Roberto De Mattei. Gynyba gali būti būtina tikinčiojo pareiga

Pirmasis kankinys, Europos teritorijoje miręs nuo islamo rankų, tėvas Jacquesas Hamelis, buvo nužudytas liepos 26 dieną, tuo metu, kai Sa...

Pirmasis kankinys, Europos teritorijoje miręs nuo islamo rankų, tėvas Jacquesas Hamelis, buvo nužudytas liepos 26 dieną, tuo metu, kai Saint-Etienne-du-Rouvray bažnyčioje aukojo šventasias Mišias. Du islamą garbinantys musulmonai įsiveržė į bažnyčią ir po to, kai dalį žmonių paėmė įkaitais, perrėžė kunigo gerklė bei sunkiai sužeidė kitą tikintįjį. Nekyla jokių abejonių dėl užpuolikų identiteto ir juos variusios neapykantos krikščionims. Per spaudos agentūrą Amaq, Islamo valstybė užpuolikus pavadino „mūsų kariais“.

Jacqueso Hamelio vardas buvo pridėtas prie tūkstančių kitų krikščionių, kurie buvo sudeginti, nukryžiuoti ar neteko galvos dėl neapykantos jų tikėjimui. Tačiau liepos 26-osios siaubas žymį lūžio tašką, nes pirmą kartą tai įvyko Europoje ir užtraukė baimės bei pavojaus šešėlį ant mūsų žemyno.

Neįmanoma apsaugoti 50 tūkstančių religinių pastatų Prancūzijoje ar dar panašiai tiek bažnyčių, parapijų ir vienuolynų Italijoje ir kitose šalyse. Kiekvienas kunigas yra galimo išpuolio taikinys, o išpuolių tik daugės.

„Kiek dar reikės mirčių, kiek nukirstų galvų, kad Europos vyriausybės suprastų, kokioje situacijoje yra atsidūrę Vakarai?“, - klausia kardinolas Robertas Sarah.

Ko dar reikia, mes galime pridėti, kad kardinolo Sarah kolegos iš kardinolų kolegijos, pradedant pačiu popiežiumi, suprastų siaubingą situaciją, kurioje yra atsidūrę ne tik Vakarai, bet ir visa Bažnyčia? Šią situaciją labai apsunkina ir itin prasta „gero darymo“ bei klaidingo gailestingumo politika islamo ir kitų Bažnyčios priešų atžvilgiu. Žinoma, katalikai turi melstis už savo priešus, bet jie taip pat turi suprasti, kad tų priešų turi, ir neturėtų apsiriboti vien malda už juos, nes turi ir pareigą su jais kovoti. To moko Katalikų Bažnyčios katekizmas, kuriame rašoma, kad teisėta gynyba gali būti būtina pareiga tiems, kurie atsakingi už kitų žmonių gyvybes.

Rašoma, kad popiežius Pranciškus buvo „ypatingai nusiminęs dėl šio smurto veiksmo, vykusio bažnyčioje Mišių metu ir maldavo Dievą taikos pasauliui“, ir vėl atsisakydamas žudikus pavadinti tikraisiais vardais. Popiežiaus Bergoglio tyla yra identiška musulmonų elgesiui visame pasaulyje, kurie stipriai ir nedviprasmiškai nepasmerkia nusikaltimų, įvykdytų kitų musulmonų Alacho vardu. Net Prancūzijos prezidentas Fransua Hollande'as, kalbėdamas prancūzams antradienį vakare, kalbėjo apie atvirą Prancūzijos karą su Islamo valstybe.

Per savo pontifikatą popiežius itin greitai beatifikavo kai kuriuos 20 amžiaus asmenis, pavyzdžiui, Oscarą Arnulfo Romero ar Doną Pino Puglisi (1993 m. jį Palerme nužudė mafija), kurie tikrai nebuvo nužudyti iš neapykantos jų katalikų tikėjimui. Bet 2013 m. gegužės 12 d. popiežius Šv. Petro aikštėje taip pat kanonizavo aštuonis šimtus Otranto kankinių, turkų nužudytų 1480 m. rugpjūčio 11 d. dėl to, kad atsisakė atsižadėti savo tikėjimo.

Jei popiežius Pranciškus paskelbtų apie tėvo Hamelio beatifikacos proceso pradžią, duotų pasauliui taikų, bet stiprų ir iškalbingą ženklą, kad Bažnyčia yra pasirengusi ginti savo identitetą. Kita vertus, jei jis ir toliau gyvens iliuzijoje dėl esą galimo ekumeninio susitarimo su islamu, ir vėl kartos tas pačias klaidas, kurios lėmė, kad komunistų persekiojimo aukos buvo paaukotos Rytų politikos (Ostpolitik) altoriams. Be to, politikos altoriais skiriasi nuo šventų altorių, kuriuose aukojama nekruvina Kristaus auka. Tėvas Jacquesas Hamelis gavo malonę suvienyti savo su šia auka, pasiūlant savo paties kraują liepos 26 dieną.

Versta iš Rorate Caeli







Susiję

Užsienio politika 4015558379131817440

Rašyti komentarą

8 komentarai

linalk rašė...

Atsimenu, kaip niekas neklausė popiežiaus Jono Pauliaus II, kai jis sakė, kad nereikia pradėti karo prieš Iraką. Ir ką, jis buvo teisus..Nes bukas gynimas, kaip ir bukas puolimas yra sunkiai atskiriamas nuo smurto

Anonimiškas rašė...

Jūs sureikšminate karą prieš Iraką. Mat Islame kitatikiai ir ateistai IR iki "karo" BUVO priskiriami žemesnei žmonių kastai su kuriais musulmonams galima nesiceremonyti. Tai vyko nuo paranašo Mahometo laikų iki šių dienų ir visose teritorijose kur įžengdavo Islamas, nuo Azijos, Afrikos iki Amerikos, Europos.

Pikc rašė...

Gana dažna situacija: kai tik mosliai eilinį kartą ką nors nušauna/papjauna/susprogdina/išprievartauja, iškart pragysta liberast-neomarksistinis sparnas, suskumbantis moslius teisinti, ieškodamas kuo DAR Vakarai galėjo jiems "nusikalsti". Juokingiausia, kad šitie "naujieji raudonieji" jų garbinamiems mosliams yra tokie patys pjautini "kafirai", kaip ir visi kiti "netikėliai" - ką mosliai ne kartą jau įrodė. Suprantama, "progresyvieji beigi tolerantiškieji" to neima galvon, nes jei pradėtų naudotis smegenimis, negalėtų būti nei "progresyviais", nei "tolerantiškais". :)

glorija rašė...

Ne "klaidingo gailestingumo politika", o iškrypusio gailestingumo politika. Dievas pirmiausia yra teisingas, o tik paskui gailestingas. Pas popiežių atvirkščiai viskas. Pirma gailestingas, o paskui teisingas. Tai va, iš to turim ir rezultatą pagal tokią "filosofiją" Bijau, kad jau turim kandidatūrą Hagos tribunolui :)

glorija rašė...

Ne "klaidingo gailestingumo politika", o iškrypusio gailestingumo politika. Dievas pirmiausia yra teisingas, o tik paskui gailestingas. Pas popiežių atvirkščiai viskas. Pirma gailestingas, o paskui teisingas. Tai va, iš to turim ir rezultatą pagal tokią "filosofiją" Bijau, kad jau turim kandidatūrą Hagos tribunolui :)

Nežiniukas rašė...

Labai patiko mintis - pirmiausiai teisingumas, o tik po to - gailestingumas.

Nes teisingumas be gailestingumo yra žiaurumas, tačiau gailestingumas be teisingumo yra nusikaltimų skatinimas, arba tiesiog abejingumas.

Dainius Guja rašė...

Tikrai, iš pradžių stebina, kodėl Popiežius, taip pat kaip ir kairieji politikai, nei karto neužsiminė, kad visų tos serijos teroro aktų vykdytojai buvo musulmonai. Bet kai pagalvoji giliau, tai ką gi jis turi sakyti? Jis yra Popiežius, šventojo Petro įpėdinis. Jo misija- kviesti visus pasaulio žmones į atsivertimą. Jei Popiežius paskelbs karą Islamui, tai kokie šansai laimėti bent vieną sielą iš ano pasaulio? Nuliniai. O dabar Popiežius sako, kad karo tarp religijų nėra, bet yra pasaulinis karas, nes pasaulis prarado Taiką. Ir Popiežius teisus. Ne popiežiaus darbas yra lyginti Islamą su Krikščionybę. Tai galime padaryti patys. Medį galima įvertinti pagal jo vaisius. O kai palygini Krikščioniškos ir Islamiškos civilizacijų vaisius, tai viskas pasidaro labai aišku. Ir tai aišku ne tik mums, tačiau ir viso pasaulio žmonėms, ir tiems patiems musulmonams (ne veltui jų šimtai tūkstančių plūsta į Europą ir Ameriką). Tačiau ką mes galime pasiūlyti kitų civilizacijų žmonėms? Mes patys jau beveik praradome savo tikėjimą, savo kultūrą. Mes esame beprarandą savo civilizaciją, kuria sąmoningai ar pasąmoningai žavisi visas pasaulis. Jei šiai griūčiai, o tiksliau- šiam griovimui, nepasipriešinsime, būsime nubausti. Ką kraštutinai susekuliarėję prancūzai gali pasiūlyti savo imigrantams? Panašu, kad tik bergždumo "vertybes". O ką mes galime pasiūlyti? Ką kiekvienas iš mūsų galime pasiūlyti? Ir ne tik žmogui iš kitos civilizacijos, bet ir tikėjimą praradusiam kaimynui ar savo artimui? O mes patys, ar esame viešpaties kariais, riteriais? Ar siekiame šventumo kasdienybėje?

Pikc rašė...

Pirmiausia, kokio velnio mes mosliams (ar apskritai kam nors) turime ką nors SIŪLYTI?
Antra, suprantu tamstos norą apginti komuniagą bergoglio, bet, atsižvelgiant į tai, kad tas veikėjas ieško "artumo" su islamu ir apie jokį anų "atvertimą" net cyptelėjęs, nėra, tamstos argumentai ("Jo misija- kviesti visus pasaulio žmones į atsivertimą. Jei Popiežius paskelbs karą Islamui, tai kokie šansai laimėti bent vieną sielą iš ano pasaulio?") yra, švelniai tariant, nelabai pagrįsti. ;)
O teigti, kad šitame kare religijos "ne prie ko" galima tik su viena sąlyga - jei islamo nelaikysim religija. ;)

item