Vilius Bernotas. Kur saugiau gėjams – JAV ar „homofobiškoje“ Lietuvoje?

Praėjusią savaitę Orlando (JAV) gėjų klube 29 metų Omaras Mateenas nužudė 49 žmones ir antra tie...


Praėjusią savaitę Orlando (JAV) gėjų klube 29 metų Omaras Mateenas nužudė 49 žmones ir antra tiek sužeidė. Įvykis, sukėlęs begalę diskusijų už Atlanto, didelio dėmesio sulaukė ir Lietuvoje, kur už savaitės vyks Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizuojamos „Baltic Pride 2016“ eitynės.

Tragedija JAV ir eitynių kontekstas suveikė ne tik kaip akstinas diskusijoms viešojoje erdvėje. Deja, kai kam tai tapo ir proga savo politinių tikslų ir darbotvarkės viešinimui. Reikėtų atkreipti dėmesį bent į kelis kairiosios politinio spektro dalies pateikiamus argumentus.

Pirmiausia, bandoma atsižegnoti nuo sąsajų tarp islamo ir smurto, konkrečiau – smurto prieš homoseksualus. Toks žingsnis yra paradoksaliai nuoseklus, nes, net tarp islamo tyrinėtojų vyraujant nesutarimams dėl ISIS islamiškumo, Barackas Obama dar 2014 m. leido sau pasakyti, jog tai – su islamu nieko bendra neturinti organizacija.1 Tokiam JAV prezidento teiginiui greičiausiai prieštarautų ir pats musulmoniškų šaknų turintis bei islamiškam ekstremizmui prijaučiantis žudynių „herojus“, kuris, kaip paaiškėjo, buvo susijęs ir su atsakomybę už išpuolį prisiėmusia Islamo valstybe.

Su Obama taip pat nesutiktų ne tik dalis islamo tyrinėtojų, tokių kaip Bernardas Haykelis2 ar Billas Warneris, bet ir dalis žmonių, gyvenančių pagal šariato teisę valdomose valstybėse, pavyzdžiui Saudo Arabijoje, kur persekiojami kitų tikėjimų žmonės, jiems draudžiama nešioti religinę prasmę turinčius simbolius, o sąvoka „moterų teisės“ laikoma oksimoronu.

Sąsajų tarp smurto ir islamo doktrinos neigimas yra ne kas kita, o bandymas bėgti nuo problemos esmės. Todėl dabartinė situacija, kuomet kairieji, bandydami atsieti islamą ir savo forma tikriausią bei žiauriausią – smurtinę – homofobiją, kovoja už visų lygias teises, yra puikiausia sąvokos „kognityvinis disonansas“ vizualizacija.

Amžina kova už utopinį „Puikų naują pasaulį“, kuriame nebevaržomos engiamųjų laisvės, neleidžia suprasti, jog bandymas suderinti homoseksualų teises ir islamo sklaidą yra mėginimas suderinti du antipodus.

Antra, maža to, jog tokia nuostata neigiamas akivaizdus islamo ir smurtinių išpuolių prieš įvairiausias grupes ryšys, su homofobija bandoma kovoti ten, kur tokio tipo nusikaltimų nėra ir negalėtų būti. Bandydami Amerikos įvykius perkelti į Lietuvos kontekstą, kairieji liberalai deda absurdišką lygybės ženklą tarp diskriminacijos, kaip tariamo žmogaus teisių neužtikrinimo, ir brutalaus fizinio susidorojimo.

Analogijų ieškojimas tarp Lietuvos, kur, deja, dalis žmonių piktdžiugiškai sutinka skerdynių naujieną, ir Amerikos, kur tos skerdynės įvyko, atrodo niekingas ir nemoralus bandymas prastumti savo darbotvarkę, išnaudojant tragišką situaciją. O juk skirtumų tarp šių situacijų esama didžiulių.

Amerikoje nėra jokių homofobijos problemų, priešingai – homoseksualų „teisės“ ten užtikrinamos tokiu mastu, jog nuo to dažniausiai kenčia kitų grupių žmonės. Amerikoje, kaip ir kitose nelegalios imigracijos srautų nekontroliuojančiose šalyse, problemos esmė slypi kitur. Tai – į šalį laisvai galintys patekti islamo fundamentalistai.

Taikos religijos sekėjais prisistatantys radikalai, bombų ir kulkų pagalba išleidę kelis baltus taikos balandžius Prancūzijoje, šį kartą tai padarė ir už Atlanto.

Kalbant apie Lietuvą, čia didžiausia problema glūdi ne homofobijoje per se, o elementarios etikos stokoje. Nepopuliarus politikų veiksmas, prastas žurnalistų reportažas ar prieš Latvijos krepšinio rinktinę pralaimėjusi Lietuvos ekipa – visi šie atvejai turi du esminius panašumus. Jie yra vieši ir todėl žmonių dažnai palydimi įvairių užgauliojimų ar atvirų necenzūrinių įžeidinėjimų, nes „vieši“ reiškia atviri žmonių kritikai. Net jei kritiką žmonės suvokia kaip komentarus, už kuriuos jiems gresia teisinės nuobaudos.

Antra, minėti asmenys yra kritikuojami ne todėl, kad yra politikai, žurnalistai ar krepšininkai, o dėl jų konkretaus veiksmo, šiuo atveju – įstatymo priėmimo, reportažo ar pralaimėjimo. Ta pati situacija yra ir su homoseksualais, kurie, rengdami eitynes ir siekdami konkrečių politinių tikslų, patenka į viešą erdvę ir yra kritikuojami ne dėl savo orientacijos (tai nebent pavieniai atvejai), o dėl veiksmo – politinės darbotvarkės, kuria nori keisti įstatyminę Lietuvos bazę.

Paklauskite savęs, kodėl LGBT aktyvistų tarpe nėra mėgstamas, o homofobais vadinamų piliečių rate neutraliai ar net teigiamai vertinamas Rokas Žilinskas? Ar ne dėl savo nuosaikios pozicijos homoseksualų „teisių“ plėtros klausimais? Pagal LGL ir jai prijaučiančių asmenų logiką, jis taip pat turėtų susilaukti nuolatinių grasinimų ir užgauliojimų, bet taip nėra.

Retai, tačiau pasitaiko (kaip ir aptariamu Amerikos atveju), jog žmonių patyčios peržengia visas padorumo ribas, už ką turi susilaukti atitinkamos bausmės. Tačiau tokio tipo komentarai nereprezentuoja visos visuomenės nuomonės, tai – mažos grupės liguisto džiaugsmo išraiška kitų žmonių nelaime.

Todėl šaipymasis, o juo labiau – nieko panašaus į situaciją Lietuvoje neturintys Amerikos įvykiai, neturi tapti priežastimi mokyklose genderistinės ideologijos pagalba pradėti kovą su tariama homofobija ar tapti argumentu, siekiant Lietuvoje prastumti tos pačios lyties asmenų „santuokas“. Reikia skatinti atitinkamas etines dorybes ir guiti politinį neraštingumą, o ne amoraliai naudojantis situacija agituoti už politinės darbotvarkės įgyvendinimą.

JAV socialinės inžinerijos srityje yra pažengusi toliau nei dažna Europos šalis. Įvairiausių asmenų, ypač mažumų, grupių teisių plėtra Amerikoje sparčiai išsiveržė į priekį B. Obamos valdymo metu, tačiau toks „progresas“ neišgelbėjo daugybės nekaltų žmonių, islamo radikalui nusprendus brutaliai su jais susidoroti.

Skambės ciniškai, tačiau kur saugesnė ir tinkamesnė homoseksualams aplinka – ar „teisės“ tuoktis neužtikrinančioje Lietuvoje, kur galimybė žūti dėl savo orientacijos lygi nuliui, ar santuokų, įsivaikinimo ir kitas „teises“ užtikrinančiose Vakarų valstybėse, priimančiose gausybę radikalių musulmonų, kurių įvardyti grėsme po to nedrįsta net Jungtinių Valstijų lyderiai?


Susiję straipsniai

Vilius Bernotas 2382802338791017423

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-06-17 10:40

    Taiklus palyginimas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-06-17 15:50

    USA juočkių, žydrų ir kitų mažumų teisės jau užtikrintos? vaikeli spuoguotas , ar tu bent esi buvęs USA ne oro uoste arba ne gerame vidutinės klasės priemiestyje? pabandyk kokios nors Oklahomoje užkampio mažame vargingame miestelyje arba nors ir Ilinojuje Chicago didmiesčio buvusioje lietuviškumo saloje Market parke, tapusiame juodukų ir latinos getais ir jų gangų rojumi, išeiti vakare apsirengęs kaip queer ar žydrius - greit plunksnas nupešios, nė mirktelėti nespėsi. Gyvenimą žinai iš knygučių, tai ir seki pasakas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item