Belgijoje senelių namams skirta bauda už atsisakymą atlikti eutanaziją

Šv. Augustino katalikų senelių namai Belgijos Disto mieste nubausti 6 tūkstančių eurų bauda. Ji paskirta už tai, kad senelių namų da...


Šv. Augustino katalikų senelių namai Belgijos Disto mieste nubausti 6 tūkstančių eurų bauda.

Ji paskirta už tai, kad senelių namų darbuotojai atsisakė suleisti mirtiną injekciją 74 metų moteriai, mirštančiai nuo plaučių vėžio, praneša Didžiosios Britanijos laikraštis „The Catholic Herald“.

Į teismą kreipėsi moters giminės, kurie apkaltino medikus suteikus jai fizinių ir dvasinių kančių. Teismas stojo į jų pusę.

Pagal Belgijos įstatymus, teisę atsisakyti atlikti eutanaziją pacientams turi individualūs medikai, o ne įstaigos.

Eutanazija šalyje buvo legalizuota 2003 metais.

Per pastaruosius penkerius metus Belgijoje žmonių, kuriems buvo atlikta eutanazija, skaičius padvigubėjo – nuo 954 pacientų 2010 metais iki 2021 praėjusiais metais.



Susiję

Pažangos ideologija 5887853407126259969

Rašyti komentarą

11 komentarų

Anonimiškas rašė...

Net labai į temą apie švelnų totalitarizmą, privalomą žudymą. Totalitarizmo tema diskutuojama prie Dovilo Petkaus straipsnio. Kažkas ten dar rėkia nelyginti ES su Sovietija.

Anonimiškas rašė...

Visiškas nužmogėjimas. Nužudykim, kad netrukdytų ramiai vartoti. Nesvarbu, ar senukas, ar apsigimęs vaikas, ar dar kas nors nepatogus.

Ainis rašė...

Kažkada sakė, kad giljotina yra geras vaistas nuo galvos skausmo. Šioje temoje yra milžiniškas progresas. Eutonazija galutinai ir be šalutinio poveikio "išgydo" visus fizinius ir dvasinius skausmus.

Norėjau įdėti šypsenėlę, bet tai būtų makabriška.

Nežiniukas rašė...

Šiaip Belgijos senelių namai, prieš sumokant baudą, turėtų pareikalauti reabilituoti nacių daktarus, nuteistus už eutanaziją Niurnbergo daktarų procese.

Turi būti atstatytas istorinis teisingumas.

Anonimiškas rašė...

reabilituoti nacių daktarus? remiantis savanoriškos eutanazijos precedentu, kai asmuo, kuriam atsisakoma daryti eutanaziją, pats skundžiasi?

Aktion T4 (German, pronounced [akˈtsi̯oːn teː fiːɐ]) was the postwar designation for a programme of involuntary euthanasia in Nazi Germany.[2] The name T4 is an abbreviation of Tiergartenstraße 4, a street address of the Chancellery department set up in spring 1940 in the Berlin borough of Tiergarten, which recruited and paid personnel associated with T4.[3][4] Under the programme German physicians were directed to sign off patients "incurably sick, by critical medical examination" and then administer to them a "mercy death" (German: Gnadentod).[5] In October 1939 Adolf Hitler signed a "euthanasia decree" backdated to 1 September 1939 that authorized Reichsleiter Philipp Bouhler, the chief of his Chancellery,[6] and Dr. Karl Brandt, Hitler's personal physician, to carry out the programme of involuntary euthanasia:

Reich Leader Bouhler and Dr. Brandt are entrusted with the responsibility of extending the authority of physicians, designated by name, so that patients who, on the basis of human judgment [menschlichem Ermessen], are considered incurable, can be granted mercy death [Gnadentod] after a definitive diagnosis. — Adolf Hitler[7][8]

The programme ran officially from September 1939[9] to August 1941,[10] during which the recorded 70,273 people were killed at various extermination centres located at psychiatric hospitals in Germany and Austria,[1] along with those in occupied Poland.[11]

Several rationales for the programme have been offered, including eugenics, compassion, reducing suffering, racial hygiene, cost effectiveness and pressure on the welfare budget.

proto trupinį turintis žmogus skirtų pageidavimą, kad būtų atlikta eutanazija nuo prievartinės eutanazijos (eugenikos, ekonominio efektyvumo ar dar kokiu merkantiliu tikslu).

Nežiniukas rašė...

Proto trupinį turintis žmogus suvokia, kad lytiniai santykiai su nepilnamečiu nepriklausomai nuo nepilnamečio pageidavimo ar nepageidavimo juos turėti užtraukia kriminalinį persekiojimą.

Bent truputėlį vertybinio pagrindo turintis žmogus, kuriam žmogaus gyvybė yra vertybė, supranta, kad gyvybės atėmimo klausimas negali būti sprendžiamas pagal paties žmogaus, ar jo kaimyno pageidavimą ar nepageidavimą.

Dar pasidomėk, kaip seneliai Belgijoje būgštauja dėl savo gyvybės ir kažkodėl ta baimė jiems prasidėjo nuo eutanazijos įteisinimo.

Taip pat savęs paklausk, ar negimęs vaikas išreiškia savo pageidavimą negimti, o būti išeutanazuojamas iš motinos gimdos. Pagal motinos pageidavimą gyvybė nutraukiama.

Ir galų gale suprask, kad Vokietijos daktarai saviveikla neužsiėmė, o dirbo su nacių valdžios palaiminimu.

Dabar Belgijoje yra įstatymų palaiminimas. Tai jei abiems atvejais buvo (yra) valstybės palaiminimas, kodėl Vokietijos ir Belgijos eutanazijos turi būti traktuojamos skirtingai? Dėl išvedžiojimų dėl sutikimo ar nesutikimo? Vokietijoje irgi buvo išvedžiojimai - nacijos gryninimas, gailestinga mirtis ir t.t.

Pikc rašė...

Ir tas "sutikimas" - gana slidus dalykas. Jei žmogeliui nuolat plaunamos smegenys, kad jis "turi teisę į orią mirtį" - kiek tas jo sutikimas yra savarankiškas? O jei toliau taip "progresuosim", tai ilgainiui ir tas formalumas pataps nebereikalingu.
Antra vertus, su kuo mes ginčijamės? Gi homsomolui net proto trupiniai - neleistina prabanga, nes tokiu atveju negalėtų likti homsomolu. :)

Anonimiškas rašė...

Ne sutikimas, jus trys-penki vienas kita drasinantys kompleksuoti kvailuciai. O kategoriskas reikalavimas. Kartais netgi ginamas teisme.

Anonimiškas rašė...

O tai ką Belgijos medikai neduoda Hipokrato priesaikos? Nes pirmas įsipareigojimas turėtų skambėti taip:
-Visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tarnauti žmonijai. Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.

Pikc rašė...

Kam tai rūpi? Liberastinio totalitarizmo sąlygomis galima "dekonstruoti" ką tik nori. "Tarnavimas žmonijai" gali būti "painterpretuotas" kaip "naštos" tai žmonijai mažinimas, dėl "žmogaus gyvybės" galima ginčytis, "dekonstruojant" tiek "žmogaus", tiek "gyvybės" sąvokas (pvz. kaip su abortais), o "orumas" gali būti aiškinamas kaip teisė į "orią mirtį" - ir t.t. ir pan. :)
Galų gale, viską galima suvesti į "voluntas aegroti suprema lex est", o jau tą "voluntas" galima pareguliuoti, kaip patogiau: jau ką ką - bet psichologinio apdorojimo metodus bolševizmas yra LABAI gerai įvaldęs.
P.S. Iki ligonio statuso kompleksų užėstą homjaunuolį siūlyčiau tiesiog ignoruoti - kam skatinti simptomus? ;)

Anonimiškas rašė...

Visas dvikojo padaro piktadarybes globoja jo paties sukurti įstatymai, tik Dievas gali leisti įstatymus, ir pagal juos dvikojis negali įsisiautėti.

item