Vytautas Radžvilas: „Esminė ES problema yra elitų ir piliečių nesusikalbėjimas“

Prognozuoti britų referendumo rezultatus labai sunku. Buvo kiek labiau tikėtina, kad menka persvara laimės pasilikimo šalininkai. Tačiau ...

Prognozuoti britų referendumo rezultatus labai sunku. Buvo kiek labiau tikėtina, kad menka persvara laimės pasilikimo šalininkai. Tačiau tai jokiu būdu nebūtų buvęs problemos sprendimas. 

Reikia turėti galvoje, kad vykstanti diskusija ir referendumas dėl Britanijos ateities ES yra labai svarbūs ir naudingi, nepriklausomai nuo jo baigties. Taip yra, nes vienas svarbiausių bet kurios politinės analizės, o ne ideologizuoto mąstymo principų yra nuostata, kad tokių referendumų niekada nebūna be rimtos priežasties. Ideologinio mąstymo specifinis bruožas yra aklumas akivaizdžiausiems tikrovės faktams. Atitinkamai galima ir rinktis dvi strategijas. Arba ignoruoti tikrąsias priežastis ir visus nepasitenkinimo bei protesto ženklus traktuoti kaip tamsumo, neišmanymo, kvailumo rezultatą. Arba sąžiningai ir objektyviai pripažinti, kad už galbūt ir neadekvačiai reiškiamo nepasitenkinimo slypi fundamentalios problemos. Nesugebėjimas išspręsti šitos dilemos pražudė daugybę milžiniškų politinių darinių, tarp jų –- ir Sovietų Sąjungą. Juk tikrieji jos duobkasiai buvo ideologai, iki paskutinės akimirkos aiškinę, kokia nuostabi yra imperija ir kokia stipri jos vienybė. Jie turėjo persvarą viešojoje erdvėje, priešininkai buvo gniaužiami, bet šitaip faktiškai buvo užgniaužtas blaivus balsas žmonių, kurie matė labai rimtas imperijos ligas. 

Stebint dabartinę viešąją erdvę ir kaip nušviečiama referendumo kampanija, panašumai su paskutiniu sovietmečio dešimtmečiu nenoromis krenta į akis. Anglijoje kartojamos frazės, kurios Sąjūdžio metais girdėtos Lietuvoje. Kai Gorbačiovas tada lankėsi Lietuvoje, jis sakė, kad be Sąjungos pražūsime. Jokiu būdu neabejoju Europos Sąjungos nauda. Priešingai, tokiai mažai valstybei kaip Lietuva ES subyrėjimas vienareikšmiškai būtų ne tik nenaudingas, bet ir gali baigtis visiška katastrofa. Tačiau britų euroskeptikų keliamos problemos esmė ta, kad ES virsta biurokratiniu, stagnuojančiu ir sukaustytu dariniu, kuris iš pažiūros atrodo stiprus dėl vienintelės priežasties – didžiausios pasaulio ekonomikos. Tačiau ši ekonomika ne vieną dešimtmetį stagnuoja. ES nuolat kelia grandiozinius planus, kurie nuostabiai primena kompartijos keltus planus. Jie neįgyvendinami, o toliau iškeliami dar didesni planai. ES faktiškai neturi kompetentingos, akiračiu, vizija ir politine valia pasižyminčios vadovybės. Visi matome aiškų politinį paralyžių, kai nepajėgiama išspręsti problemų, kurias ilgai sprendė nacionalinė valstybė. Akivaizdi tokia problema – nekontroliuojama migracija. 

Taigi britų referendumas, kaip jis bepasibaigtų, yra be galo naudingas, jeigu taps tikru šoku ES valdančiam elitui. Reikia suprasti, kad nors ES stagnuoja ir susiduria su milžiniškomis problemomis, pats integracijos projektas yra susiformavusios viršnacionalinės klasės asmeninės gerovės ir klestėjimo šaltinis. Kita vertus, tuo pačiu metu visose valstybėse auga piliečių nepasitenkinimas. Todėl ir matome konfliktą tarp transnacionalinio elito, kuris iš tiesų naudojasi integracijos pranašumais, ir paprastų piliečių, kurie savo kailiu patiria neigiamas integracijos pasekmes. Europos Sąjunga didina piliečių taiką ir gerovę. Nuo pat Europos Ekonominės Bendrijos sukūrimo toks buvo paskelbtas vienijimosi projekto tikslas. Tačiau paimkime tą pačią Vokietiją ar bet kurią kitą klestėjusią Europos šalį. Jų piliečių akimis, ES sukūrė vieningą ekonominę erdvę, tačiau, jų kaip piliečių, asmeninis pragyvenimo lygis tolydžio smunka. 

Kaip matyti, yra du pasaulio suvokimai ir požiūris priklauso nuo to, kuriame iš tų pasaulių žmogus gyvena. Esminė ES problema šiandien yra transnacionalinio elito ir valstybių piliečių susikalbėjimo problema. Arba elitas toliau eis savo keliu ir lauks neprognozuojami padariniai, arba bus suvokta būtinybė keisti integracijos modelį, nes ES subyrėjimas būtų didžiulė tragedija ir Europai, ir Lietuvai. Laikas liautis save apgaudinėjus, kad naujosios Europos tautinės politinės jėgos iškilo iš niekur. Tokie reiškiniai visada yra reakcija į gelmines problemas. Taip istorijoje buvo ne kartą ir baigtis visada buvo ta pati – arba valdantysis elitas skubiai reaguodavo į iškylančius egzistencinius iššūkius, arba įvykdavo tokios tragedijos kaip 1917 metų Rusijoje. Juk caro vyriausybėje buvo balsų, kurie ragino skubiai keisti padėtį, tačiau nebuvo išgirsti. Tikiuosi ir tikiu, kad Europoje tokia kruvina revoliucija neįvyks, bet kad ES labai realiai gali subyrėti, o britų pavyzdys yra užkrečiamas kitoms šalims, tai jau akivaizdus faktas. 

Komentaras „Žinių radijo“ eteryje Aurimo Perednio laidoje „Dienos klausimas“ birželio 23 dieną, prieš paaiškėjant referendumo rezultatams



Susiję

Vytautas Radžvilas 907731304686088422

Rašyti komentarą

8 komentarai

Skapenas rašė...

Taip tai taip, o kas iš to?
Dar viena diagnozė iš patogios pašonės.
Perskaičiau tekstą ir neradau nei vieno šviežio, giliau pakapstančio teiginio.
Kam man tokie tekstai kuriuose kartojami jau senokai žinomi ir suvokti dalykai?
Visgi, vieną naudą gal ir radau.
Tereikia kiek perfrazuoti straipsnio pavadadinimą ir ...
.
Esminė Lietuvos politinio metdėjimo problema yra mūsų intelektualinio elito nesikalbėjimas su paprastais piliečiais.
.
Visų istorinių lūžių momentais tautų, valstybių likimus nulemia kraštų elito sigebėjimas prisiimti atsakomybę ir imtis iniciatyvos.
Kadangi pralobusių krautuvininkų ar apsivogusių polikikų ir činovnykų prie elito priskirti negalima, elito vardo Pareiga lieka tik intelektualams.
Ir ką daro tie, kuriems Dievas ir Tėvynė teikia Garbę ir Pareigą?
Ogi užsidarė savo dramblio kaulo bokšte ir iš ten mums barsto galvas diagnozių mana.
Arba siūlo infantilius žaidimėlius rinkimų cirkui.
Pone Vytautai, esate nuostabiai šviesaus proto žmogus- kaip Tamstos turėtume paprašyti? Ar galite atsipeikėti ir nusileisti į realybę?
Situacija dėkinga, piliečiams reikalingas protingas postūmis, reikalingas bent koks protingas planas su atsarginiais variantais.
Negi nieko apart neadekvačiai naivios rinkimų klausimyno akcijėlės neturite?
Ne?
Lauksite kad už jus intelektualus, vėl, kaip 1944- 1956 gėdą savo krauju eitų plauti gimnazistai?

Anonimiškas rašė...

Skapenui,
Taip, turime didelės išminties Profesorių, kurio straipsnius, pasisakymus tiesiog graibstome. Tačiau negalime pervertinti vieno žmogaus. Kad sukurti situaciją, kuri galėtų padaryti visuomenėje pokyčius, reikalinga kritiškai mąstančių žmonių masė. Apie tai nekartą Profesorius yra rašęs. O kad ta žmonių masė atsirastų reikia dirbti mums visiems: ieškoti bendraminčių, burtis į bendruomenes, dalyvauti pažangiuose renginiuose, pavyzdžiui - Vilniaus Forumo suėjimuose. Artėjant rinkimams svarbu kiekvienam kuo teisingiau pasirinkti.
Vienas žmogus, koks talentingas bebūtų, gali daryti didelę įtaką bendruomenei, bet negali padaryti ženklių pokyčių visuomeniniame gyvenime, nes su vienu žmogumi tam tikroms tarnyboms labai lengva susidoroti. O Profesoriui jau ne kartą buvo daromi spaudimai, tačiau jis, kaip ir visi kiti žmonės, turi dirbti ir užsidirbti, kad išgyventų. Jau ne su vienu iškiliuoju žmogumi Lietuvoje yra susidorota tais pačiais metodais, kaip buvo sovietiniais laikais. Tad būkime supratingi.

Skapenas rašė...

Anonimiškam:
Tamsta kiek supaprastintai suvokėte mano mintį.
Nesakiau, nei jog V. Radžvilas turi vadovauti revoliucijai, nei vienas už veršių tautą gultis ant kryžiaus.
Kalba eina apie šio intelektualo potencialą ir autoritetą kurių .V.R. nesišnaudoja.
Lai kritines mases kuria energingas jaunimas, o profesoriaus reikalas būtų dirbti prie strategijos, aiškių tikslų formulavimo Šiandienai, Rytdienai ir Ateičiai.
Tautaos veikliąjai daliai reikalingas veiksmo Kamertonas, o ne diagnozių post factum mantros.
Kai atsiranda aiškus Planas, Tikslas, atsiranda ir kam realizuoti.
Nesureikšminkime "kritinės masės" iki absoliuto.
Kritinė masė gali išaugti iš nieko per žaibiškai trumpą laiką.
Reikalinga Idėja, aiškus Tikslas.
Reikalingi nestandartiniai ėjimai, kūrybiškas požiūris.
Tai reikia sugalvoti.
O vėliavnešiai susirinks patys.

Anonimiškas rašė...

Skapenui:
Tokiems komjaunuoliams kaip Jūs, jokiu būdu negalima patikėti jokių ateities vizijų. Jūs paprasčiausiai jas sunaikinsite, net pats to nesupratęs, nes Jūsų veikli, tačiau minčiai alergiška sąmonė, iki šiol taip ir nesuprato ką gerb. prof. V. Radžvilas, kaip įmanydamas, stengiasi mums visiems pasakyti.

Nežiniukas rašė...

Anonimiškas vargšeli, gali ką nori užsipulti, bet Skapenas tikrai ką turi pasakyti. O jis sako labai paprastą tiesą: ne didingi žodžiai keičia dabartį (kad ir kokia ji bebūtų), bet mažyčiai, bet konkretūs darbeliai.

Tai, kad pats nesupranti, ką nori pasakyti Skapenas, dar nereiškia, kad ir kitiems reikia būti tuo "didžiu" indėnu, kuris savo laiku už kelis peilių komplektus baltiesiems pardavė Manheteno salą. Tai, kas pačiam nevertinga, dar nereiškia, kad ir kitiems nevertinga.

O gal tiesiog esi Radžvilo garbintojas, o Skapeno žodžius Radžvilo adresu supratai kaip tame filmuke apie lydeką ir kvailį: karaliui špygą parodė!.

Kiemsargis rašė...

Haha. Šiandien musų prezidentė beveik tą patį pareiškė. Ją cituoja visos žiniasklaidos. Vytauto Radžvilo minčių nieks(beveik) necitavo ir per Tv nelinksniavo. kaži kodėl?

Anonimiškas rašė...

Vytauto Radžvilo minčių nieks(beveik) necitavo ir per Tv nelinksniavo dėl to, kad visi (beveik) trizniuoja dėl savo šiltų darbo vietų.

Anonimiškas rašė...

Vytautas Radžvilas yra didelis minties galiūnas, kitaip teisingai mąstantis filosofas,sakoma kiekviename moksle yra tiek tiesos kiek jame yra matematikos, o realiame gyvenime galima gyventi pagal teisingą filosofiją, bet kažkodėl gyvename kiekvienas savo fantazijų pasaulyje, ir svarbiausiai norime kad ir kiti gyventu taip pat.

item