Povilas Žumbakis. „Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Clinton, o Trumpas pirmiau visko kelia JAV interesus“

Lietuvoje plačiai apžvelgiamos JAV prezidento rinkimų kovos dažnam skaitytojui palieka įspūdį, ...

Lietuvoje plačiai apžvelgiamos JAV prezidento rinkimų kovos dažnam skaitytojui palieka įspūdį, jog dėl įtakingiausio politinio posto Vakarų pasaulyje varžosi protinga profesionali kandidatė ir populistas be jokio supratimo apie politiką. Toks įspūdis niekaip nepaaiškina fakto, kad apklausose abu kandidatai palaikomi gana apylygiai. Ar JAV visuomenė tokia politiškai neišsilavinusi, pagaulesnė populizmui labiau nei Lietuvos rinkėjai? Kaip tuomet paaiškinti tai, kad Trump`ą palaiko gausybė aukšto išsilavinimo ir visuomenės statuso žmonių? Manome, kad Lietuvoje šiai mįslei įminti skiriama per mažai dėmesio, todėl apie tai kalbamės su vienu Trump`o šalininkų, dipukų kartos Amerikos lietuviu, garsiu advokatu Povilu Žumbakiu, kaip reta gerai pažįstančiu JAV politikos užkulsius. Jo atsakymai apie rinkimus kaip niekas kitas leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie logiką ir motyvaciją, kuria vadovaujasi politika besidomintys Trump`o rėmėjai. 

- Lietuvoje liepos viduryje surengta portalo DELFI apklausa parodė, kad Clinton pergalės tikisi 61 proc., o Trumpo pergalės - tik 25 proc. skaitytojų. Tai ne mokslinė apklausa, bet apie nuotaikas šį tą pasakanti. Tuo tarpu JAV apklausos rodo apylyges kandidatų perspektyvas. Jei reikėtų spėti šiandien, kam prognozuotumėte pergalę artėjančiuose JAV rinkimuose? Kodėl?

- Šiuo metu abu kandidatai į prezidentus atrodo apylygiai. Po partijos suvažiavimų apklausose būna pasikeitimų, bet laikui bėgant jie išsilygina. Prieš respublikonų suvažiavimą Trumpas buvo atsilikęs maždaug 5 procentais (apklausų vidurkis), o po jo pirmavo 1 procentu.  Po demokratų partijos suvažiavimo, Hillary Clinton šį skirtumą išlygino ir savaite vėliau dar padidino persvarą, ypač dėl Trumpo klaidų. Trumpas dalyvauja politikoje tik 14 mėnesių, o H. Clinton virš 30 metų. Šį mėnesį Trumpo nepatirtis jam daug kainavo. Bet rinkimai dar už trijų mėnesių ir jis greitai mokosi. Įgavusi pranašumą Clinton dar kartą įkliuvo į savo melų pinkles. Keli respublikonų kandidatai išleido virš 200 milijonų dolerių Trumpą juodinančioms reklamoms. Jų buvo tūkstančiai. Iš viso jie paskelbė virš 60 tūkst. neigiamų reklamų per pirminių rinkimų kampaniją. 

Clinton kampanija yra pasiryžusi išleisti virš milijardo dolerių vien reklamoms prieš Trumpą. Ji jau yra paskelbusi šimtus, jei ne tūkstančius tokių skelbimų, daugelį grubių ir netikslių. Jos bent dalinai pakenkė Trumpo rezultatams apklausose. Tiek demokratų, tiek respublikonų milijardierių klubas remia Clinton prieš Trumpą. Jie turi savo aiškius apskaičiavimus, kurie neturi nieko bendra su patriotizmu. Tuo tarpu Trumpas dar nepradėjo pirkti reklamų prieš Clinton. Demokratų kampanijos fondas yra daug didesnis už respublikonų, nes Clinton kampaniją remia Wall Street`o spekuliantai, didieji bankai ir turtuolių grandinė. Trum`as pats yra turtingas, bet neturi politinių finansų užnugario. Skaičiai daug pasako. Iš didžiųjų lobistų fondų Clinton susilaukė 48 milijonų dolerių, Trumpas - vos 19 tūkstančių. Pinigai ir patirtis daug prisidėjo prie apklausų rezultatų. 

Tačiau nepaisant svyravimų, remiantis ligšiolinėmis apklausomis, abu kandidatai turi vienodas galimybes laimėti. Rinkimų kryptis bus aiški tik pasibaigus debatams.

Na, o europiečiai į JAV prezidento rinkimus žiūri per visai kitokią prizmę. Daug ką apie tai pasako Nobelio taikos premijos įteikimas B. H. Obamai. Juk jis nebuvo nieko nuveikęs, kad nusipelnytų tokios premijos!  Europiečiai yra linkę skirti daugiau dėmesio į kandidatų išorinį įvaizdį bei stilių. Europa nusisuko nuo Vakarų civilizacinės pasaulėžiūros ir kuo toliau, tuo labiau yra linkusi svajoti apie socialistinę utopiją. Amerikiečiai, arba bent pusė šios šalies gyventojų, į padėtį žiūri realiau. 

- Į Trumpo pasisakymus, ypač JAV vaidmens NATO veikloje ir ginant Baltijos šalis klausimais, Lietuvos politikai ir žiniasklaida reaguoja pasipiktinimu, smerkimu, kaltinimais nuolaidomis Putinui. Tačiau skaitant visą tekstą, Trumpas tik pasakė, kad gins šalis, kurios laikysis įsipareigojimų. Kaip ir savaime suprantamas teiginys. Ar jis atspindi JAV visuomenės nuotaikas? Ar galima teigti, kad iš tiesų tokį patį sprendimą turėtų priimti ir kiti politikai, nedrįstantys kalbėti taip tiesmukai kaip Trumpas?

- Taip, jūs tiksliai apibūdinote Trumpo pasisakymą dėl NATO. Padėtis yra rimta. Tad siūlyčiau, nors ir pavėluotai, tačiau Lietuvos valdžiai kartu su estais ir latviais nusiųsti rimtą, pozityvią delegaciją pas D. Trumpą prieš rinkimus. Tikslas būtų dvejopas. Pirma – išsiaiškinti, koks yra tikrasis D. Trumpo požiūris į Rusijos keliamą pavojų.

Juk, jei kalbame apie šiuo metu išsakytą D. Trumpo nuomonę dėl NATO įsipareigojimų, tiksli ištrauka iš jo pokalbio su „New York Times” redakcija buvo tokia:

         „NYT - SANGER: Mano klausimo esmė, ar gali NATO narės, įskaitant naująsias nares Baltijos šalyse, būti tikros, kad JAV suteiks karinę pagalbą, jei jas užpultų Rusija? Ar jos gali būti tikros, kad JAV laikysis savo įsipareigojimų […] ?

         TRUMP: Ar jos išpildė savo įsipareigojimus mums? Jei išpildė, atsakymas yra „taip“.

Antra – Lietuvos delegacija galėtų pristatyti Baltijos šalių padėtį D. Trumpui, daryti įtaką jo požiūriui. Estija laikosi visų įsipareigojimų. Pagal statistiką, Lietuva gali įvykdyti įsipareigojimus per kelis metus. D. Trumpas, kaip verslo savininkas, remiasi statistiniais duomenimis, todėl statistiniai duomenys jam yra svarbūs. Nuo 2014-ųjų Lietuva deda daugiausiai pastangų tai padaryti, per metus Lietuvos išlaidos gynybai išaugo 30 procentų, t.y. daugiausiai visoje NATO. Taip pat visos trys valstybės yra pasiryžusios ir bendrai kovai prieš ISIS. Gal lietuvių atstovai galėtų paaiškinti, kodėl mūsų kariuomenė turi tiek daug generolų ir tiek mažai kareivių, ypač rezervo?

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į H. Clinton poziciją dėl Lietuvos saugumo.  Kaip į pavojų Baltijos šalims reaguotų H. Clinton, galima spręsti, paanalizavus B. Obamos, H. Clinton ir J. Kerry reakciją į eilę tarptautinių krizių. Jie daug kalbėjo, net grasino, bet visais atvejais nusileido agresyviai nusiteikusiems priešams. D. Trumpo kritikai dažnai užmiršta, kad jeigu nebus išrinktas D. Trumpas – prezidente taps H. Clinton. Ta proga vertėtų prisiminti H. Clinton „žygius” užsienio politikoje. Ryškiausias tarp jų – Benghazi skandalas.  Kilus pavojui, nei B. Obama, nei H. Clinton nepasirūpino Amerikos diplomatų saugumu.  Teroristams užpuolus JAV konsulatą, jie visiškai apleido kovos lauką ir paliko jį teroristų rankose. Devynias valandas nei vienas JAV kareivis nepajudėjo iš savo dislokacijos vietos, o Barackas Obama ir Hillary Clinton... nuėjo miegoti. Ar būtų galima tikėtis, kad ji gintų Lietuvą, jeigu iškiltų pavojus?

JAV prezidentai pažadėjo ukrainiečiams, kad Amerika apsaugos jų šalį, jeigu tik jie nusiginkluos ir atiduos branduolinius ginklus Rusijai. Putinas puolė Krymą, o ką tuomet darė  prezidentas Obama? Ką darė H. Clinton? Putinas matė, kad amerikiečiai tik kalbės, protestuos, bet nesikiš. Tada Putinas pradėjo pulti Ukrainos rytus. Tikrai verta klausti, ko verti Clinton pažadai Baltijos kraštams?

Prieš kelias savaites rusų karinės aviacijos lėktuvai užpuolė slaptą JAV ir Anglijos karinę oro bazę Sirijoje. Oro uostą gynė Sirijos sukilėliai, kuriems buvo pažadėta Amerikos parama.  Pažadus davė Obamos-Clinton administracija.  Žuvo keletas kūdikių, oro uostas buvo sugriautas.  Kaip į tai reagavo demokratų partijos administracija? Valstybės sekretorius J. Kerry pareiškė, kad reikia kalbėtis su Putinu, nes... „jis jaučiasi nuskriaustas dėl Vakarų blokados”.  Demokratų partijos vadovų sprendimas buvo „pursue compromise” („siekti komporomiso”).  Ar kas nors galėtų abejoti tuo, kad D. Trumpas neitų į jokį kompromisą, jeigu šaliai kiltų rimtas pavojus?  Putinas tai žino.

Galiausiai būtent H. Clinton paskelbė naują Amerikos-Rusijos ryšių perkrovimo laikotarpį, su šūkiu „Reset button”. Tai buvo jos naivus ryžtas pareikšti, kad atėjo nauji laikai. Prezidentas Obama ir Valstybės sekretorė žino, kaip sugyventi su „nauja” Rusija. Ir tokių pavyzdžių yra labai daug, ir ne tik Europoje, bet ir nuo Artimųjų rytų iki Azijos. Amerikos priešams buvo palankus B. Obamos prezidentavimas. Kuba, Šiaurės Korėja, Iranas, Rusija, Kinija – visi šie kraštai yra drąsesni bei galingesni, jie klesti. O kraštai, kurie tikėjosi Amerikos apsaugos, Irakas, Afganistanas, Pakistanas, Ukraina, kurdai ir visa eilė kitų, visi nusivylę... . Kitos draugiškos Amerikai valstybės mato, kaip Obamos-Clinton-Kerry komanda vadovauja iš užnugario (leading from behind).  Šios valstybės pradeda ginkluotis, ieškoti naujų partnerių.

Dėl tokios Obamos-Clinton politikos, politinio korektiškumo režimo ir neveiklos gimė ISIS. Tai jų „kūdikis”. Dėl sukilėlių nepalaikymo bei išsigandusi grasinimų apie „raudoną liniją“ Sirijoje, Amerika perdavė karą Putinui. To pasekoje žuvo 400 000 žmonių, milijonai tapo benamiais, kiti pabėgo iš šalies. Po aštonių metų Obamos ir Clinton valdžios, tarptautinė padėtis yra panaši į 1939-uosius...

- Grįžtant prie Trumpo vertinimų Lietuvoje. Nuolatinė kritika, patyčios, galiausiai netgi milžiniškas ir anglakalbėje žiniasklaidoje plačiai paviešintas vienos Vilniaus sienos piešinys, vaizduojantis Trumpo ir Putino bučinį. Ar negali būti, kad patys sau kenkiame?

- Visa tai rodo mūsų tautiečių politinį nesubrendimą. Amerikos prezidentas yra svarbiausias demokratinių kraštų politinis lyderis.  Amerikos ekonominės, gynybinės, diplomatinės bei kultūrinės galios neturi sau lygių. Vienas iš dabartinių dviejų kandidatų taps Amerikos prezidentu. Yra naivu ir net vaikiška įžeidinėti bet kurį iš jų. Pavyzdžiui, įtakinga Amerikos žydų bendruomenė paprastai remia demokratų kandidatus, bet ir visuomet sudaro komitetus respublikonų kandidatams remti. Todėl nesvarbu, kuris kandidatas laimės rinkimus, jų atstovai bus visuomet laukiami Baltuosiuose rūmuose. Gi mes, atrodo, viską sudėjome į vieną krepšį. Tai yra ne tik politinis nesubrendimas, bet ir abejingumas Lietuvos interesams.

- Daugelio europiečių akimis, Trumpas atrodo kvailys, neatsakingai kalbantis tarpusavyje prieštaraujančius dalykus, keičiantis nuomones, įžeidinėjantis oponentus, vengiantis atsakymų į sudėtingus klausimus. Būtų galima galvoti, kad jis pretenduoja tik į neišsilavinusios visuomenės dalies balsus. Tačiau faktas, jog Trumpą palaiko ir daug išsilavinusių žmonių. Kokios yra pagrindinės jo populiarumo priežastys, ypač kas jį populiarina tarp profesionalų - teisininkų, tarnautojų, medikų ir panašių profesijų atstovų?

- Trumpas dalyvauja politinėje veikloje tik keturioliką mėnesių ir dažnai jo kalba nėra politiškai korektiška. Tai daug kam nepatinka, tačiau daug žmonių tai vertina kitaip. Daugeliui nupolitintos politkorektiškos kalbos yra įkyrėjusios. Kairieji naudoja politkorektiškumą rimtų diskusijų apribojimui. Liberalios žiniasklaidos šmeižtas nukreiptas prieš Trumpą (pavyzdžiui, kaltinimai, kad jis yra neišsilavinęs, kvailas, ir t.t.) primena tokį pat šmeižtą, kuris buvo vykdomas prieš Ronaldą Reaganą. R. Reaganas yra vienas iš įtakingiausių Amerikos prezidentų istorijoje. Tačiau niekuomet nesusidarytume tokio įspūdžio iš kairiosios žiniasklaidos. Maždaug 90 procentų JAV laikraščių, radijo ir TV kanalų yra liberalių-kairiųjų pažiūrų. Galima pagrįstai teigti, kad didžioji dalis Amerikos žiniasklaidos yra H. Clinton rinkiminės kampanijos vykdytojos.  Tai dalinai matyti ir WikiLeaks paviešintuose demokratų partijos ir žurnalistų susirašinėjimuose. Pavyzdys – CNN, kuri amerikiečių dažnai yra vadinama tiesiog „Clinton News Network”. Tiesioginis ir netiesioginis bendradarbiavimas yra akivaizdus. 

Žurnalisto profesija prarado etiką ir žmonių pasitikėjimą. Trumpas yra baigęs garsiausią Warton ekonomikos institutą. Jis mokėsi ir baigė jį geriausiais pažymiais. Jis turi talentą, kurį būtina turėti, kad galėtum sukurti ypatingai sėkmingą tarptautinę kompaniją. Jis supranta pasaulio prekybą ir ekonomiką, taip pat ir sudėtingą JAV finansinę padėtį. Rimtai mąstantiems žmonėms kyla siaubas matant, kiek Amerika yra įsiskolinusi!  Kiek daug buvo duota žmonėms pažadų, kurie niekuomet nebuvo įvykdyti! JAV skola yra didesnė nei metinis bendrasis vidaus produktas. Nepadengtų įsipareigojimų sumos siekia astronominius dydžius. Trumpas tai supranta ir labai aiškiai bando atkreipti į tai visuomenės dėmesį. Tačiau kai vyko Demokratų partijos suvažiavimas, jame pasisakė šimtai partijos narių, bet nei vienas iš jų neužsiminė apie Amerikos skolos klausimą..  nei vieno karto! Tokios milžiniškos skolos mažina valstybės saugumą bei įvairius Amerikos įsipareigojimus, tame tarpe ir NATO.  Bankrutavusios šalies pažadai nublunka prieš realybę.

Pirmiausia Trumpas pažadėjo atstatyti Amerikos ekonominę galybę ir tuo pačiu dabartinio prezidento nualintą gynybos sistemą.  Saugumas bei kova prieš terorą jam yra prioritetai. Daug amerikiečių tai palaiko, nes Trumpas visa tai išreiškia kampanijos metu taip, kad būtų suprantama eiliniams amerikiečiams. Tai kairioji žiniasklaida Trumpo kalbas pristato kaip neišsilavinusio žmogaus. Tačiau dalis visuomenės tiki juo, kaip kad tikėjo prezidentu R. Reaganu, kuris taip pat buvo panašiai šmeižiamas spaudoje. D. Trumpo rinkimų šūkiai „Make America Great again”, „America first” nėra neigiami šūkiai. Mes, lietuviai, suprantam pasaulį panašiai, juk ir mums pirmiausiai rūpi namai, Tėvynė Lietuva.

Neįtikėtina, kaip neigiamai Lietuvos žiniasklaida pristato D. Trumpą, bet nepastebi ponios H. Clinton „gabumų” bei „nuopelnų”. 

 Šios savaitės apklausos rodo, kad daugiau nei 67 procentai amerikiečių H. Clinton laiko nepatikima („untrustworthy”). O kiek žmonių žino, kad ši „gabi bei sąžininga” kandidatė neišlaikė advokatūros egzaminų Vašingtone, todėl turėjo kitur bandyti advokatės praktiką ir tik tada, kai vyras tapo Arkanzaso gubernatoriumi. Amerikos žiniasklaida mini ir laiko svarbiu pasiekimu tai, kad H. Clinton dirbo JAV Atstovų rūmų, demokratų komitete, kuris tyrė prezidento Niksono Watergate nusikaltimus. Bet žiniasklaida nemini, kad H. Clinton buvo atleista iš pareigų už slaptų dokumentų „pasiskolinimą” ir išviešinimą. Amerikos žiniasklaida vienaip žiūri į Trumpą ir visai kitaip į Clinton, ir tai yra dvigubi standartai.  Todėl Amerikos visuomenės pastikėjimas žiniasklaida yra žemesnis nei senų automobilių pardavėjais!

- Visi, sekantys katalikišką JAV spaudą, žino, kad valdant B. Obamai JAV įsitvirtino vadinamasis politinio korektiškumo režimas. Vis daugiau dalykų negalima sakyti, nes tai esą gali įžeisti įvairias visuomenės grupes. Kaip visuomenė priima šiuos pokyčius? Kiek tai prisideda prie Trumpo sėkmės?

- Tie amerikiečiai, kurie dirba, augina šeimas ir gerbia tikėjimą, nemėgsta kairiųjų politinio korektiškumo režimo. Tuo tarpu Trumpas nesiskaito su dirbtinais politkorektiškumo standartais. Daug kas jį dėl to kritikuoja, tačiau daugelis yra dėkingi jam už šį atvirumą. Mano viena kolegė pastebėjo, kad tai, „kas darosi Amerikos mokyklose, darbovietėse ir apskritai visuomenėje dėl politkorektiškumo, yra baisu: juk dauguma žmonių tiesiog bijo pasakyti kokį nors žodį apie kitokią rasę, religiją, demokratų nusišnekėjimus ir panašiai”. Didžioji dalis visuomenės tai mato ir piktinasi, todėl, kai Trumpas kalba net grubesniais žodžiais nei įprasta, daugelis jį supranta ir remia. Verta pastebėti, kad demokratų „didieji šulai”, jų tarpe ir prezidentas B. Obama ir pati H. Clinton, per suvažiavimą ir po jo išvadino Trumpą grubesniais žodžiais nei vartoja pats Trumpas. Bet žiniasklaida, akademikai ir salonų ponios ir ponai tuo nepasipiktina. Kas leidžiama demokratams, neleidžiama Trumpui, tai iškart vadinama grubumu ir „ne prezidento lygiu”. Tikiu, kad sutiksite, jog politinis korektiškumas jau ir Lietuvai yra padaręs milžinišką dvasinę žalą, tačiau Amerika turbūt nuo šito yra nukentėjusi žymiai daugiau.

- Didelė respublikonų rinkėjų dalis tradiciškai yra ir po Obamos valdymo neabejotinai vėl bus konservatyvūs žmonės, norintys balsuoti už gyvybės apsaugą, prigimtinę šeimą, religijos laisvę ir panašius dalykus. Kiek jie gali tikėtis iš Trumpo? Jo atsakymai religijos temomis visiškai nekelia pasitikėjimo, pozicijos minėtais klausimais kintančios. Ar manote, jog socialiniams konservatoriams pačiu svarbiausiu, teisėjų skyrimo klausimu, jam užtektų ryžto ir noro skirti „respublikoniškus” kandidatus?

- Be abejo, respublikonų valdžia būtų palankesnė šiais klausimais. Pats Trumpas nėra „socialiai” konservatyvus.  Tačiau jo nuomonė keičiasi ir atrodo, kad keičiasi pozityviai ir ne dėl politinių sumetimų. H. Clinton nuomonė keičiasi daug daugiau ir dažniau – galima sakyti, „priklausomai nuo vėjo krypties”. Tačiau prie jos nuomonių kaitos kairiųjų žiniasklaida nekimba. Taip pat atkreipkime dėmesį į faktą: Trumpas pasirinko Michaelą Pence`ą buti viceprezidentu. Šio žmogaus pasaulėžiūra yra labai aiški: pirmiausiai jis yra krikščionis, po to konservatorius ir tik tada respublikonas. Tiksliai įvertinti kandidatą šiuo atveju galima pagal jo priešininkų vertinimus. Prieš porą savaičių įtakinga demokratų partijos Atstovų rūmų narė Nancy Palosi pasakė, kad Trumpo rėmėjai yra už Dievą, gynybą ir prieš gėjus. („GGG: God, Guns, Gays”). Kažkada privačiame susitikime kandidatas B.H.Obama yra pasisakęs apie respublikonų rinkėjus: jie tiki tik į ginklus ir Bibliją.

Donaldas Trumpas turi paskelbęs teisėjų sarašą, iš kurio jis pasirinktų kandidatus į vyriausius teisėjus.  Jie visi yra už gyvybės apsaugą, prieš abortus ir už Amerikos Konstitucijos principų laikimąsi. O kandidatė H. Clinton mano atvirkščiai. Ji žada paskirti teisėjus, kurie būtų šimtu procentų už teisę į abortus. Per ateinančius keturis metus tikriausiai reikės skirti tris ar keturis teisėjus. Vienaip ar kitaip, tai bus teisėtvarkos pertvarkymas 30-40 metų į priekį.

- Trumpo kandidatas į vice prezidentus Mike`as Pence`as kaip Indianos gubernatorius pasižymėjo nuosekliomis pažiūromis, bet nedideliu pasiryžimu jas ginti nuo progresyvistų spaudimo. Kaip vertinate jo nominaciją, ką dar svarbaus išskirtumėte jo kaip politiko charakteristikoje?

- Esu tikras, kad Mike`as Pence`as būtų geras viceprezidentas. Jo vadovavimas Indianos valstijoje buvo labai efektyvus. Jo bandymas apsaugoti tikinčiųjų teises buvo drąsus, nors ir teko nusileisti prieš milžinišką politinį ir teisinį spaudimą. Gubernatorius Pence`as atstatė Indianos valstiją. Mes, kaimynai iš Ilinojaus valstijos, pavydime, kai matome gerą valdžios tvarkymasi ir atsakomybę prieš piliečius. Idomu pažymėti, kad ilgą laiką Ilinojaus valstiją valdo demokratai. Pasekmė to yra tai, kad dabar kai kurie žmonės iš Ilinojaus valstijos netgi kraustosi gyventi į Indianą: kaip ir Lietuvoje, piliečiai balsuoja kojomis!

- Įsivaizduokite save Trumpą prezidentu išsirinkusių Valstijų piliečiu. Koks tai jausmas, matyti tokį žmogų atstovaujant JAV tarptautiniuose formatuose, ar ramiai jaustumėtės stebėdami jo bendravimą ir pasisakymus, nebe kaip kandidato, o kaip JAV vadovo?

- Donaldas Trumpas tikrai nepadarytų daugiau gėdos šaliai, negu padarė prezidentas B. H. Obama. Tikiu, kad Trumpas būtų tinkamas JAV atstovas.

Tuo pačiu būtina dar kartą paminėti Trumpo konkurentę Hillary Clinton. Prieš mėnesį FTB direktorius patvirtino, kad daugiau nei 2300 slaptų ir labai slaptų valstybės saugumo dokumentų ji siųsdavo per nesaugų elektroninį paštą. Šiuo klausimu ji daugelį kartų pakartotinai melavo Amerikos visuomenei, Kongreso atstovams ir kitiems, ir tai tik paskutinis jos melo epizodas, jų yra ir daugiau. Jeigu H. Clinton bandytų įsidarbinti gynybos srityje, jos nepriimtų, nes yra nepatikima. Net demokratų suvažiavime kai kurie demokratų protestuotojai skandavo „lock her up” („sodinkit ją į kalėjimą”). Jos melo istorija tęsiasi keliasdešimt metų ir ją gelbsti tik palanki kariųjų žiniasklaida. 1996-aisiais garsus „New York Times” žurnalistas ir komentatorius pavadino Hillary Clinton „congenital liar” („įgimta melagė”). Po dvidešimties metų šis vertinimas darosi per kuklus.

Pastaruoju laiku, matydami, kad neįmanoma nuslėpti ar atitaisyti Clinton melo, demokratai pradėjo kartoti, kad meluoja visi politikai. Esą, kodėl tada reikėtų išskirti Clinton? Šiuo atveju, Trumpas skiriasi, nes nėra „normalus“ meluojantis politikas.

- Ar teisinga būtų teigti, kad JAV visuomenei ir politiniam elitui vis mažiau rūpi, o ir jos interesams vis mažiau svarbus Europos likimas, tiek ES vienybės, tiek Rusijos agresijos aspektais, nes svarbiausi klausimai JAV sprendžiami Ramiojo vandenyno baseine su augančiomis Azijos milžinėmis? Jei taip, ar Europa jau turėtų ruoštis gyvenimo iš JAV malonės pabaigai?

- Amerikiečiai jaučiasi atlikę pareigą Europai per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą, per Marsšalo pagalbos planą ir milžiniškas išlaidas, ginant Europą nuo Sovietų Sajungos. Amerikieciai yra nusivylę, kad Amerikos iždas turi išlaikyti NATO, nes dažnai Amerikos finansinis indėlis NATO biudžete siekia iki 70 procentų visų išlaidų. Amerikiečiai, kurie seka politiką, supranta, kad ES biurokratija griauna Europą, jie mato Europos subyrėjimą – politinį, bet ypač dvasinį.

Bet apskritai amerikiečiai mažai domisi užsienio politika.  Manau, kad ją seka tik 5-10 procentų žmonių. Rimtai mąstantys konservatyvių pažiūrų amerikiečiai mato tris saugumo pavojus: islamo terorizmą, o po jo du galimus priešus: Kiniją ir Rusiją.

Mūsų liberalai mato pasaulį kitaip. Jų dėmesio centre yra klimato kaita. Jie svajoja apie pasaulio valdymą („global governance“), kuris jiems leistų per tarptautines organizacijas diriguoti iš centro visiems pasaulio kraštams.  Jiems svarbiausia yra klimatas, įvairovė ir globalizacija. Jie žiūri į Europą kaip nelabai reikšmingą žemyną, nes jų akys nukreiptos į „apleistus“ kraštus ir žemynus. Europa jiems primena kolonizaciją ir gėdą. Pats B. Obama įsivaizduoja save kaip pasaulio, ne tik Amerikos valdovą. Kaip matote, abiems grupėms Europa nebėra tiesioginis prioritetas, taigi ir kandidatai į prezidentus jos negali vaizduoti svarbesne nei ji yra amerikiečiams. 

Clinton giriasi, kad ji ypatingai kūrybingai vadovavo užsienio diplomatijai. Ji nemato pavojaus Europai dėl milijonų imigrantų ir ISIS veiklos. Ji seka Obamos svajone sukurti pasaulinę valdžią, kuriai būtų klusnios visos valstybės be sienų.

Trumpas žiūri į Europą kaip partnerį, kuris yra apsileidęs ir atsilikęs, bet turi ligą, kuri kankina ir Ameriką, būtent tarptautinį islamo terorizmą. Jo nuomone, tai yra pirmas bendras priešas, prie kurio sunaikinimo kviečia prisidėti Europą. Neaišku, kaip Europa prisidėtų, bet nuo to priklausytų ir kiti ryšiai su prezidentu Trumpu. 

Europai laikas mažiau rūpintis, ar agurkai bus auginami pagal Briuselio biurokratų nurodymus, ir apsidairyti po skęstanti žemyną! 

Kalbino Vytautas Sinica


Susiję straipsniai

Užsienio politika 2138002230995743490

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-08-07 22:25

    O kokia Bilotaitės nuomonė apie rinkimus JAV?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-08-07 22:45

      Klauskit tiesiai Agnės, jos emailas nete lengvai randamas.

      Panaikinti
    2. Bilotaite nuomones neturi, reikia klausti kompartijos pirmininko arba sekretoriaus :D

      Panaikinti
  2. Kažkaip smalsumas sukilo - o dėl ko Lietuvoje veikianti purvasklaida taip aktyviai dalyvauja JAV rinkimų propagandinėse kovose? Čia toks susireikšminimo lygis, ar kaip? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Politinės brandos, mūsų politikams, mokytis ir mokytis. Didelė abejonė ar dabartinis politinus elitas pajėgus dirbti savarankiškai, Valstybės ir piliečių interesams. Užauginti ir išmokslinti vienos sistemos, paskubomis prisidavė kitai, ir tęsia savo nomenklatūrinę tarnystę.
    Atrodytų elementaru vesti dialogą su abiem kandidatais, bet tai gali daryti tik savarankiškos politikos atstovai. Vasaliniai trimituoja tai kas patinka, ar liepta šeimininkų...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nežiniukas2016-08-09 10:21

    Straipsnis neobjektyvus ta prasme, kad jis yra šališkas. Jei pasisakytų Clinton šalininkas, jis taip pat galėtų pažerti faktelių apie kitą pusę.

    Šiame straipsnyje neiškeltas pagrindinis klausimas kodėl Trumpas eina į valdžią: ar jam skauda širdį dėl jo valstybės, ar jis tai daro dėl savo puikybės?

    Mano asmenine nuomone, tiek, kiek turiu informacijos apie Trumpą, jis greičiausiai tai daro dėl savo puikybės.

    Jei taip yra iš tiesų, koks tuomet Amerikai skirtumas kas jai vadovaus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, pasauliniuose įvykiuose jau per daug neveiksnumo iš Amerikos pusės. Iš puikybės ar ne, bet Trump'as gali atstatyti pusiausvyrą.

      Panaikinti
    2. O tai ko Clinton eina i valdzia, gal del to, kad triumpui nenori atiduoti gardu kasneli ar kad nori padet savo tautai?

      Panaikinti
    3. As tai manau, kad trumpas yra arba trolis, arba visai pavaziaves, toks amerikinis darbo partijos buvusio lyderio klonas. Apibendrinant, pasirinkimas tarp tikros politikes (su visom is to isplaukianciom pasekmem) hilarijos, arba tarp trolio/atsilupusio populisto, zodziu nera uz ka balsuot, bet patys amerikonai juos isvede iki finalu. Rednekai ir tokie kaip autorius, pries panasius lengvo laipsnio veikejus. Mastanti dalis abejoja, nes ir taip blogai ir anaip ne kazka. Laime, kad abu kandidatai pamirs pazadus vos isrinktu.

      Panaikinti
    4. As tai manau, kad trumpas yra arba trolis, arba visai pavaziaves, toks amerikinis darbo partijos buvusio lyderio klonas. Apibendrinant, pasirinkimas tarp tikros politikes (su visom is to isplaukianciom pasekmem) hilarijos, arba tarp trolio/atsilupusio populisto, zodziu nera uz ka balsuot, bet patys amerikonai juos isvede iki finalu. Rednekai ir tokie kaip autorius, pries panasius lengvo laipsnio veikejus. Mastanti dalis abejoja, nes ir taip blogai ir anaip ne kazka. Laime, kad abu kandidatai pamirs pazadus vos isrinktu.

      Panaikinti
    5. "Lietuvoje plačiai apžvelgiamos JAV prezidento rinkimų kovos dažnam skaitytojui palieka įspūdį, jog dėl įtakingiausio politinio posto Vakarų pasaulyje varžosi protinga profesionali kandidatė ir populistas be jokio supratimo apie politiką." - "Kvankos" komentaras - akivaizdus įrodymas, kad masinės dezinformacijos priemonių vykdoma kampanija veikia. :)
      Beje, dėl pažadų pamiršimo abejoju - Klinton "dajoš homunizm!" ideologijos vargu ar atsisakys, o Trampas pergalės atveju būtų visiškas kvailys, jei pamirštų būtent tai, dėl ko jį ir išrinko. Ir atvirkščiai - kietas savo politikos vykdymas praktiškai garantuotų jam antrą kadenciją. Šitie rinkimai parodys, ar amerikonai jau "atsikando" neobolševikų, ar dar ne.

      Panaikinti
  5. Atsižvelgiant į tai kad, kaip teisingai pastebėta, "žiniasklaida aptarnauja Clinton", tokie straipsniai - labai sveikintinas dalykas. Kaltinimai neobjektyvumu turėtų prasmės tik vienu atveju - jei kita pusė būtų objektyvi. Akivaizdu, kad tuo net nekvepia. Tiesą sakant, "naujųjų raudonųjų" pusė (ir karštai juos palaikanti Lietuvoje veikianti purvasklaida) nusiritusi iki tokių "žemumų", kad "faktelių žėrimas" jau būtų LYGIS. :)
    O dėl puikybės - BET KOKS kandidatas jos turi - kitaip nekandidatuotų. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad "koks tuomet Amerikai skirtumas kas jai vadovaus?". Skirtumas esminis - ar JAV ir toliau vadovausis neomarksistine ideologija ir pamažu virs neobolševikų užvaldyta šalimi, ar ne.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-08-09 19:47

    Ponas Žumbakis neįtikino. Ir štai kodėl: tiek interviuotojas, tiek Žumbakis čia nutylėjo Trumpo pasisakymus apie tai, kad jis yra prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir tuo pačiu metu - už Krymo pripažinimą Rusijai. Nutylėtas ir dar vienas be galo svarbus faktas, kad Trumpo sūnus pripažino, jog jų šeimos versle didelę dalį sudaro Rusijos kapitalas. Šių faktų pakanka Trumpo atpažinimui.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Hmm... Trumpai permečiau info - tai kad raudonasis barakas irgi netiekė ginklų Ukrainai ir neketina tiekti.
      Bet šiaip jo - šita Trampo pusė, švelniai tariant, "neblizga". Vėlgi, klausimas, kiek objektyviai jo pozicija nušviečiama.

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item