Dvylika vysk. Schneiderio patarimų katalikiškoms šeimoms

Visame pasaulyje stiprėjant kovai dėl pačios šeimos esmės – kovai prieš seksualinės anarchijos skatinimą prisidengiant „lytiniu švietimu...


Visame pasaulyje stiprėjant kovai dėl pačios šeimos esmės – kovai prieš seksualinės anarchijos skatinimą prisidengiant „lytiniu švietimu“, prieš tikro vyriškumo ir moteriškumo neigimą vadinamųjų „lyčių teisių“ vardan ir prieš santuokos naikinimą dėl tariamos „lygybės“ – vienas garsus dvasinis vadas, kentėjęs nuo komunistinio režimo teroro, pateikė išgyvenimo planą katalikams tėvams, kurie šioje sekuliarioje, reliatyvistinėje ir priešiškoje aplinkoje tebenori išauginti savo vaikus būsimaisiais dangaus gyventojais.

Vyskupas Athanasiusas Schneideris iš Kazachstano išskirtiniame interviu „LifeSiteNews“ žinių portalui sakė, kad katalikai tėvai privalo rimtai žiūrėti į savo svarbiausią pareigą – išauklėti tikinčius vaikus, jei nori, kad jų vaikai nepasiduotų neigiamai ir net priešiškai įtakai, spaudžiančiai juos iš visų pusių ir siekiančiai juos sunaikinti.

Vyskupas išdėstė dvylika žingsnių, kuriuos katalikai tėvai privalo žengti, jei nori apsaugoti savo šeimas ir vaikus.

Vyskupas Schneideris sakė, kad norėdami išgyventi eretiškoje dykvietėje katalikai tėvai privalo:

1. Žiūrėti į persekiojimą kaip į Dievo malonę, kuri juos apvalo ir sustiprina, o ne tik kaip į kažką neigiama.

2. Stiprinti savo katalikišką tikėjimą studijuojant katekizmą.

3. Labiau už viską saugoti savo šeimos dorovę.

4. Mokyti katekizmo savo vaikus laikant tai svarbiausia savo pareiga.

5. Kasdien melstis su savo vaikais, pavyzdžiui litanijas arba šv. Rožančių.

6. Paversti savo namus bažnyčia.

7. Nesant sekmadienio Mišių priimti dvasinę Komuniją.

8. Išeiti su savo šeima iš parapijos, kurioje platinamos klaidos, ir lankytis tikėjimui ištikimoje parapijoje, net jei reikėtų toli važiuoti.

9. Atsiimti savo vaikus iš mokyklos, kurioje dėl lytinio švietimo jiems kyla pavojus prarasti dorovę.

10. Nesant galimybės atsiimti savo vaikų iš mokyklos, burtis į tėvų koaliciją kovai už šią teisę.

11. Kovoti už tėvų teises naudojantis prieinamomis demokratinėmis priemonėmis.

12. Būti pasirengus persekiojimui saugant savo vaikus (žr. pirmą punktą).

Vyskupas sakė, kad buvimas katalikiška „šeima“ tikriausia to žodžio prasme būtinas išlikimui.

„Iš savo persekiojimo laikų patirties žinau, kad svarbiausia yra šeima, šeimos dorovė ir gilus abiejų tėvų tikėjimas. Vėliau jis yra perduodamas vaikams. Norėčiau pasakyti, kad vaikai turi gauti tikėjimą su motinos pienu. Jau tada pirmoji tėvų užduotis yra paprastai perduoti vaikams katalikų tikėjimo tyrumą, grožį, vientisumą.“

Jis sakė, kad tėvai turi suvokti būtinybę kurti namuose aplinką, kurioje vaikai galėtų dvasiškai bręsti.

„Manau, kad pagrindinis šeimų uždavinys šiandien yra sukurti namų bažnyčių kultūrą“, – sakė jis.

Jei vaikai nuodijami ne namuose, o, pavyzdžiui, mokykloje hedonistinių ir nihilistinių lytinio švietimo programų, tada tėvų „pareiga“ yra atsiimti iš jų savo vaikus.

„Jūs negalite statyti savo vaikų į pavojų jų moralei. Tai neįmanoma. Katalikai tėvai, pasiryžę ginti savo vaikus nuo šio amoralumo, turi būti pasiruošę netgi kentėti, taip, iškęsti pasekmes“,– sakė vyskupas Schneideris. „Jeigu šalies įstatymai neleidžia atsiimti vaikų, – pridūrė jis, – tada tėvai turėtų susivienyti ir kovoti už šią teisę jiems prieinamomis demokratinėmis priemonėmis.“

Jeigu vaikai yra nuodijami iš sakyklos, ta pati logika galioja ir čia, ir tėvai turi rasti tikėjimui ištikimą parapiją, sakė jis, neištikimus kunigus ir vyskupus pavadindamas „tikėjimo išdavikais“.

„Kai ganytojai ar hierarchai prieštarauja Kristaus mokymui, nekintančiam Bažnyčios Magisteriumo mokymui, katekizmui, tėvai turi atsiimti savo vaikus iš tų bažnyčių ir neiti į jas, net jei turėtų vykti už 100 kilometrų į tikėjimui ištikimą bažnyčią.“

Vyskupas Schneideris papasakojo, kaip jo tėvai džiūgavo, galėdami persikelti į Sovietų Sąjungos vietovę, kur už 100 kilometrų buvo katalikų bažnyčia.

„Manau, kad Vakarų pasaulyje, ypač Jungtinėse Valstijose, tikrai rasite Bažnyčią arčiau nei už 100 kilometrų, kur gali būti geras kunigas. Taigi venkite tų bažnyčių, kur skelbiamos klaidos. Tokios vietos naikina krikščionių tikėjimą. Šios bažnyčios tik griauna. Turime jų vengti. Tokie žmonės yra tikėjimo išdavikai, net jei jiems suteiktas kunigo ar vyskupo titulas“, – sakė jis.

Bažnyčia nėra valdoma diktatūros, kur niekas negali paprieštarauti diktatoriui, sakė jis ir pridūrė, kad Šventasis Tėvas yra „mūsų tėvas“ ir katalikai neturėtų bijoti garsiai išsakyti jam savo susirūpinimo dėl jo vadovavimo Bažnyčiai.

Versta iš Lifesitenews.com

Susiję straipsniai

Straipsniai 706768948938490864

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item