Kaip gėjai tampa norma? Atsakymas knygų lentynoje

Robert R. Reilly. Kaip gėjai tampa norma (vertė Elena Raudaitienė) – Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2016. – 252. 

„Mes atėjome čia paskelbti, kad jūs nebeturite įgaliojimų vadinti mus nesveikais ir psichikos ligoniais. Mums, homoseksualams, jūsų profesija yra baisiausias priešas. Mes reikalaujame, kad psichiatrai elgtųsi su mumis kaip su žmonėmis, o ne kaip su pacientais, kuriuos reikia gydyti!“ 

- gėjų aktyvisto Franklino Kameny pareiškimas, su grupe protestuotojų įsibrovus į Amerikos psichiatrų asociacijos tarybos posėdį 1971 metais. Ligos statusas homoseksualumui panaikintas po du metus trukusių protestų, spaudimo ir psichiatrų persekiojimo

Balandžio mėnesį Lietuvos skaitytojus pasiekė Valstybingumo studijų centro išleista provokuojanti knyga seksualinių mažumų (LGBT) judėjimo tema. Buvęs JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėjas, nacionalinio saugumo ekspertas Robertas R. Reilly knygoje Kaip gėjai tampa norma (angl. Making Gay OK) klausia, kaip tapo įmanoma Vakaruose įvykusi radikali mąstymo apie seksualinę moralę revoliucija. Kaip Vakarų šalių politikai ir mokslininkai pradėjo kalbėti, jog normalu ir saugotina tai, kas visoms visuomenėms visais amžiais ir dar XX a. pabaigoje atrodė akivaizdžiai smerktina? Kaip gėjai tapo norma? 

Knyga išsiskiria tiek savo kritišku požiūriu į tiriamą reiškinį, tiek ir giliu žvilgsniu į jo priežastis. Ieškodamas atsakymo Robertas Reilly pirmoje knygos dalyje leidžiasi atgal laiku iki pat senovės Graikijos. Akivaizdu, kad Vakarų šalyse seksualinių mažumų lytinius santykius norma pavertęs mąstymas nesusiformavo staiga ir iš niekur. Jo šaknis autorius randa lygindamas du požiūrius į mus supantį pasaulį. Klasikinis požiūris teigė, jog visi dalykai turi prigimtį ir kiekvieno elgesys turi ją atitikti. Modernusis Apšvietos požiūris pareiškė, jog visa yra žmogaus mąstymo ir valios vaisius, todėl ir gali būti pakeista pagal žmogaus valią. Tikrovė yra tai, ką manome ja esant. Būtent iš pastarojo požiūrio gimsta įsitikinimas, kad seksas galimas ne vien santuokoje tarp vyro ir moters, bet iš esmės tarp bet ko, kas nori juo užsiimti. Ant jo pastatytas visas LGBT judėjimas. 

Antroje knygos dalyje žvelgiama į patį seksualinių mažumų „išsivadavimo“ judėjimą, sugebėjusį sėkmingai išnaudoti Vakarų mąstymo revoliuciją. Siaura mažuma įtikėjo, kad jų problema – homoseksualus potraukis – iš tiesų gali būti paversta nauja elgesio norma. Šios mažumos laukė sunkus uždavinys: įtikinti savo teisumu daugumą ir racionalizuoti homoseksualų elgesį kaip visuotinę normą. Net ir ten, kur dar nepavyko savojo elgesio paversti visuotine norma, Vakarų šalyse pavyko ją įtvirtinti įstatymuose ir be visuomenės pritarimo. Autorius atskleidžia, kaip tai pavyko ir kokios buvo objektyvią moralės tvarką ginančių visuomenės grupių klaidos. 

Knyga parašyta 2014 metais, tad dar prieš naujos „žmogaus teisės“ į vienalytes „santuokas“ sukūrimą JAV Aukščiausiojo teismo sprendimu. Visgi pats santuokos ir šeimos sampratos pakeitimas tėra autoriaus tiriamus procesus vainikuojantis veiksmas, tad knygai tai neturi įtakos, priešingai, padeda suprasti, kad pati santuokos samprata tėra trofėjus, kurį LGBT judėjimai įvairiose šalyse pasiima, kai mūšį dėl mąstymo revoliucijos būna jau laimėję.  

Skaitytojas gali paklausti, kuo ir kam tai aktualu Lietuvoje? Juk mūsų šalyje, pagal apklausas, vienalyčių „šeimų“ įteisinimui pritaria vos kas penktas pilietis. Ramybė dėl šeimos sampratos ateities Lietuvoje būtų didelė klaida, ką knygos įvadiniame straipsnyje argumentuotai atskleidžia prof. Vytautas Radžvilas. Seksualinė revoliucija į naujas šalis visada judėjo lėtai, tačiau nesustabdomai. Lietuvoje taip pat auga pastangos gydyti visuomenės „atsilikimą“. Homoseksualų paradai, laidos, reklamos, populiariosios kultūros personažai, brangiai apmokami ir visuomenės normas kritikuojantys viešieji „ekspertai“ skleidžia įsitikinimą, kad homoseksualus elgesys yra norma, o vienalyčių santykių smerkimas – banali neapykanta. 

Tokiame kontekste visiems Lietuvos gyventojams, kurie nepritaria šiam subtiliai prievartiniam gyventojų mąstymo ir įstatymo normų pakeitimui, Roberto Reilly knyga tampa nepamainomu leidiniu, atskleidžiančiu kaip, kada, kas ir kodėl sugebėjo įvykdyti seksualinę revoliuciją kitose šalyse ir sėkmingai paskelbti, jog gėjai tapo norma. Knyga paneigia daugybę mitų, suteikia galimybę ne tik pasimokyti iš svetimų klaidų, bet ir perprasti visuomenių mąstymą keičiančią ideologiją, be to, suteikia gausių sekuliarių argumentų neišvengiamose diskusijose visuomenėje ginant savo įsitikinimus.