Giulio Meotti. Europa: populiacijos pakeitimas kita

Daugiau mirčių nei gimimų - tai gali skambėti kaip mokslinė fantastika, bet iš tikrųjų tai jau yra dabartinės Europos realybė. 2015 metais Europos Sąjungoje gimė 5,1 milijonas kūdikių ir mirė 5,2 milijonai žmonių, o tai reiškia, kad pirmą kartą modernioje istorijoje užfiksuota neigiama populiacijos natūrali kaita. Šiuos skaičius paviešino Eurostat (ES statistikos biuras), renkantis informaciją apie Europos populiaciją nuo 1961-ųjų. Tai oficialu.

Tačiau šalia to yra ir kitas stebinantis skaičius: Europos populiacija per tą patį laikotarpį išaugo nuo 508,3 iki 510,1 milijono. Atspėjote, kodėl? Kol europiečių mažėja, imigrantų populiacija žemyne per metus išaugo maždaug 2 milijonais. Tai galima pavadinti populiacijos pakeitimu kita populiacija. Europa prarado valią išlaikyti ar padidinti savo populiaciją. Demografinė situacija yra tokia pavojinga, kokia buvo gal tik 14 amžiaus Didžiojo maro metu.

Britų demografas Davidas Colemanas tai vadina Trečiuoju demografiniu pereinamuoju laikotarpiu. Savižudiškas Europos gimstamumas, kartu su žymiai daugiau vaikų gimdančiais migrantais, transformuos Europos kultūrą. Mažėjantis europiečių gimstamumas sutampa su islamo Europoje institucionalizacija ir žemyne gyvenančių musulmonų „reislamizacija“.

2015 metais Portugalija pagal gimstamumą (8,3 vaiko 1000-iui gyventojų) ir natūralų gyventojų prieaugį (jis buvo neigiamas: -2,2 žmogaus 1000-iui gyventojų) buvo antra nuo galo Europos Sąjungoje. Kuri ES šalis pasižymėjo mažiausiu gimstamumu? Italija. Nuo „kūdikių bumo“ 7-ajame dešimtmetyje, šalyje, kuri garsėja didelėmis šeimomis, gimstamumas sumažėjo perpus. 2015-aisiais gimimų skaičius nukrito iki 485 tūkstančių, tai mažiausias skaičius nuo pat modernios Italijos susikūrimo 1861-aisiais. 

Tuo pat metu Rytų Europa išgyvena „didžiausią populiacijos praradimą modernioje istorijoje“, o Vokietija aplenkė Japoniją ir turi mažiausią pasaulyje gimstamumą, jei vertiname paskutinių 5 metų vidurkį. Vokietijoje ir Italijoje sumažėjimas buvo ypač dramatiškas - atitinkamai 2,3% ir 2,7%.

Kai kurių verslų net nebedomina Europos rinkos. Kimberly-Clark, gaminanti sauskelnes Huggies, atsitraukė iš didžiosios Europos dalies. Čia būti paprasčiausiai nebeapsimoka. Tuo tarpu Procter & Gamble, gaminanti sauskelnes Pampers, jau kurį laiką investuoja į ateities verslą - sauskelnes seneliams.

Europa tampa pilka, galime tiesiog jausti liūdesį pasaulio, kuris save suvartojo. 2008 metais Europos Sąjungos šalyse gimė 5,469 milijonai vaikų. Po penkerių metų - beveik puse milijono mažiau, tik 5,075 milijonai, o tai reiškia 7% nuosmukį. Gimstamumo rodikliai mažėjo ne tik šalyse, skausmingai išgyvenusiose ekonominę krizę, tokiose kaip Graikija, bet ir tokiose šalyse kaip Norvegija, kuri pakankamai sėkmingai perplaukė per finansinę krizę.

Kaip neseniai pastebėjo Jonathanas Sacksas, „mažėjantis gimstamumas gali reikšti Vakarų pabaigą“. Senėjančioje Europoje nebeužtikrinama kartų kaita ir verčiau įsileidžiami milžiniški migrantų iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos srautai. Šie migrantai keičia europiečius ir su savimi atsineša radikaliai skirtingą supratimą apie lytinius santykius, mokslą, politinę valdžią, kultūrą, ekonomiką bei santykį tarp Dievo ir žmogaus.

Liberalai ir sekuliaristai yra linkę atmesti demografinių ir kultūrinių iššūkių svarbą. Būtent todėl svarbiausi perspėjimai atkeliauja iš krikščionių vadovų lūpų. Vienas pirmųjų, pasmerkusių šią dramatišką tendenciją, buvo didis italų misionierius kunigas Piero Gheddo, teigęs, jog dėl mažėjančio gimstamumo ir religinio apatiškumo „islamas anksčiau ar vėliau Europoje sudarys daugumą“. Tokį perspėjimą vėliau išsakė ir libaniečių kardinolas Bechara Rai, vadovaujantis Maronitų katalikų bažnyčiai. Kardinolas perspėjo, kad „islamas Europą užkariaus tikėjimu ir gimstamumo rodikliais“. Panašus perspėjimas neseniai mus pasiekė ir iš kito kardinolo, Raymondo Leo Burke'o.

Pasikeitus vienai kartai, Europa bus neatpažįstama. Atrodo, jog didelė dalis europiečių jau jaučia, kad jų civilizacijos identitui grasina pirmiausia lengvabūdiškas libertarizmas - ideologija, klaidingos laisvės vardu siekianti dekonstruoti visus ryšius, kurie žmogų riša su jo šeima, kilme, darbu, istorija, religija, kalba, tauta ir laisve. Šiai ideologijai nerūpi, ar Europa išliks, ar mūsų civilizacija pranyks, paskandinta etniniame chaose bei naujos religijos iš dykumos junge.

Kaip paaiškina straipsnis Washington Quarterly, mirtinas Europos mažėjančio gimstamumo ir islamo kilimo susitikimas jau dabar atnešė svarbių pasekmių: Europa pavirto terorizmo inkubatoriumi, suformavo naują nuodingą antisemitizmą, patyrė politinį posūkį link kraštutinės dešinės, išgyveno didžiausią krizę Europos autoritarinėje vienybėje bei užsienio politikos pasikeitimą nuo Europos pasitraukimo iš Artimųjų Rytų.

Demografinė savižudybė ne tik vyksta, atrodo, kad jos norima. Ksenofiliška Europos buržuazija, šiandien kontroliuojanti politiką ir žiniasklaidą, yra panirusi į snobišką ir mazochistinį rasizmą. Jie atsisuko prieš savo pačių judeo-krikščioniškos kultūros vertybes ir pasinėrė į haliucinacinį, romantizuotą žvilgsnį į kitų kultūrų vertybes. Liūdnas paradoksas, kad europiečiai dabar atsiveža milžiniškus skaičius jaunų žmonių iš Artimųjų Rytų vien todėl, kad kompensuotų savo pačių gyvenimo pasirinkimus.

Agnostiškas ir sterilus žemynas, paneigęs savo Dievą ir atsisakęs savo vaikų, neturės jėgų kovoti su karštų ir jaunų žmonių civilizacija ar ją asimiliuoti. Nesugebėjimas pasipriešinti artėjančiai transformacijai reiškia islamo pergalę. Ar tai, ką dabar matome, yra paskutinės vasaros dienos?

Versta iš Gatestoneinstitute.org