Europoje sparčiai kuriasi imigrantų partijos

Pastaruoju metu nemažai rašyta apie tai, jog Turkijos konfliktai persimetė į Vokietiją ar Austriją, kur gyvena didelė turkų diaspora. Ry...


Pastaruoju metu nemažai rašyta apie tai, jog Turkijos konfliktai persimetė į Vokietiją ar Austriją, kur gyvena didelė turkų diaspora. Ryškėja ir kita tendencija: turkai siekia daryti įtaką juos priėmusių šalių politiniam bei visuomeniniam gyvenimui.

Jau trijose ES šalyse jie įkūrė imigrantų partijas, kurių oficialiai skelbiamas tikslas – spręsti imigrantų problemas, pasitelkus pačių imigrantų potencialą. Ką apie naująsias partijas išduoda jų programos, manifestai, lyderių pasisakymai?

Pirmoji išskirtinai migrantų partija pavadinimu „Denk“ – „Mąstyk“ buvo įkurta dar 2014 metų gale Nyderlanduose. Jos iniciatoriai – turkų kilmės socialdemokratai Tunahanas Kuzu ir Selcukas Öztürkas, po ginčo dėl vyriausybinės integracijos politikos palikę savo frakciją šalies parlamente.

„Denk“ sakosi esanti atsvara islamui priešiškai Geerto Wilderso „Laisvės partijai“, ji žada būti imigrantų, ligi šiol „neišgirstųjų“ balsas. Jos adresatas – pirmiausia musulmonų tikėjimo migrantai. Ji sėkmingai kalbina antros ir trečios kartos imigrantus, palaikančius glaudžius ryšius su savo kilmės bendruomene. Vokietijos dienraščio „Die Welt“ vertinimu, potencialiais jos rinkėjais galėtų tapti arti milijono Nyderlandų gyventojų.

S. Öztürkas ir T. Kuzu sakosi kovojantys prieš olandų visuomenėje neva didėjančią migrantų diskriminaciją, kai gauti darbą ar padaryti karjerą žmonėms sutrukdo odos spalva ar musulmoniškas vardas. „Jus diskriminuoja – mes padėsim jums apginti jūsų teises,“ – skelbia „Denk“.

„Integracijos laikai baigėsi“

Tačiau metodai, kuriais „Denk“ žada kovoti už migrantų teises, olandų visuomenėje susilaukė kritikos, – tarkime, reikalavimas įvesti „rasizmo registrą“, į kurį būtų įtraukiami valstybės tarnautojai, pasisakę rasistiškai ar priešiškai islamo atžvilgiu. „Denk“ pageidauja, kad kiekviena bendruomenė pastatytų paminklus taip vadinamiems kviestiniams darbininkams, atvykusiems kaip nekvalifikuoti darbininkai pagal įdarbinimo susitarimą, o mokyklose būtų privalomai dėstoma migracijos istorija. Be to, olandų vaikai, partijos supratimu, mokyklose turėtų privalomai mokytis kurios nors iš šių kalbų: arabų, turkų arba kinų.

„Integracijos“ sąvoką naujoji partija atmeta: „Integracijos laikai baigėsi“, – rašoma partijos manifeste. Dabar atėjo imigrantų pripažinimo laikai. Neleistinu partijos lyderiai laiko ir valstybės kišimąsi į islamo dėstymą: valstybei leidžiama tik finansiškai jį remti, bet ne svarstyti mokymo turinį. Tokia nuostata daugeliui olandų atrodo kaip atsisakymas integruotis.

Ir dar vienas svarbus punktas: „Denk“ ne tik remia Turkijos prezidento R. T. Erdogano partiją AKP, bet ir pritaria jo autoritariškam valdymo stiliui. Todėl naujosios Nyderlandų migrantų partijos kritikams pagrįstai kyla klausimas, kas jai išties rūpi: oponuoti islamo kritikams ar imigrantams diegti Turkijos prezidento pozicijas.

Migrantų partijos – iš Ankaros diriguojamas politinis judėjimas

2015 rudenį, prieš rinkimus į Austrijos sostinės parlamentą, įsikūrė turkų imigrantų partija „Išvien už Vieną“ (Gemeinsam für Wien, GfW). Jos lyderis Turgay Taskiranas partiją priskiria naujam politiniam judėjimui Europoje.

Tačiau šis judėjimas kyla ne iš apačių, o yra koordinuojamas Europos turkų demokratų sąjungos (UETD), kuri, savo ruožtu, palaiko glaudžius ryšius su R. T. Erdogano partija AKP.

R. T. Erdogano lobistais laikoma UETD jau kuris laikas aktyviai veikia Europos šalyse, kuriose gyvena nemažas skaičius turkų kilmės gyventojų. Sąjunga organizuoja tūkstantinius renginius, jos nariai yra nuolatiniai TV diskusijų laidų dalyviai, kur jie be išlygų reprezentuoja ir gina Turkijos prezidento pozicijas.

Vienas UETD steigėjų bei ugningas Turkijos prezidento gerbėjas, Vokietijos turkų verslininkas Remzi Aru, šią vasarą forsavo ir Vokietijos turkų partijos, pasivadinusios Vokietijos demokratų aljansu (Allianz Deutscher Demokraten, ADD), įkūrimą.

Turkiškas Vokietijos demokratų aljansas susirūpinęs smunkančia vokiečių morale

Vokietijos demokratų aljansas – tipiškas UETD produktas, pasipuošęs skambių sąvokų iškabomis. Žodžius „migrantas“ ar „turkas“ partijos pavadinime keičia „demokratas“. Vienu iš pirmųjų partijos programos punktų įrašytas rūpestis Vokietijos kultūra bei morale: „ADD norėtų išlaikyti Vokietijos kultūrinį paveldą. Tačiau, deja, Vokietijoje mes matome moralinį bei kultūrinį nuosmukį. Juo svarbiau neišleisti iš akių to fakto, kad Vokietija buvo poetų ir mąstytojų šalis.“

„Todėl ADD pasisako (…) už savimi pasitikinčią ir savo tradicijomis besididžiuojančią, tačiau drauge ir pasauliui atvirą, daugiareligišką bei daugiatautę Vokietiją“. Pagrindinis partijos rūpestis sutelktas į punktą, skirtą religijai:

„Neleistina, kad kuri nors religija visuomenėje būtų priversta kęsti užsipuolimus, primenančius tamsiausius istorijos puslapius. Islamas yra Vokietijos dalis.“

„Integracija reiškia ne vien kultūrinės įvairovės pripažinimą, bet ir visiems visuomenės nariams teikiamą galimybę dalyvauti jos formavime. Tik tai leis jiems prisiimti dalį atsakomybės už Vokietiją.“

Partijos steigėjai ragina Vokietijos politikus imti pavyzdį iš JAV. Vokietija, pasak jų, yra ne kviestinių darbininkų, o imigracijos šalis. O iš to seka ir visų joje gyvenančiųjų lygios teisės. „Mes pasisakome prieš tiesiogiai ar netiesiogiai vykdomą asimiliaciją!“ – programą vainikuojantis šūkis aidu atliepia R. T. Erdogano 2008 metais Vokietijoje ištartus žodžius: „Asimiliacija yra nusikaltimas žmogiškumui.“

„Paniekinimų ledkalnio viršūnė“

Partijos tikslus bei nuostatas atskleidžia ir jos steigėjų vieši pasisakymai. Minėtasis verslininkas Remzi Aru interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ prisipažino, jog impulsą steigti partiją jam davė Vokietijos parlamento priimta Armėnų genocido rezoliucija. Ji, pasak Aru, tėra „turkų ir turkų migrantų pažeminimo Vokietijoje ledkalnio viršūnė“. Turkai nebematą čia partijos, kurią galėtų rinkti, todėl steigia savąją.

Vaizduodamas turkų beteisiškumo Vokietijoje padėtį, R. Aru negailėjo dramatiškų spalvų: „Vokietijoje esama zonų, kuriose neveikia demokratija, kur gyvena dešimtys tūkstančių turkų kilmės žmonių, iš kurių rinkimo teisę turi galbūt tik trys ar keturi šimtai. Vadinasi, tie trys ar keturi šimtai lemia likimą tų dešimčių tūkstančių, kurie čia dešimtmečiais gyvena ir moka mokesčius, kurie niekada nėra kaip nors prasikaltę. Nenorėčiau eiti taip toli ir sakyti, kad čia yra kaip Pietų Afrikoje, tačiau tai, ką čia turime, yra politiniai „Township“.

„Township“ Pietų Afrikoje rasistinio aparteido laikais vadinti getai diskriminuotiems juodaodžiams gyventojams. ADD reikalauja baigti turkų diskriminaciją ir visiems suteikti dvigubą pilietybę, o po dešimties Vokietijoje pragyventų metų – ir rinkimų teisę. (2014 m. įvedus dvigubą pilietybę, Vokietijoje po 1990 m. gimusiems ir užaugusiems užsieniečiams buvo panaikinta „prievolė pasirinkti“ kurią nors vieną pilietybę.)

„Nenorime būti tik šiaip naujas vėjas, norim būti priešinis vėjas“, – sakė R.Aru partijos steigimo išvakarėse. Iš kurios pusės tas vėjas pučia, atskleidžia provakuojančiai pasirinktas laikas partijos programai paskelbti: birželio 26 diena, 14 val. 53 minutės. Istoriją išmanantiems turkams skaičių kombinacija 1453 – iškalbinga: tais metais osmanai užkariavo Konstantinopolį, dabartinį Stambulą.

Turkų tendencija atsiriboti šalies politikus turėtų kelti nerimą dar ir dėl to, jog turkai sudaro didžiausią migrantų mažumą – apie 3,2 milijonus. Iš jų rinkimų Vokietijoje teisę turi maždaug 1,25 milijonai. Kaip rodo statistiniai tyrimai bei prognozės, tas skaičius ateityje sparčiai didės, kasmet prisidės maždaug po 80.000 naujų rinkimo teisę turinčių turkų kilmės Vokietijos gyventojų. 2030 metais Vokietijoje rinkimuose dalyvauti jau galės 2 milijonai turkakilmių, - prognozuoja Berlyno rinkos tyrimų institutas „Data 4U“.

Kita problema, pasak sociologo W. J. Patzelto, yra ta, kad tautinės mažumos diriguojamos iš užsienio, o migrantų partijos gali tapti parankiu politiniu kitų šalių įrankiu. „Deja, Vokietijoje mes per geranoriškai atvėrėme duris ir vartus politinei propagandai iš užsienio, mažiausiai – iš vienos valstybės“, - apgailestavo sociologas.


Susiję

Pasaulis 5114861408496535406
item