Timothy J. Williams. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastro...

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.

Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, arabiškos išvaizdos tunisietis (vis dar gyvenantis Prancūzijoje nepaisant jo kriminalinės praeities) galėjo ramiai pravažiuoti pro policijos patikros punktą ir itin didelio dydžio sunkvežimį dideliu greičiu vairuoti pėsčiųjų alėja, užpildyta dešimčių tūkstančių bejėgių žmonių. Jei kas nors būtų teikęsis apžiūrėti Mohamedo Lahouaiej-Bouhlelio sunkvežimį, būtų atradęs, kad jis buvo pilnas šaunamųjų ginklų, amunicijos ir rankinių granatų. Jo gudrybė buvo tiesiog stebėtinai paprasta ir įtartina: jis teigė, kad veža ledus. Tikriausiai jis suprato, kad prancūzai geriau mėgausis pirotechninėmis pramogomis ir saldžiais desertais nei pripažins, kad yra atsidūrę karo būsenoje.

Kad Bouhlelio manymas, jog prancūzai nebesugeba suvokti realybės, yra teisingas, patvirtina praėjus dienai po 84 bendrapiliečių nužudymo prezidento Fransua Hollande'o paskelbtas pranešimas, rodantis jo miglotą išpuolio supratimą: „Kodėl Nica? Nes Nica yra vienas gražiausių miestų planetoje. Kodėl liepos 14-a? Nes šią dieną švenčiame laisvę, ir šis individas atliko teroristinį išpuolį norėdamas įžeisti Prancūziją“.

Supratote? Šios skerdynės buvo nepatenkinto „individo“, ne nepermaldaujamo žmogaus, norinčio sunaikinti Vakarų civilizaciją, darbas. Ir šį „nepritapėlį“ - kurio etniškumo Hollande'as neįvardino - esą motyvavo jaučiama panieka „gražiems miestams“ bei šventėms. Jis buvo tarsi Bastilijos dienos Grinčas, vogiantis dėmesį iš viešo fejerverkų šou tiesiog tam, kad pademonstruotų savo sprogstamą smurtą. Gaila, kad toks nelaimingas sociopatas atsirado mūsų mieloj Prancūzijoj, bet nieko tokio, dėl ko reikėtų giliai susirūpinti!

(Norint būti sąžiningu, reikia pastebėti, kad naktį po išpuolio sakytoje daugiau nei šešių minučių trukmės kalboje, Hollande'as netyčia vieną kartą ištarė žodį „islamiste“, bet nesusiedamas jo su konkrečiai šiuo išpuoliu. Tačiau net ir šis paminėjimas vėliau buvo išbrauktas iš oficialaus pareiškimo, kuriame bent tris kartus panaudojamas žodis „individu“, o žodis „terroriste“ panaudojamas vos du kartus.)

Komentuodamas skerdynes, ministras pirmininkas Manuelis Vallsas neigimo keliu nuėjo dar toliau: „Prancūzija yra didi šalis bei didi demokratija, ir mes neleisime savęs destabilizuoti smurtu“. Nors Vallsas ir paminėjo „terroristes“, bet jau kitą dieną kalbėjo taip, lyg patys prancūzai būtų įsivėlę į kažkokį spontanišką smurto protrūkį, tarsi kokią kontrrevoliuciją, grasinančią Respublikai iš vidaus. Prancūzijos blogosferą jis dar labiau supykdė pareikšdamas, jog „Laikai pasikeitė ir Prancūzija turės išmokti gyventi su terorizmu, mes turime tai priimti visi drauge ir pademonstruoti kolektyvinę ramybę“. Taigi...paprasčiausiai būkime kartu ir demonstruokime savo ramumą, mėgaukimės ledais ir mokykimės gyventi su skerdynėmis.

Prancūzijos žmonėms, atbukintiems savo vadovų politinio korektiškumo, galima atleisti už tai, kad tikisi, jog daroma pažanga, kai vadovai pagaliau pradeda naudoti sąvokas „teroristas“ ar „ISIS“ (angliškas terminas, naudojamas apibūdinti „Islamo valstybę“, vert. past.), kalbėdami apie teroristinius išpuolius. Tačiau šis įspūdis yra iliuzija. Vakaruose vis labiau paties termino „ISIS“ (prezidentas Obama naudojama dar neaiškesnį terminą „ISIL“) naudojimas yra būdas išvengti realybės ir žodžio „islamas“ ar bet kokios užuominos į tą pusę. Žodžio „terorizmas“ vartojimas taip pat yra būdas išvengti realybės, nes „teroras“ nėra priešas, su kuriuo susiduria Prancūzija ir Vakarai. Teroras paprasčiausiai yra to priešo naudojamas ginklas. Jei apribojame diskusiją teroru ir tuos, kurie jį naudoja, vadiname teroristais, tai vis dar visiškai neigiame tikrąją savo priešo prigimtį.

Įsivaizduokite Hollande'ą ir Vallsą vadovaujančius Prancūzijai 1940-ųjų vasarą, kai nacių blitzkrieg  (nacių naudota „žaibiško karo“ strategija, vert. past.) jau buvo atsidūręs prie šalies rytinės sienos. Jų spaudos konferencijos būtų tikri diplomatinės diskrecijos perlai:

„Mes turime išlaikyti savo kolektyvinę ramybę prieš šiuos tankistus, drumsčiančius Ardėnų[1] ramybę. Mūsų Respublika neleis būti destabilizuota Stuka[2] entuziastų, keliančių dulkes mūsų miestuose. Kodėl Prancūzija? Tik todėl, kad mūsų alėjos su medžių eilėmis yra pačios gražiausios, kad mes turime daugiausia kino teatrų Europoje ir blitzkriegą vykdantys individai pavydi mūsų gyvenimo būdo.“

(Geriau neminėti nacių, jų „pranašo“ Hitlerio bei „šventos knygos“, Mein Kampf, turinio.)

Šį savaitgalį kai kurie iš mano išsigandusių prancūzų draugų socialiniame tinkle Facebook dalinosi nuotraukomis, kuriose nufotografuoti žmonės, apkabinę pandą, mokykloje už rankų susikibę skirtingų rasių vaikai ar spontaniškos „taikios meditacijos“ ant Paryžiaus šaligatvių. Pasveikinau juos dėl jų „ramybės“ absoliutaus blogio akivaizdoje, bet taip pat priminiau, kad tokios nuotraukos nebūtų sustabdžiusios nacių ir tikrai neturės jokios įtakos tarp jų laisvai gyvenantiems musulmonų fanatikams.

Prancūzija ir Vakarai yra kare su neapykantos ideologija, ir šios ideologijos vardas - islamas. Musulmonų populiacijai sudarant maždaug 10% visų šalies gyventojų, politiškai išmintingiau galbūt ir būtų prancūzams savo problemą įvardinti sąvoka „radikalus islamas“. Tačiau tiesa ta, kad ši neapykantos ideologija ir jos kampanija prieš Vakarus nėra nei nauja, nei svetima autentiško, „konvencinio“ islamo dvasiai. Neįmanoma tapti labiau „konvenciniu“ nei islamo pradininkas, ir mes visi žinome, kokia buvo jo biografija. Nepaisant to, kad Prancūzijoje ir kitur egzistuoja daugybė daugiau ar mažiau sekuliarių, tolerantiškų musulmonų, islamo „pranašas“ nebūtų nieko blogo įžvelgęs 84 nekaltų „bedievių“ skerdynėse. Prisipažįstu, kad nesu visiškai tikras, kokią strategiją reikėtų pasirinkti kovojant su šiuo blogiu. Bet esu tikras, kad ledų porcija ir meditacijos sesijos mums šios strategijos sukurti nepadės.

[1] Ardėnai - kalnų masyvas Belgijos pietuose, besitęsiantis į Prancūziją ir Liuksemburgą.
[2] Stuka (arba Junkers Ju 87) - dvivietis Vokietijos šturmo lėktuvas.

Versta iš Crisis Magazine



Susiję straipsniai

Timothy J. Williams 7232080045272117731

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-07-19 10:11

    Europos islamistams teroristams patekti į jų rojų su 72 nekaltom mergelėm, labiausia padeda vakariečių tolerancija ir politkorektiškumas.
    Banalu ir storžieviška klausti kiek "Nicų" reikės, kad Europa spjautų ant tolerancijos ir politkorektiškumo ir pradėtų kovot su terorizmu? Bet reikia.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežiniukas2016-07-19 10:19

    Politkorektiškumas valstybėse yra tas pats, kas anestetikai chirurgijoje.

    Todėl klausimas, kiek reikės "Nicų" šiuo atveju netinkamas. Anestetikų poveikyje žmogaus organizmą žaloti gali kiek nori, o žmogus nieko nepajus. Anestetikų poveikyje galima nužudyti žmogų ir jis to nepajus.

    Todėl politkorektiškumo apsvaigintos valstybės žlugs taip ir nesupratusios, kad jau žlugo. Todėl vienintelė išeitis iš "Nicų" - nutraukti politkorektiškumo poveikį. Tuomet valstybė, norėdama nebepatirti skausmo, imsis šalinti to skausmo priežastį, o ne skausmą slopinti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-07-19 12:51

      "Politkorektiškumas valstybėse yra tas pats, kas anestetikai chirurgijoje."
      -GERAS.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-07-19 10:43

    Autorius pripazino, kad pats nezino ka daryti, todel net nepateikia galimu siulymu. O juk siulymai butu akivaizdus - grizimas i visuotini sekima, itarumo ir nepasitikejimo atmosfera, policines priemones, rasistiniai valstybes veiksmai nukreipti pries viska ir visus kas bent kiek pazymeta islamo zenklu. Galutinai tai reikstu demokratijos pabaiga. Koks tai butu pasaulis? Ko gero, nuo musulmoniskojo besiskiriantis tik Dievo neigimu. Todel, greiciausiai, dar blogesnis. Vakaru lyderiai ir ju patarejai toli grazu ne kvailiai, kaip kad kvailiai cia komentaruose spygauja. Greiciau niekas negali pasiulyti protingos iseities.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-07-19 12:08

      pritariu,
      2014 sausį Charlie Hebdo buvo 12 aukų, "Svarbiausi, kad mūsų pasaulis skirtųsi nuo islamiškojo".
      2014m lapkričio mėn Prancūzijoje žuvo dar 160 žmonių. Bet "vakarų lyderiai ir jų patarėjai nėra kvailiai".
      2016 kovą Briuselio oro uoste ir metro nužudė 31 auka. "Greiciau niekas negali pasiulyti protingos iseities."
      2016 m liepa Nica sutraiškyti 80. Bet svarbiausia, kad nebūtų
      "grizimas i visuotini sekima, itarumo ir nepasitikejimo atmosfera, policines priemones, rasistiniai valstybes veiksmai nukreipti pries viska ir visus kas bent kiek pazymeta islamo zenklu."
      Europoje gyvena 500 milijonų žmonių. Daug. Jų gyvybių sąskaita bus galima dar ilgai kovoti už demokratiją...

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-07-19 17:14

      laisve ir demokratija zmonijai kainavo milijonus gyvybiu. Ir dar kainuos. Kaip ir bet kuris tikejimas (isitikinimas). Nera cia ko stebetis, kvailai piktintis ir dar kvailiau spygauti. Tai neisvengiama, kaip ziauriai tai beskambetu. Krikscionys kankiniai, kovoje ir mire uz savaji tikejima, ta puikiai suprato.

      Panaikinti
    3. -> "Anonimiškas 2016-07-19 12:08" - Charlie Hebdo yra visiškai netinkamas pavyzdys - tie raudoni debilai ilgai ir nuobodžiai prašėsi to, ką galų gale ir gavo. :)
      O neadekvatiems homjaunuoliams NIEKO neįrodysite, nes kad suprastum argumentus, reikia MĄSTYTI, bet jei mąstytų, tai nebūtų homjaunuoliai. ;) Beje, įdomu pastebėti, kad homjaunuolis gana tiksliai apibūdino dabartinę neobolševikų vykdomą politiką ("grizimas i visuotini sekima, itarumo ir nepasitikejimo atmosfera, policines priemones"), o ir valstybės veiksmus galima pavadinti "rasistiniais", nes jie nukreipti prieš vietinius baltuosius gyventojus. Ir taip, tai yra demokratijos pabaiga. ;)
      Na, o dėl teiginio "Vakaru lyderiai ir ju patarejai toli grazu ne kvailiai" - štai kas būna, kai komentuojama po tekstu, jo neperskaičius. :D

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2016-07-20 00:01

    "... atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.)."

    Na, šitas pavyzdys kaip tik priešingas. JAV sutelkė didžiausias karines pajėgas japonams tiesiog pašonėje - kitaip ir būti negalėjo. Panašiai ir Hitleris pasielgė, sužinojęs, kur ir kokią kariuomenę telkia sovietai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item