Paulius Stonis. Vilniaus forumo pozicija dėl Seimo rinkimų: kontekstas ir perspektyva

Šiandien pristatomą Vilnius Forumo poziciją dėl Seimo rinkimų reiktų pasistengti priimti visų pirma ne tik kaip Lietuvos politinės sistemos ir jos ydų kritiką, bet ir kaip tam tikrą pasiūlymą eiti keliu, kuriuo po Nepriklausomybės atkūrimo praktiškai dar nebuvo eita.

Šio siūlymo aktualumu nesunku įsitikinti, vertinant jį iki šiol Lietuvoje dominuojančios valdžios ir piliečių santykio kontekste. Šį santykį galima apibendrinti paprastu, gal kiek ironišku, bet ganėtinai taikliu posakiu, kad Lietuva yra demokratiška ir nepriklausoma tik ta prasme, kad čia niekas nepriklauso nuo jos piliečių. 

Su tokiu teiginiu dažnai skubama karštligiškai ginčytis, argumentuojant tuo, kad šiandien turime Konstitucijoje įtvirtintą atstovaujamosios demokratijos sistemą, tad priklausančia politine teise eiti į valdžią ir keisti šalies kryptį gali lengvai pasinaudoti kiekvienas. Tačiau tai pasakius, pamirštama ar netgi sumaniai nutylima elementari tiesa, kad demokratinės santvarkos deklaravimas toli gražu nereiškia, kad ta santvarka demokratiška turinio prasme. Deklaravimas, kad gyveni demokratinėje šalyje yra formali, bet toli gražu nepakankama sąlyga brandžios politinės demokratijos egzistavimui. Tai liudija ir mūsų pačių istorinė patirtis. Paradoksalu, tačiau sudėtingos ir biurokratizuotos demokratinės procedūros gali tarnauti kaip puiki uždanga, slepianti milžinišką pačios demokratijos stygių.

Kiek save galime vadinti modernia demokratine valstybe, kurioje piliečių nuomonė yra reikšminga ir kurioje jie turėtų galią kažką pakeisti, nesunku įsivertinti. Tereikia savęs paklausti, kodėl šiandien, egzistuojant masiškam nepasitikėjimui teismais, partijomis, Vyriausybe bei Seimu, mūsų valstybėje iki šiol neįvyko jokie reikšmingi pokyčiai, apart tų, kuriuos būtų galima vadinti tautos išsivaikščiojimu ir tendencingu nykimu. Tenka pripažinti, kad kol kas nei vieni rinkimai jokių reikšmingų pokyčių neatnešė. O ir tų pokyčių tikėtis jau beveik visi pavargo.

Už nepateisintas viltis, neišpildytus rinkiminius pažadus, rinkėjai partijas bando nubausti rinkimų metu. Tiesą sakant, tai yra vienintelė galimybė jiems tai padaryti. Tačiau, kaip rodo patirtis, visada nesėkmingai. Nusivylus vienais, čia pat skubama balsuoti už kitus, kaip ir nieko geriau nesiūlančius, bet dar valdžios neragavusius, vadinasi - „nesusitepusius“. Kiti rinkėjai renkasi dar kitą kelią – balsuoja už tuos, kurie, jų manymu, „mažiau vagia“. Tačiau kokiu būdu ir kokiais kriterijais tas tariamas „mažesnis vogimas“ bus patikrintas ar kontroliuojamas – lieka visiškai neaišku. 

Susidaro itin keista padėtis ir valstybė atsiduria uždurtame rate. Po rinkimų jokių reikšmingų pokyčių piliečiai nebesitiki, todėl jei eina balsuoti (o didžioji dalis, visgi, to nebedaro), tai balsuoja vadovaudamiesi savotiška vartotojiška logika. Balsas atiduodamas už tuos, kurie gražiau, įtaigiau ir kaip galima detaliau pristatys valstybės ekonomikos kėlimo planą. Tuo tarpu didžioji dalis kandidatų ir partijų rinkėjus ir apskirtai – aktyvius piliečius – mato tik kaip „žmogiškuosius išteklius“, kurių gausus palaikymas nuoširdžiai reikalingas tik tas kelias dienas prie balsadėžių. Toks formalistinis požiūris reiškia, kad balsuojantys piliečiai toli gražu nėra laikomi lygiaverčiais ir lygiateisiais partneriais, palaikančiais ir kartu padedančiais spręsti svarbiausius valstybei klausimus. Ilgainiui supriešintiems, nepasitikintiems ir susvetimėjusiems piliečiams rinkimai tapo rutinine proga, atiduodant balsą paliudyti, kad jokio rimto pokyčio nebesitikima. 

Tokiu keliu ėjome tuos porą dešimtmečių ir, panašu, kad nėra jokių prielaidų manyti, jog artėjantys rinkimai bus kažkokie kitokie. Netgi pastarieji korupcijos ir kyšininkavimo skandalai tokio keisto valstybės, partijų ir piliečių santykio nepakeis. Na, o tokią situaciją pateisinantys teiginiai, jog neva esme jauna demokratija ir „kažkada bus geriau“ mūsų politinio brandumo ir realių pokyčių siekį nukelia į neapibrėžtą ateitį. Todėl šiandien būtinas kitas kelias.

Vilniaus Forumo pozicija dėl artėjančių Seimo rinkimų ir yra siūlymas Lietuvos piliečiams bandyti eiti kitokiu keliu. Pozicijoje aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, kad artėjantys Seimo rinkimai patys savaime neatneš jokių permainų, jeigu juose ir toliau dalyvaus ne politiškai sąmoningas ir aktyvus šalies pilietis, bet pasyvus rinkimų spektaklio stebėtojas. Rinkimai gali tapti prasmingi kaip priemonė tokių piliečių būriui gausinti žadinant jų tautinę ir valstybinę sąmonę ir ugdant sąmoningo ir atsakingo balsavimo įgūdžius. Taip pat Vilniaus forumas neatmeta galimybės, kad Seimo rinkimuose dalyvaus patriotiški bei geros valios asmenys, nuoširdžiai norintys pasitarnauti šalies ir jos piliečių gerovei. Tvirtinama, kad jeigu tokie kandidatai pasirodytų gebantys suvokti, kad esmines permainas Lietuvoje galima įgyvendinti ne atskirų partijų ar juo labiau pavienių politikų pastangomis, o tik sutelkus kolektyvinę piliečių poveikio valdžiai valią, tokia nuostata galėtų tapti dialogo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su jais prielaida.

Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos rinkimų kontekstą, toks siūlymas, atrodo logiškas, perspektyvus ir prasmingas vien jau todėl, kad juo bandoma sulaužyti iki šiol galiojusią minėtą abipusę vartotojišką logiką, kuria rinkimų metu vadovaujasi tiek partijos, žvelgdamos į savo rinkėjus, tiek rinkėjai, atiduodami balsus už gražesnį pažadą. Ta vartotojiška logika įveikiama Vilnius Forumo suformuotomis ir pateiktomis konkrečiomis pirminėmis nuostatomis, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti svarbiausias valstybės problemas. Šios nuostatos nėra, kaip dažnai būna partijų programose, itin detaliai aprašyti, tačiau čia pat po rinkimų greitai pamirštami ekonomine ar vadybine logika grįsti pasiūlymai. Tokie jie ir neturi būti.

Pateiktos nuostatos turi būti aktualios ne tik partijoms, bet ir balsuoti besiruošiantiems piliečiams. Dar daugiau – pozicijos pabaigoje Vilniaus Forumo iniciatoriai užsimena, kad artėjant rinkimams bus paruoštas ir plačiai paskleistas Rinkėjo vadovas, kuris galės praversti kiekvienam piliečiui, vertinant kandidatus ir partijas. Rinkėjo vadovo tikslas – didinti rinkimuose dalyvaujančių piliečių politinį sąmoningumą ir skatinti jų aktyvumą. 

Galiausiai, ši Vilniaus forumo pozicija dėl Seimo rinkimų turi būti priimta kaip aiškus kvietimas visiems Lietuvos žmonėms pamažu telktis ir ilgainiui tapti daug ką pakeisti gebančia viršpartine pilietine jėga, kurią vienytų bent jau sutarimas dėl Vilniaus Forumo įvardintų nuostatų. Tuo pačiu tai yra ir kvietimas tapti laisvu savo valstybės piliečiu ir piliečio sąvokai pradėti teikti visiškai naują turinį. Tokį, kokį įkvėpė Sąjūdis, ir koks paradoksaliai egzistavo netgi dar nepaskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės išvakarėse.