Arkivyskupas Pozzo: Kai kurie Antrojo Vatikano susirinkimo dokumentai nėra dogmatiniai

Naujame Vokietijos savaitraštyje Die Zeit pasirodžiusiame interviu italas arkivyskupas Guido Pozzo, Popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos vadovas, atskleidė kelis itin svarbius dalykus, liečiančius vykstančias derybas tarp Šv. Pijaus X kunigų brolijos ir Vatikano. Arkivyskupas interviu patikina, kad formalaus Brolijos įtraukimo procesas nėra sustojęs ir kad popiežius Pranciškus Brolijai pasiūlė asmeninės prelatūros statusą - tokį šiuo metu Katalikų Bažnyčioje turi tik organizacija Opus Dei.

Interviu arkivyskupas Pozzo paaiškina, kodėl įmanoma Broliją integruoti į Bažnyčios struktūrą jiems nepritariant kai kuriems Antrojo Vatikano susirinkimo dokumentams. Tarp šių dokumentų yra Nostra Aetate, kalbanti apie tarpreliginį dialogą, dekretas Unitatis Redintegratio apie ekumenizmą, deklaracija Dignitatis Humanae apie religinę laisvę ir kai kurie kiti. Arkiv. Pozzo teigimu, kai kurie Susirinkimo tekstai nėra doktrininiai ir neįpareigoja katalikų būtinai juos priimti.

Kalbėdamas apie specifinius Susirinkimo dokumentus, arkivyskupas Pozzo pabrėžė, kad kai kuriems iš jų, liečiantiems, pavyzdžiui, vyskupystės sakramentiškumą bei popiežiaus ir vyskupų, esančių sąjungoje su popiežiumi, viršenybę, yra privaloma paklusti. Tačiau aptardamas anksčiau minėtus dokumentus, kalbančius apie tarpreliginį dialogą, ekumenizmą ir religinę laisvę, arkiv. Pozzo teigė:

„Juose nepateikta doktrina ar privalomi teiginiai, bet greičiau instrukcijos ir orientacinės gairės pastoracinei praktikai. Brolija ir toliau galėtų kritikuoti šiuos pastoracinius aspektus po kanoninio patvirtinimo, kad vestų mus link didesnio aiškumo.“

Žurnalisto paklaustas, ar Vatikanas priima idėją, jog įvairūs Susirinkimo dokumentai turi skirtingą dogmatinį svorį, arkiv. Pozzo atsakė:

„Tai nėra kažkokia dabar mūsų sugalvota išvada, ji jau buvo aiški Susirinkimo metu. Generalinis Susirinkimo sekretorius kardinolas Pericle Felici 1964 metų lapkričio 16 dieną sakė: „Šis šventas sinodas tik tuos teiginius apibrėžia kaip privalomus visai Bažnyčiai, kurie susiję su tikėjimu ir morale ir kuriuos aiškiai paskelbia tokiais esant.“ Tik tie tekstai, kuriuos Susirinkimo Tėvai paskelbė esant privalomais, turi būti tokiais laikomi. Tai nebuvo vėliau išrasta Vatikano, bet yra įrašyta oficialiuose Susirinkimo šaltiniuose.“

Atsakydamas į pastebėjimą, kad tai gali sukelti kritikos bangą ir viešą Nostra Aetate neigimą, arkiv. Pozzo teigė:

„Krikščionių vienybės sekretoriato vadovas 1964 metų lapkričio 18 dieną Susirinkimo salėje apie Nostra Aetate pasakė štai ką: „Kas liečia deklaracijos pobūdį, sekretoriatas nenorėjo parašyti dogmatinės deklaracijos apie nekrikščioniškas religijas, bet greičiau pateikti praktinius ir pastoracinius standartus.“ Nostra Aetate neturi jokių dogmatinių įgaliojimų, ir negali būti reikalaujama, kad ji būtų priimama kaip dogmatinė. Ši deklaracija gali būti suprantama tik tradicijos ir nenutrūkstamo Magisteriumo šviesoje. Pavyzdžiui, šiandien egzistuoja klaidingas ir katalikų tikėjimui prieštaraujantis požiūris, kad egzistuoja išganymo kelias, atsietas nuo Kristaus ir Jo Bažnyčios.“

Arkiv. Pozzo teigimu, „Tradicija tikrai nėra lyg negyva fosilija, tačiau tai nereiškia, kad ją turėtume adaptuoti dabartinei kultūrai“.

Interviu pabaigoje arkivyskupas Brolijai išreiškė supratimą ir simpatiją:

„Tokiu sudėtingu sumaišties ir dezorientacijos metu, koks yra šiandien, tų, kurie nori išlikti ištikimi Bažnyčios tradicijai, užduotis yra skatinti krikščionių tikėjimo ir misijos naują stiprėjimą. Viliuosi, kad Šv. Pijaus X kunigų brolija - kai ji bus pilnai integruota - taip pat gaus galimybę prisidėti prie misionieriško apaštalavimo ir sustiprinti katalikų tikėjimą mūsų visuomenėje ir pasaulyje.“

Parengta pagal Christundwelt.de publikuotą interviu