Tomas Matulevičius. Konfederalizmas - pamiršta lietuvio stiprybė

Kiekvienas politiškai sąmoningas Lietuvos pilietis supranta, kad Vilnius, mūsų sostinė, yra polit...

Kiekvienas politiškai sąmoningas Lietuvos pilietis supranta, kad Vilnius, mūsų sostinė, yra politinis valstybės centras, ir kad lietuviai tarptautines realijas turėtų permąstyti iš Vilniaus perspektyvos. Kitaip išsireiškus, Vilnius žino geriau, ko reikia Lietuvai, negu Briuselis ar Berlynas, ar kitas centras. Niekas neneigia, kad yra kitų politinės gravitacijos centrų, tačiau bet kuriuo atveju Vilnius lietuviams turėtų likti politinio makrokosmoso centru. Šitą „Vilnius – pirmiau“ nuostatą galima būtų pavadinti (lokalizuota) konfederato nuostata ar dvasia. 

Konfederalistinė dvasia pasireiškė istorijos eigoje. Vienas epizodų buvo prieš LDK ir Lenkijos susijungimą. Prisimenant tuos laikus, Lietuvos valstybininkai kaip Mikalojus Radvila Rudasis bei Jonas Chodkevičius siekė (aišku, nesėkmingai), kad abi valstybės kuriamoje politinėje sąjungoje būtų lygiavertės. Taip pat XVII a. viduryje, ATR esant beveik visiškai užimtai švedų ir rusų, Jonušas bei Boguslavas Radvilos, matydami, jog nesulauks pakankamai pagalbos iš Lenkijos karūnos, Kėdainių sutartimi nutraukė uniją su Lenkija ir bandė užmegzti panašią sąjungą su tuometine Švedija. Taip pat svarbios  yra 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo aplinkybės. Tuomet lietuvių pusė sugebėjo priversti lenkų pusę spalio 10 d. priimti pataisas, kurios suteikė LDK pusei lygiavertį atstovavimą iždo, karo komisijose ir kitų svarbių teisių. Minėti epizodai parodo, kad lietuviai jau anksčiau jautėsi esą saviti ir kad jie norėjo išreikšti savo politinį savitumą ir jie jautė, kad yra įtampa tarp to, ko nori Vilnius ir ko - Varšuva. 

Apskritai reikėtų įvardyti, kas sukuria, stiprina politinio savitumo supratimą ir gali sukelti įtampas tarp politinių centrų, jei istoriškai taip susiklosto aplinkybės, kaip kad ATR atveju. Tai tiesiog yra  valstybiškumo dvasia ar pradas. Supratimas, kad mes esame kitokie, kad turime savo politikos supratimą, savo politikos viziją.

Konfederalistinei sąmonei įsivyrauti Lietuvoje trukdo iš sovietmečio paveldėtas nuolankaus imperijos valdinio mąstysena. Lietuviams trūksta pasididžiavimo savimi kaip politiniu etnosu, trūksta sveiko savarankiškumo. Per 25 metus Lietuvoje taip ir nebuvo iki galo žengti būtini žingsniai desovietizacijos žingsniai.  Galima pastebėti bandymą tapti kažkuo kituo - geru tarybiniu piliečiu, o dabar -  europiečiu, perimti beveik viską nekvestionuojant. Lietuvius nuolatos mokina europeizatoriai ir spauda, kuri nativistinių sentimentų turinčius lietuvius pavertė įkaitais ir juos puola ir dėl jų sveikos ES kritikos laiko potencialiais Rusijos agentais ar radikalais.

Šita imperinio valdinio nuostata vėl išryškėjo dabartiniame kontekste. Lietuviai politikai neparodė politinės valios  ar bent valstybiškos nuovokos kaip kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ES Konstitucijos priėmimo, žemės pardavimo užsieniečiams, euro priėmimo ir Brexit klausimais. Brexit atveju, Petras Auštrevičius ir kiti teigia, kad reikėtų federalizuoti ES. Argi nematoma, kad federalizacija tik paaštrintų dabartinę problemą, kad elitai nesiklauso savo žmonių? Kodėl būtina perimti europeizatorių  retoriką? Ar nebūtų galima patiems formuluoti politinę liniją ar supratimą. Pavyzdžiui – ES arogancija savo narių atžvilgiu galimai išprovokavo separatistines nuotaikas britų tarpe ir norint, kad ES nesubyrėtų reikia sustabdyti centralizacijos kelią ir ES daugiau palikti kaip ekonominę sąjungą. Argi sunku? Arba euro priėmimo klausimu autentiška lietuviška galvosena galėjo skambėti taip: ES yra daug ekonomikų su skirtingais savo ciklais ir vienintelis centralizuotas reguliavimas visoms šalėms narėms gali pakenkti Lietuvos ar kitos atskiros ekonomikos augimui. Taip pat eurui stabilumo nesuteikia ribinė Graikijos ir kitų pietų šalių probleminės situacijos. Kad Lietuva būtų lankstesnėje situacijoje būtų gerai turėti galimybę, prireikus, keisti palūkanų normą ar devalvuoti valiutą, taigi gal geriau pasilikti litą ir, dar geriau, atsieti jį nuo euro kurso?

Kad lietuviai galų gale atgautų pasitikėjimą savimi, kad būtų pabaigtas desovietizacijos darbas, kad ateityje būtų išvengta Lietuvai nenaudingų pasekmių pradžiai sakykime, kad Vilnius – pirmiau, Vilnius  žino geriau ir, žinoma, Vilnius žino „kaip“. Tai teisingo lietuviško politinio diskurso pradžia. Tai banali tiesa, tačiau ją reikia priminti atkakliems europeizatoriams, nesigaudančiam politiniam elitui ir kiekvienam piliečiui.


Susiję straipsniai

Tomas Matulevičius 4757654099272150036

Rašyti komentarą

  1. Tendencijos, tendencijos, tendencijos ir viską apjungianti eklektika. Iš čia ir kyla sparnuotasis posakis „Gerais norais kelias į...“
    Labai norėtųsi, kad šie puikūs, jaunieji autoriai ne tik indikuotų savąsias idėjas, bet tuo pat metu (tame pačiame straipsnyje) ir redukuotų aptariamuosius reiškinius. Nes to nedarant visas straipsnis skamba kaip konstruktyvistinis reliatyvizmas.
    Tyčia užrašiau šias banalias tarptautines frazes, kad sustiprinčiau straipsnio refleksiją.
    Kviečiu labiau įsiglinti į reiškinių esmę. Prieš rašant gerą, dvipolį straipsnį ne tik apsvarstyti pragmatiškąsias tendencijas, bet kaip ir suponuoja straipsnio pavadinimas, empatiškai įvertinti dvasingąsias.
    Juk neužtenka perdėm racionaliai konstatuoti, kad Lietuva galėjusi pasilikti savo valiutą tik dėl to, kad apdraustų savąjį ir bendrąjį Europos ekonomikos augimą. Tokią išvada galėtų skambėti po grynai ekonomikos ir politikos straipsnio pavadinimu „Konfederalizmas...“, tačiau po sudvasintu „...lietuvio stiprybė“ reikėtų adekvatesnės išvados.
    Bet gali būti, kad šis straipsnis atspindi visą jaunojo autorius nuomonę, tuomet čia nieko nebepadarysi. Tačiau iš tikro nemanau, kad taip ir yra.
    Mano manymu kalta eklektika - dvasinio ir pragmatinio pradų sinkretizmas.
    Norint to išvengti, straipsnyje turėtų būti dvi paralelės. Tuomet galėtų išryškėti dvasingasis aprašomojo reiškinio pusės „nežengto desovietizacijos žingsnio“ priežasties aspektas.
    Jūs be abejo suprantate, kad neo modernieji lietuviai patyrė tikrąjį perėjimo ir išbandymų laikotarpį – nuo „Sąjūdžio“ laikų iki referendumo dėl stojimo į ES. Tačiau nežinau ar suvokiate, kad referendumas atskleidė vieną, gilią dvasinę tiesą. Perkeltine prasme (nes faktiškoji yra religinė) ji galėtų būti suformuluota taip: „Dievas rūpinasi lietuvių išganymų“. O istoriškai, o tai – faktiškai, nuo pat feodalizmo laikų, lietuvis lietuviui – vilkas. „Gali išvesti žmogų iš vergovės, bet vergovės iš žmogaus (be Dievo pagalbos) neišvesi“. To įrodymas – dvi paralelės – ekonominė ir moralinė visuomenės sluoksnių atskirtys.
    Taigi dvasiškai, žymiai lengviau iškęsti svetimųjų nei savųjų jungą. O ir ką bekalbėti, kai manai (esi įsitikinęs), kad liberalusis jungas „švelnesnis“.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-07-19 10:51

    Man rodos, ES biurokratu tironija yra kur kas protingesne, svelnesne ir naudingesne Lietuvai uz dideles dalies tautines valdzios siautejima, ypac, jeigu jis nebutu ES biurokratu priziurimas ir tramdomas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-07-19 11:13

      Anonimiškas 16-07-19 10:51 savo komentaru pasisakė prieš straipsnio mintį, bet tuo pačiu paradoksaliai iliustravo Tomo K komentaro taiklumą. Ypač citatą:

      "Taigi dvasiškai, žymiai lengviau iškęsti svetimųjų nei savųjų jungą. O ir ką bekalbėti, kai manai (esi įsitikinęs), kad liberalusis jungas „švelnesnis“."

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-07-19 11:50

      Tai visiskai nereiskia, kad "lengviau iskesti". Priesingai, tai yra pazeminimas ir ji iskesti daug sunkiau. Bet faktai nuo to nesikeicia - vietiniai kvailiai tikrai stumia valstybe i prazuti.

      Panaikinti
    3. -> "Anonimiškas 2016-07-19 10:51" - Pirma, ta valdžia NĖ VELNIO ne "tautinė". Antra, ta valdžia "siautėja" BŪTENT remdamasi Briuseliu ("šeimininkas liepė!"). Trečia, eurosajūzo politbiurui VISIŠKAI nusispjaut į tą "siautėjimą", jeigu tik vykdomi jų nurodymai, tad apie kokią nors "priežiūrą ir tramdymą" juokinga kalbėti. Na, nebent turint omenyje priežiūrą, kad nekiltų savarankiškumo idėjų ir tokių idėjų reiškimo tramdymą (pvz. Vengrijos ir Lenkijos atvejai). Šiuo klausimu mūsų ANTItautinės valdžios nei "prižiūrėti", nei "tramdyti" TIKRAI nereikia. ;)

      Panaikinti

emo-but-icon

item