Roger Scruton. Universitetų karas prieš tiesą

Įsitikinimų turėjimas bei jų raiška jau netoleruojami ir šis užkratas plinta. Šiais laikais ...


Įsitikinimų turėjimas bei jų raiška jau netoleruojami ir šis užkratas plinta.

Šiais laikais jauni žmonės labai nenori daryti prielaidos, kad kas nors yra neabejotina, ir šis nenoras atsiskleidžia jų kalboje. Bet kokiame dalyke, kuriame gali kilti prieštaravimas, sakinio pabaigoje jie padės klaustuką. Tam, kad sustiprintų neutralų požiūrį, vartos žodžius, reikšiančius išlygas, kurių mėgiamiausias bus „lyg ir”. Galite būti įsitikinę, kad Žemė apvali, bet jie siūlys, kad Žemė „lyg ir apvali?”.

Kada pasirodė šis visa persmelkiantis neryžtingumas? Kiek suprantu, jis labai susijęs su naująja nediskriminavimo ideologija. Modernus švietimas mėgina būti „inkliuzyvus” (visa apimantis, – red. past.), o tai reiškia, kad per daug neužtikrintas dėl nieko, jei tai verčia žmones, nepalaikančius jūsų įsitikinimų, jaustis nepatogiai. Išties, netgi jų pavadinimas „įsitikinimais” kelia šiokį tokį įtarimą. Tinkamas žodis yra „nuomonės”. Šiais laikais, jei auditorijoje bandysite išreikšti savo užtikrintumą dėl vieno ar kito dalyko, į jus veikiausiai bus žiūrima kreivai, bet ne dėl to, kad klystate, o dėl to, kad būti užtikrintam yra keista, o dar keisčiau savo užtikrintumą išsakyti kitiems. Asmuo, turįs užtikrintumų yra atstumiantysis, negerbiantis teisės kiekvienam formuoti savąsias „nuomones” rūpimais klausimais.

Tačiau kai tik pradedama abejoti pačiu inkliuzyvumu, laisvė atmetama. Studentai atrodo kaip niekad pasiruošę reikalauti, kad „jokia platforma nebūtų suteikta žmonėms, kurie kalba arba mąsto netinkamu būdu”. Kalbėjimas arba mąstymas netinkamu būdu nereiškia nesutikimo su studentų įsitikinimais – nes įsitikinimų jie neturi. Tai reiškia tokį manymą, kad išties yra kažkas mąstomo, egzistuoja tiesa, kurią bandome išsiaiškinti, ir, kad yra teisinga ją išsiaiškinus kalbėti užtikrintai. Ką mes galbūt laikėme mąstymo atvirumu, pasirodė esąs mąstymo nebuvimas: įsitikinimų stoka ir neigiama reakcija į visus, juos turinčius. Didžiausia nuodėmė yra atsisakymas kiekvieną sakinį užbaigti klaustuku.

Pastaruosius 25-erius metus daugybės pokyčių, vykusių mūsų kalboje ir kultūroje tikslas yra atrasti, o taip pat ir uždrausti paslėptas diskriminacijos formas. Beveik visos įsitikinimų sistemos, kurios praeityje atrodė objektyvios ir svarbios, dabar yra atmetamos kaip „izmai” ar „fobijos”, taip vaizduojant jomis besivadovaujančiuosius tarsi ideologinius fanatikus.

1970-aisiais, kuomet feminizmas pradėjo veržtis į viešąją kultūrą, iškilo klausimas, ar egzistuoja esminiai skirtumai tarp lyčių, kuriais galima būtų paaiškinti, kodėl vyrams labiau sekasi vienose srityse, o moterims kitose. Feministai prieš tokį mąstymą sukilo. Kaip to pasekmę, išrado „lytį” (angl. gender. Lietuviško atitikmens šiam žodžiui nėra – red. past.), nusakančią ne biologinę kategoriją, bet lanksčią ir kultūriškai keistiną savybę. Galbūt ir neįmanoma rinktis savo lyties (tradicine prasme – red. past.), bet galima rinktis savo „lytį”. Moterys taip ir darė – iš naujo apibrėžė moteriškumą, kad pretenduotų į teritoriją, prieš tai monopolizuotą vyrų. Nuo to laiko, biologija buvo pašalinta iš bendro vaizdinio ir jos vietą užėmė „lytis”.

Ši strategija buvo tokia sėkminga, jog visuose oficialiuose dokumentuose lytis (sex – red. past.), buvo pakeista „lytimi” (gender – red. past.) ir prielaida, jog lytiniai skirtumai yra nekintantys, buvo nurašyta į uždraustų minčių kategoriją. Kadangi „lytis” yra socialinis konstruktas, žmonės privalo turėti pasirinkimo laisvę, o bet kas, teigiantis priešingai, yra užgauliotojas ir fanatikas. Net tokiai feminisčių pirmeivei kaip Germaine Greer uždrausta kalbėti universiteto erdvėje, kad tik jos įsitikinimas tikrais ir objektyviais lytiniais skirtumais nesukeltų grėsmės pažeidžiamiems studentams, dar nenusprendusiems, kokia jų „lytis”. Lytiniai skirtumai pakliuvo į rizikos zoną, ir netgi Germaine Greer reikškiami įsitikinimai tapo pavojingi. 

Belieka tik spėlioti, kuo visa tai baigsis. Vienas po kito, visi senieji įsitikinimai yra pasmerkiami kaip „izmai” ir „fobijos”. Manėte, kad žmonės skiriasi nuo gyvūnų? Tuomet esate kalti dėl „rūšizmo”. Manėte, kad yra tikri ir objektyvūs skirtumai tarp vyrų ir moterų? Tuomet tai „transfobija”. Galvojote, kad požiūriai, vedantys prie masinių žudynių, yra įtartini? „Islamofobija”. Vienintelis garantuotas dalykas pasaulyje, kuriame gyvename, yra tas, kad jei tikite, jog yra tikri ir objektyvūs skirtumai tarp žmonių, geriau jau apie tai patylėkite, ypač, jei tai tiesa.



Susiję straipsniai

Roger Scruton 1186664161536253703

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-07-15 10:26

    Gender - giminė (vyriškos, moteriškos giminės žmogus)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne - "gender" kaip "giminė" (paprastai - vyriškoji, moteriškoji ir bevardė) yra gramatinis terminas ir visiškai normalus, tik jis taikomas ne žmonėms, bet daiktavardžiams. Tas neobolševikų naujadaras "genderis" (kurių dabar jau priskaičiuojama 31) - visai kas kita. Lietuviškai kartais verčiama kaip "socialinė lytis" (normaliomis sąlygomis tiktų nebent kalbant apie sutrikimus, kurie koduojami F64 pagal TLK-10).

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-07-15 10:28

    Žmogus su geru gyvenimu - kvailėja, įsigali šarlatanizmas, dabar vadinamas "pažangos" vardu:(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bijau, kad čia ne šarlatanizmas, bet mutavusio bolševizmo reinkarnacija.

      Panaikinti

emo-but-icon

item