Agnė Širinskienė. Ar vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas bus paaukotas dėl Darbo kodekso?

„Turi būti skaidrumas“, - skamba kiekvieno sveikatos apsaugos ministro lūpose. Nesvarbu, kaip po...


„Turi būti skaidrumas“, - skamba kiekvieno sveikatos apsaugos ministro lūpose. Nesvarbu, kaip po to jis palydimas iš posto - su gėlėmis ar su STT agentų kaukėmis. Tikriausiai skaidrus ministras Juras Požela sutiktų, kad skaidraus žvilgsnio reikėtų ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymui. Ypač toms aplinkybėms, kurios lėmė, kad, Nacionalinės sveikatos tarybos įvertintas kaip atitinkantis naujausius mokslo pasiekimus, vėliau jis sulaukė prezidentės veto, nes esą „užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais metodais“.

„Nemokslinis“ metodas ir „keisti“ sutapimai

Tas metodas, kuris iš „mokslo pasiekimo“ staiga tapo „nemokslinis“, - naujas, efektyvus, saugus ir Europoje vis plačiau taikomas kiaušialąsčių šaldymas. Jį taikant, pagalbiniam apvaisinimui nereikia šaldyti žmogaus embrionų. Taigi juos sunkiau panaudoti ir kaip eksperimentinę žaliavą. Yra „keistų“ sutapimų, kurie verčia susimąstyti, ar būtent ne tai yra pagrindinė naujo metodo „nemoksliškumo“ priežastis.

Antai Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėjas Laimonas Griškevičius dar visai neseniai, svarstant Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą, agitavo Seimo narius už eksperimentų su embrionais liberalizavimą. Paskui, nors ir specializuojasi vėžio gydymo srityje, staiga tapo dar ir pagalbinio apvaisinimo ekspertu, aktyviai remiančiu embrionų šaldymą.

Ne paslaptis, kad L.Griškevičius - vienas iš daugiausia medicinos eksperimentų su žmonėmis Lietuvoje atliekančių medikų. Tai reiškia, kad neišvengiami kontaktai su tuos eksperimentus užsakančia farmacijos pramone, neišvengiamos sutartys ir farmacininkų mokėjimai už tyrimuose dalyvaujančius pacientus. Ir dideli mokėjimai, nes sumos už vieną eksperimente dalyvaujantį pacientą gali siekti tūkstančius eurų, o pacientų būna ne vienas. Tačiau pasidomėjus L.Griškevičiaus privačių interesų deklaracija, kurią jis, kaip medikas, privalo pildyti, pasirodo, kad jos nėra. Skaidru? Kaip tada turėtume suprasti ministro J.Poželos permatomą skaidrumą, kai L.Griškevičius ministro J.Poželos registruotus įstatymų tekstus, kuriais siekiama embrionų šaldymo, žino geriau nei pats ministras? Kas, esant tokiam skaidrumui, paskui nutiks su pagalbinio apvaisinimo paslaugų kompensavimu? O joms gali tekti atseikėti netoli trijų milijonų eurų per metus. Ir būtų tik minimali suma numatytiems „poreikiams“ tenkinti.

Įstatymo priėmimo išvakarės: spaudimas

Sveikatos reikalų komitete nuolat tvyrojo įtampa: balsavimuose dalyvaujančių narių balsai dalijosi po lygiai, tad kiekvienas komiteto nario balsas iš esmės buvo „auksinis“. Tik Seimo koridoriai galėtų paliudyti legendas, kodėl kartais tie „auksiniai“ balsai susvyruodavo. Pagal svyravimus keitėsi ir įstatymo projektai. Šeši svyravimai - šešios to paties įstatymo projekto versijos. Nuolatiniai perbalsavimai. Neatėjimai į posėdžius, tikintis, kad balsavimas neįvyks. Netgi slaptais paverčiami posėdžiai, kad niekas nežinotų, kas kalbėta. Ir taip daugiau kaip dešimtmetis, nuolat medikų privatininkų lūpomis motyvuojant, kad geriau jokio įstatymo nei jiems „blogas“ įstatymas, kuris draudžia šaldyti embrionus.

Situacija ypač įkaito tada, kai buvo suvokta, kad verslui nepalankias pataisas registravo net 47 Seimo nariai. Tai buvo ženklas, kad Seimo salėje gali nepavykti laimėti. Ar ne tai paskatino tolesnius veiksmus? Likus keletui dienų iki įstatymo priėmimo per trečiuosius asmenis Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę pasiekė netikėtas pasiūlymas, kad L.Griškevičius pasirengęs susitikti privačiai ir derėtis - „pristatyti galimus kompromisinius variantus“. Įdomu, su kuo buvo derėtasi toliau, kai buvo gautas atsakymas, kad dėl žmogaus gyvybės niekas nesidera?

Šešėlinė įtaka

Birželio 30 d. verslo nuojauta pasitvirtino. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas ir jame liko normos, leidžiančios tik kiaušialąsčių šaldymą. Jokios eksperimentų su žmogumi galimybės. Ir čia prasidėjo įdomioji ūkanotos istorijos dalis: kryptingos ir pasikartojančio turinio publikacijos beveik visose žiniasklaidos priemonėse, įstatymu pasipiktinusių žmonių piketas prie prezidentūros, veto prašanti peticija, akademinės bendruomenės kreipimasis dėl veto ir daug melo. Ministras J.Požela suskubo pareikšti tai, ką ne kartą jau kartojo privatininkai: „geriau jokio įstatymo“. Ir tuoj pat pagrasino nevaisingoms šeimoms, kad esant tokiam įstatymui, koks yra priimtas, joms teikiama pagalba nebus apmokama valstybės. Ar reikia geresnių priemonių žmonių panikai, pasipiktinimui sukelti ir dūmų uždangai paskleisti?

Pasipiktinimas buvo auginamas. Antai įtakinga vieno iš Sveikatos apsaugos ministerijos skyrių vedėja Rima Vaitkienė iš tarnybinio pašto ėmė šauktis pacientų, įstaigų pagalbos ir kviesti pasirašyti veto prašančią peticiją. Ji buvo lakoniška: „Siekiame, kad Prezidentė vetuotų šį įstatymą.“

Iš L.Griškevičiaus tarnybinio pašto išskriejo kita žinia, tik jau pacientams ir akademinei bendruomenei, - „siunčiu parengtą oficialų kreipimąsi į LR Prezidentę dėl veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui“ ir pagalbos prašymas - pasirašyti. Taip gimė garsusis „pacientų ir akademinės bendruomenės“ kreipimasis dėl veto.

„Susitvarkius“ su viešąja erdve, prasidėjo kitas etapas - Bažnyčios puolimas. Pasirodo, Bažnyčios nariai „blogai padarė“ ir „prekiavo poveikiu“, nes svarstant šešėliuose panirusį įstatymą „drįso“ kreiptis į Seimo narius, primindami moralinę pareigą - saugoti žmogaus gyvybę. Ar nesugrįžo tarybiniai laikai, kai Bažnyčios narių veikla buvo vertinama vien pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius? Ar tai ne bandymas nutildyti vienintelį likusį balsą, kuriam taip paprastai neišsiųsi nurodymo „pasirašyti“ ir „paremti veto“? Tiesa, kaltinantieji Bažnyčią spaudimu pamiršo, kad Bažnyčios priedermė yra ginti gyvybę, o jos pasisakymai įvairiais socialinio gyvenimo klausimais skamba kasdien ir visuose žemynuose jau daugiau kaip du tūkstančius metų. Ir ji negalės likti abejinga.

Epilogas

Net nespėjus susivokti, kas vyksta, sekė netikėtai greitas prezidentės sprendimas. Savo dekretu ji suskubo vetuoti įstatymą. Dekrete išsakytos mintys stebėtinai panašios į L.Griškevičiaus inicijuotą kreipimąsi dėl veto. Taip pat prezidentė pateikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Jomis siekiama įteisinti embrionų šaldymą ir valstybės paramą (!) eksperimentams su embrionu. Būtent dėl šių šešėlių apsuptų pataisų kitą savaitę apsispręs Seimas.

Bet ar Seimo salėje neįvyks istorinis sandėris, kuriame, prisidengiant nevaisingų šeimų skausmu, bus ciniškai lošiama iš žmogaus gyvybės: visus suinteresuotus asmenis tenkinantis sprendimas dėl Darbo kodekso bus iškeistas mainais į pritarimą prezidentės pateiktoms Pagalbinio apvaisinimo pataisoms, įteisinančioms neaiškius interesus ir net valstybės paramą eksperimentams su žmogaus gyvybe?

Agnė Širinskienė yra teisininkė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentė


Susiję straipsniai

Šeimos politika 7355976188817242037

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2016-07-11 19:47

    Neveltui sakoma, kad kas mėgsta dešrą ir gerbia įstatymus, tas neturėtų žinoti, kaip vienas ir kitas yra daromi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Geras. Ir, kaip sako, "racijos yra". :)

      Panaikinti
    2. Gal derėtų sakyti taip: "Ką tenkina surogatai, tas net nesusimąsto, kad vietoj dešrų valgo atliekas, o vietoj įstatymų, paklūsta mulkinimui".

      Panaikinti

emo-but-icon

item