Gabrielius Satkauskas. Reaguoti (,) nereikia (,) tylėti LGBT klausimu

Nors Baltic Pride eitynės jau praėjo, tačiau daugybei katalikų dar vis išlieka dilema, kaip geriau elgtis homoseksualizmo propagavimo ak...


Nors Baltic Pride eitynės jau praėjo, tačiau daugybei katalikų dar vis išlieka dilema, kaip geriau elgtis homoseksualizmo propagavimo akivaizdoje - ignoruoti ar priešintis. Skaitytojams siūlome Gabrieliaus Satkausko įžvalgas, kaip šioje situacijoje turėtų elgtis katalikas.

Kiekvienas žmogus turi pareigą reaguoti blogio akivaizdoje. Blogis visuomenėje įsigalėja tiek, kiek geri žmonės tai leidžia. Tad matydami pikta darančiuosius – juos sudrauskime. Nebūkime tik žodžio klausytojai, kurie šiais metais tevaikšto į paskaitas ir katechezes apie gailestingumą, bet patys negyvena gailestingumu. Ar jau pamiršome, kad vienas iš gailestingumo darbų sielai yra pikta darantį sudrausti? Ir tai jokiu būdu nėra grūmojimas kumščiu, tačiau drąsus ir tvirtas broliškas pabarimas, kuris kyla iš artimo meilės.

Netrukus Vilniaus centre vyks LGBT eitynės. Nemaža dalis teigia, kad į tai niekaip nereaguos ir tyliai ignoruos, mat bet kokia reakcija pasitarnautų LGBT judėjimo skleidžiamai žiniai. Bet ar ne per vėlu tylėti? Juk visą šią žinią jau ir tai jai palankios populiariausios žiniasklaidos priemonės masiškai ištransliuos, nesvarbu ar bus kas atėję protestuoti ar ne. Jau per vėlu ignoruoti, užtvanka išgriuvo, upė pasruvo, laikas eiti ir nustatyti jai krantus, nes žmogaus teisės nėra begalinės, absoliučios. Juolab, kad neseniai sekuliarumu pasižymintis Europos žmogaus teisių teismas vienoje byloje išaiškino, kad gėjų teisės tėra politinis reikalavimas, kuris jokiu būdu nekyla iš žmogaus prigimtinių teisių[1]. Basta. Aš gimiau šeimoje, tu gimei šeimoje, visi gyvename demografinėje duobėje. Baikime trypinėti vietoje ir abejingai gūžčioti pečiais stebėdami margus išsišokimus. Sureaguokime.

Ar LGBT eitynės negalėtų mums būti paskatinimas labiau susitelkti dėl šeimų gerovės? Ar šis reiškinys nėra mums lyg koks priminimas ir lakmuso popierėlis, kad šeimos yra apleistos ir nusilpusios? Ar homoseksualistų judėjimo pavogtų bei pasisavintų margaspalvių taikos vėliavių gausumas nekelia mums gėdos dėl nepilnų ir masiškai besiskiriančių šeimų, kurių vaikai nematydami vieno iš tėvų pavyzdžio ir susirgę lyties tapatumo sutrikimu žygiuoja tokiose eisenose? Tai savotiškas priekaištas mums patiems, kad grėsmės šeimai akivaizdoje per mažai susikoncentruojame į tai, kas išties svarbu.

Kiekvienas pagal savo galimybes turime sureaguoti, negalime tylėti. Tačiau privalu reaguoti taikiai, pagarbiai, broliškai, nepamirštant, kad už kiekvienos etiketės, profesijos, socialinio statuso glūdi lygiateisis asmuo. Nepamirštant, kad tiesa be meilės žudo ir kol nesi pasiruošęs besąlygiškai mylėti (mylėti, o ne toleruoti – mat tolerancija teveda į abejingumą kito atžvilgiu, o ne jo asmeninio gėrio siekimą), tai geriau savo tiesą pasilaikyk sau. Kovok prieš nuodėmės struktūrą iš visų jėgų, draskykis ir plėšykis, telk bendraminčius ir nuversk žmogaus teisių stabus, bet tai daryk vedamas maldos ramybės ir Dievo valios vykdymo. Ir taip pat pastebėk, kada reikia sustoti, kada jau prasideda kito asmens orumas bei laisvė. Nepažeisdami minėtų dalykų, broliškai įkrėskime jiems proto, kad jie pažintų tiesą ir galėtų laisvai pasirinkti, nes pažinta tiesa įpareigoja.

Tavo brolis ar sesė klysta. Galbūt jis to nesuvokia, nes niekas jam deramai ir pagarbiai to nepaaiškino. Tokiu atveju tavoji tyla jį paliks nelaimėje ir tau užtrauks atsakomybę, ir priešingai – rūstus kumštis jam dar labiau užkietins širdį ir atitolins jį nuo tiesos. Išeik į gatvę ir protestuok, taikiai protestuok. Kaip gailestingasis Tėvas, kuris laukia pargrįžtant. Kuris negrūmoja kumščiu, bet viltingai laukia ir meldžiasi. Nesislėpk, sureaguok. Parodyk, kad lauki ir esi pasiruošęs pagelbėti, atspindėk gailestingas Tėvo akis, gailestingas Jo rankas. Būk gailestingas kaip Tėvas – misericordes sicut Pater. Būk gailestingas, kad būtum palaimintas, juk dabar Šventieji Gailestingumo metai. Ar jie skirti tik mums? Ne. Išeikime, gailestingai sudrauskime, gailestingai patarkime, gailestingai melskimės. Gailestingumo durys atvertos, kad pro jas galėtum išeiti ir būti gailestingi kaip Tėvas. Išeikime į misiją, sekime paskui Popiežių, sekime paskui Kristų!

„Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7).

Susiję straipsniai

Straipsniai 6746746503339748314

Rašyti komentarą

  1. "sekime paskui popiežių". Kad popiežius pats baiminasi - "Kas aš toks, kad juos teisčiau"? :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-06-20 13:00

    Popiežius turi išminties ir proto, todėl suvokia, kad rizikuoja stoti į Dievo, vienintelio turinčio teisę ir galimybę teisingai teisti, vietą. Kuo mažiau proto, tuo daugiau įžūlumo prisiimti tą rizikingą teisiojo teisiančiojo vaidmenį. Sekti Popiežių šiuo atveju nėra neišmintinga.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Reikalas tas, kad popiežius yra Kristaus vietininkas, bet kažkodėl laikosi priešingos nuomonės nei Kristus - tiek kalbose, tiek veiksmuose (Kim Davis atvejis).

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item