemų - bet bent jau užtikrinti, kad jos nebūtų penktosios kolonos veislynu yra gyvybiškai būtina.

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item