2016 m. liepa: vienas islamo ir multikultūralizmo mėnuo Vokietijoje

Skelbiame Gatestone instituto parengtą apžvalgą apie vieną mėnesį musulmonų imigrantų antplūdį patyrusioje Vokietijoje. Publikacijoje atr...

Skelbiame Gatestone instituto parengtą apžvalgą apie vieną mėnesį musulmonų imigrantų antplūdį patyrusioje Vokietijoje. Publikacijoje atrinktos kai kurios šalies kasdienybę nušviečiančios liepos mėnesio naujienos iš Vokietijos žiniasklaidos.

Liepos 3 d.: Trijų imigrantų sausio mėnesį Manheime išprievartauta 24 metų moteris prisipažino melavusi apie jos užpuolikų tautybę. Selina Goren anksčiau tvirtino, kad užpuolikai buvo vokiečiai, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo musulmonai imigrantai. Goren, Vokietijos kairiojo jaunimo judėjimo dalyvė, teigė, kad melavo, nes bijojo, jog jos liudijimas gali paskatinti rasizmo bangą prieš migrantus.

Liepos 4 d.: Vokietijos laikraštis Frankfurter Allgemeine Zeitung pranešė, kad 30 didžiausių Vokietijos kompanijų įdarbino vos 54 pabėgėlius, iš jų 50 kurjeriais įdarbino Deutche Post. Ši žinia sukėlė abejonių, ar kanclerės Angelos Merkel pažadas integruoti į šalies darbo rinką 1,1 milijoną migrantų, atvykusių 2015 metais, yra išpildomas. Kompanijų atstovai teigė, kad pagrindinė problema yra ta, jog migrantams trūksta kvalifikacijos ir vokiečių kalbos žinių.

Liepos 4 d.: Frankfurte esantis teismas nuteisė 35 metų turkų kilmės salafitą dviems su puse metų kalėjimo už nelegalių ginklų laikymą, bet išteisino jį nuo kaltinimų, susijusių su terorizmu. Halilas D. buvo kaltinamas planuojant išpuolį dviračių lenktynių Frankfurte metu. Areštuodama jį, policija jo namuose rado daugybę nelegalių ginklų, taip pat ir paties pagamintą bombą. Vyro tvirtino, kad bombą pagamino norėdamas susprogdinti cigaretes parduodantį automatą. Policija pas jį taip pat rado Islamo valstybės propagandinius vaizdo įrašus, taip pat Dabiq, Islamo valstybės internetinio žurnalo, kopijas kompiuteryje. Arešto metu Halilas D. sakė: „Aš tikiu šariatu. Vokietijos įstatymai man negalioja.“ Teismas priėmė sprendimą, kad nepakanka įrodymų, jog vyras galėtų būti laikomas teroristu.

Liepos 7 d.: Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo tada, kai musulmonų vyrų gaujos išprievartavo daugiau nei 1000 moterų Kelne ir kituose Vokietijos miestuose Naujųjų metų naktį, šalies teismas paskelbė pirmuosius du nuosprendžius prievartautojams: Kelno apygardos teismas nuteisė 20 metų irakietį bei 26 metų alžyrietį vienerių metų laisvės atėmimo bausme su atidėtu jos vykdymu. Abu vyrai buvo paleisti ir jei per paskirtą laiką elgsis tvarkingai, bausmė jiems bus panaikinta. Vienas iš jų turės lankyti integracijos kursus ir atlikti 80 valandų viešųjų darbų. Laikraštis Bild paviešino nuotraukas, kuriose matyti, jog vienas iš vyrų palikdamas teismo posėdį šypsosi. Kritikų teigimu, šis teismo sprendimas yra pasityčiojimas iš teisingumo ir migrantams duos ženklą, kad jie su Vokietijos moterimis gali daryti, ką tik nori.

Liepos 8 d.: Hamburgo Kurto Tucholskio mokyklos mokytojai boikotavo šių metų mokyklos baigimo ceremoniją ir taip išreiškė savo protestą prieš musulmono mokinio, atsisakiusio spausti rankas darbuotojoms moterims, veiksmus. 

Liepos 10 d.: Federalinės kriminalinės policijos agentūros naujametinių seksualinių išpuolių Kelne, Hamburge, Štutgarte, Diuseldorfe ir kituose Vokietijos miestuose tyrimas atskleidė, kad išpuolių aukomis tapo daugiau nei 1200 moterų, o juos vykdė daugiau nei 2000 vyrų, dauguma kurių yra atvykėliai iš Šiaurės Afrikos. Agentūros vadovas Holgeris Munchas pripažino: „Tarp išpuolių ir 2015 metų imigracijos bangos esama ryšio.“

Liepos 10 d.: Daugiau nei šimtas musulmonų šiitų išėjo į Bonos gatves minėdami Mohamedo pusbrolio ir žento Ali mirtį. Primindami scenas iš 7 amžiaus Irako, 130 pusnuogių vyrų daugiau nei 5 valandas žygiavo per Boną mušdamiesi į krūtinę ir monotoniškai skanduodami pritariant būgnams (nuotraukas galima pamatyti ČIA).

Liepos 11 d.: Pew Research Center atlikta apklausa parodė, jog 61% Vokietijos gyventojų mano, kad paskutinė pabėgėlių banga „šalyje padidins terorizmo tikimybę“. 

Liepos 14 d.: Parlamentinio naujametinių išpuolių Kelne tyrimo metu atskleista, kad viena iš išprievartautų moterų pastojo. Ji nepranešė apie išprievartavimą policijai, nes jautė gėdą.

Liepos 15 d.: Mažiausiai 24 moterys patyrė seksualinius išpuolius muzikos festivalyje Bremene. Išpuoliai buvo panašūs į taharrush gamea (kolektyvinio priekabiavimo) užpuolimus Kelne Naujųjų metų naktį. Policijai pavyko identifikuoti tik penkis užpuolikus, visi jie buvo afganai. Haraldas Luhrsas, pagrindinis įvykių Bremene tyrėjas, sakė: „Bremene niekada anksčiau nesame patyrę tokių masinių užpuolimų. Šios vyrų grupės apsupa moteris ir jas graibo, anksčiau to nėra buvę. Tai nauja problema, su kuria turi tvarkytis policija.“

Liepos 16 d.: Der Spiegel paviešintas dokumentas atskleidė, kad daugiau nei 33 tūkst. migrantų, kurie turėjo būti deportuoti, vis dar yra Vokietijoje ir išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Didelė dalis šių migrantų sunaikino savo pasus ir melavo apie savo kilmės šalį, todėl buvo nuspręsta juos deportuoti. Nemažai jų šiuo metu slepiasi ir imigracijos policija negali jų rasti.

Liepos 17 d.: Bavarijos radijo stoties BR24 atliktas tyrimas parodė, kad Vokietijoje taikomis „deradikalizacijos“ programos neveikia, o į Vokietiją iš Irako ir Sirijos grįžę džihadistai kuria ir rodo propagandinius Islamo valstybės vaizo įrašus.

Liepos 18 d.: Afganas prieglobsčio prašytojas traukinyje kirviu sužalojo penkis žmones ir buvo nušautas policijos. Išpuolio metu vyras šaukė „Allahu Akbar“. Daugelį nustebino kairiųjų pažiūrų Žaliųjų partijos parlamentarės Renatos Kunast kritika policijai. Moteris pareiškė: „Kodėl užpuolikas negalėjo būti neutralizuotas jo neužmušant?“ Kritikai apkaltino parlamentarę parodžius daugiau užuojautos žudikui nei aukoms.

Liepos 19 d.: Vokietijos Raudonojo kryžiaus būstinės Potsdame vadovai buvo apkaltinti tuo, jog dangstė įstaigoje imigrantų vykdomą seksualinį moterų išnaudojimą.

Liepos 20 d.: Federalinis darbo biuras pranešė, kad paskutiniu metu į Vokietiją atvykstančių migrantų išsilavinimo lygis yra kur kas mažesnis nei tikėtąsi: tik ketvirtadalis jų yra baigę vidurinę mokyklą, o trys ketvirtadaliai neturi jokio profesinio išsilavinimo. Tik 4% atvykėlių turi aukštą kvalifikaciją.

Liepos 22 d.: 18-metis iranietis Ali Sonboly Miunchene esančiame McDonald's restorane nužudė 10 žmonių, dar 35 sužeidė ir galiausiai nusišovė pats.

Liepos 23 d.: Vyrų minia, šaukdama „Allahu Akbar“, įsibrovė į nudistų paplūdimį Xantene ir įžeidinėjo bei grąsino ten buvusiems žmonėms. Policija slapstė incidentą norėdama išvengti neigiamų žiniasklaidos pranešimų apie musulmonus „šiais jautriais laikais“.

Liepos 24 d.: Mohammedas Daleelas, 27 metų imigrantas iš Sirijos, kurio prieglobsčio prašymas buvo atmestas, susisprogdino koncerto metu Ansbache ir sužeidė 15 žmonių. Tai buvo pirmasis susisprogdinimas Vokietijoje, priskiriamas Islamo valstybei. Prieš atvykdamas į Vokietiją vyras kovojo Islamo valstybės ir al-Qaeda pusėje Irake. Vokietijos pareigūnai šių metų pradžioje bandė vyrą deportuoti, tačiau tam užkirto kelią Vokietijos Kairiųjų partijos parlamentaras Haraldas Weinbergas, pareikalavęs, kad sirui, turėjusiam kelio traumą, būtų suteikta medicininė pagalba.

Liepos 24 d.: 21 metų siras prieglobsčio prašytojas Roitlingeno mieste mačete žiauriai nužudė 45 metų lenkę ir jos įsčiose buvusį kūdikį.

Liepos 24 d.: 40-metis imigrantas iš Eritrėjos Ibenbiureno miesto kapinėse išprievartavo 79 metų moterį. Migrantas Vokietijoje gyveno nuo 2013 metų ir nebus deportuotas, nes Eritrėja yra laiko karinio konflikto zona.

Liepos 25 d.: Peiliu ginkluotas 45 metų palestinietis Bonoje grąsino nupjauti galvą daktarui. Vyras išpuolį įvykdė po to, kai jo 19-metis sūnus pasiskundė, jog daktaras prastai apžiūrėjo jo sulaužytą koją. Palestinietis tėvas griebė daktarą, šaukė „Allahu Akbar“ ir liepė jam atsiprašyti sūnaus, klauptis ant kelių ir bučiuoti ranką. Užpuolikas buvo areštuotas, bet vėliau paleistas į laisvę.

Liepos 25 d.: Vidaus ministras Thomas de Maizerie atskleidė, kad Vokietijos pareigūnai šiuo metu tiria 59 pabėgėlius dėl „įtarimų, kad jie yra susiję su teroristinėmis struktūromis“.

Liepos 28 d.: Šnekėdamas kasmetinėje vasaros konferencijoje Berlyne, kanclerė Merkel pareiškė, kad nekeis savo atvirų durų politikos: „Mes nusprendėme atlikti savo humanitarinę užduotį. Atsisakymas suteikti humanitarinę pagalbą yra kažkas, ko aš nenorėčiau daryti ir nerekomenduočiau to Vokietijai...Pyktis ir baimė negali būti mūsų politinių sprendimų vedliais.“ Ji taip pat pareiškė, kad „Vokietija yra kare su Islamo valstybe, o ne su islamu“.

Parengta pagal Gatestoneinstitute.org informaciją


Susiję

Pasaulis 256914854718813224
item