Vytautas Sinica. Juro Požėlos žygdarbiai

Tekstas skelbtas žurnalo  „Artuma“ gegužės mėnesio numeryje.  Lietuvoje madinga skųstis, kad...

Tekstas skelbtas žurnalo „Artuma“ gegužės mėnesio numeryje. 

Lietuvoje madinga skųstis, kad iki šiol neturime „tikrų modernių vakarietiškų socialdemokratų“. Iš tiesų tragiška, kad nėra tikros ekonominės kairės, kuri rūpintųsi dirbančiųjų ir socialinio teisingumo gynimu. Tačiau reikia džiaugtis, kad Lietuvos socialdemokratai dar nėra nuosekliai vakarietiški. Sveikatos apsaugos ministerija – geriausias bandymų poligonas, leidžiantis pamatyti, kaip atrodytų „pažangi ir europietiška“ socialdemokratų gyvybės politika. 

Visą kadenciją LSDP į Sveikatos ministro postą skyrė nuoseklius europietiškus socialdemokratus – V. Andriukaitį, R. Šalaševičiūtę ir galiausiai J. Požėlą. Pirmasis veikė subtiliai: pats siūlydamas naikinti finansavimą nepagydomų ligonių slaugai, tuo pačiu metu partiečių rankomis Seime „stūmė“ valstybės finansuojamus abortus ir kontracepciją (plačiau internete „Biopolitika: mirtininkai sumokės už jūsų išdykavimus“). Antroji skandalingai siūlė diskutuoti apie eutanaziją vaikams, tačiau esminės žalos nepadarė. 

Juras Požėla jau per pirmąjį darbo mėnesį pranoksta juos abu. Seime buvęs aktyvus embrionų šaldymo lobistas per daugiau nei mėnesį ministro poste spėjo nuveikti bent tris „Heraklio žygius“. Pirmiausiai, remdamasis ES direktyvų perkėlimo būtinybe, jis ėmėsi Seimo Sveikatos reikalų komitetą skubinti pritarti jo siūlymui leisti šaldyti embrionus. Procedūros metu dalis embrionų žūsta, nebereikalingi yra tiesiog sunaikinami. Nevaisingoms poroms (gerai, jei tik joms) toks būdas supaprastina dirbtinį apvaisinimą, tačiau – maža bėda!, – pražudo pradėtas gyvybes. 

Ministras labai norėjo šią idėją paversti teisės aktu tiesiog pasirašydamas ministro įsakymą, tačiau tai žmogaus teisės klausimas, kurį privalo reguliuoti įstatymas. Pati mintis apie gyvus embrionus ministrui bent Seimo koridoriuose kelia didelį juoką, tačiau pritarti jo stumiama projektui nėra jokio pagrindo – ES to daryti neįpareigoja, krikščioniškoji moralė neleidžia, o medicinos pažanga leidžia apsieiti, nes egzistuoja kiaušialąsčių šaldymo technologija (vitrifikacija), išsprendžianti visas etines dilemas ir, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, duodanti ne prastesnius rezultatus. 

Antrasis žygis buvo bandymas vienašališkai, vien tik ministro įsakymu, priimti lyties keitimo tvarką. Ir ne bet kokią, o vieną liberaliausių pasaulyje. Pagal ministro siūlymą, kiekvienas laikantis save esant kitos lyties galėtų be psichiatro konsultacijos kreiptis į plastikos chirurgą dėl lyties keitimo operacijos. Šie turėtų mokėti ir sutikti teikti tokias paslaugas. Jokių konsultacijų, jokių ekspertų išvadų, jokių privalomų sprendimo permąstymo laikotarpių. Lietuvos civiliniame kodekse neatsakingai minimas lyties keitimas, kurio tvarką turėtų reguliuoti atskiras įstatymas (tokia pati situacija ir su partnerystės institucija). Keliai yra du – priimti tokį įstatymą arba išbraukti nuorodą į lyties keitimą apskritai. Žinant, kad lyties tapatumo sutrikimai pagrįstai pripažinti psichine liga ir net 41 proc. lytį chirurginiu būdu pakeitusių asmenų mėgina nusižudyti, vienintelis logiškas variantas yra naikinti CK nuorodas į lyties keitimą ir teikti tokiems žmonėms psichiatro pagalbą. J. Požėlai ligos gydymas nerūpi, tad jis siūlo priešingą kelią. 

Nerūpi jam ir Konstitucijos numatyti apribojimai. Lyties leidimas kaip ir embrionų žudymas yra žmogaus teisių klausimas, kurį taip pat būtina reguliuoti įstatymu. Tačiau įstatymus priima Seimas, o ten vienvaldystė neveikia. Kad tai apeitų, socialdemokratai Seime užregistravo ir mėgina priimti projektą, neva leidžiantį ministrui pačiam nustatyti lyties keitimo tvarką. Bėda ta, kad pats toks projektas prieštarauja Konstitucijai, joje įtvirtintam valdžių atskyrimo principui. Šią poziciją jau išsakė buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V. Sinkevičius, taip pat VDU teisės fakulteto dekanas. 

Trečiasis, taip pat kol kas nebaigtas J. Požėlos žygdarbis ir vėl susijęs su dirbtiniu apvaisinimu. Balandžio 13 d. Sveikatos apsaugos komitetas pagal išankstinį parėdymą balsavo už J. Požėlos pataisas, leidžiančias „vaisingumo išsaugojimo tikslais“ išsaugoti nepilnamečių lytines ląsteles. Taip pat – dirbtiniam apvaisinimui naudoti mirusių asmenų lytines ląsteles. Ministras lietuvaitėms žada makabriškiausių romantinių fantazijų išsipildymą. Praradusieji natūralią etinių ribų pajautą, tikėtina, nuoširdžiai negalės suprasti, „kas čia bloga, jei žmogus nori ir duoda sutikimą“. Iš tokio klausimo pažinsime iš tiesų „pažangaus, europietiško“ socialdemokrato mąstymo atstovą.

Nė vienas iš aptariamų projektų dar nėra priimtas, bet sėkmingai skinasi kelią. Iki Seimo rinkimų likęs pusmetis bioetikos srityje virsta lenktynėmis su laiku. Tik laikas parodys, kokių dar idėjų gali sugeneruoti J. Požėlos fantazija ir atstovaujami įvairių klinikų lobistiniai interesai. Aišku, jog piliečiai, o pirmiausiai katalikai, turi sekti ir kontroliuoti Sveikatos ministro veiksmus. Despotijomis ministerijų paversti neleidžia tik laisvi ir drąsūs piliečiai. 




Susiję straipsniai

Vytautas Sinica 6781170906532210549

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-06-09 19:54

    Lietuvoje gi buvo ir Karolis Požėla. Gal Juras - tai to paties genealoginio medžio vaisius, tada nėra ir ko stebėtis šiais žygdarbiais.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-06-09 20:31

    naujai iskeptas ministeris savo "zygdarbiais" vertas prosenelio Karolio Pozelos likimo!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-06-09 22:43

    Kai vaikas gims iš donorinių ląstelių, tai jis nebus bent vieno iš tėvų tikras vaikas. Paprastai svetimo vyro vaiko gimimas šeimoje ją sugriauna, nes reiškia neištikimybę. Kaip galės būti lygūs šeimoje partneriai, kai vienas iš jų turės tikrą savo vaiką, o kitas neturės. Juk genetiškai vaikas bus donoro. Dabar juk tevystę nustato pagal genus.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item