Marius Parčiauskas. Sakote, „gėjų santuokos“? Neatsilikite, dabar madoje „translytiškumas“

Nors daugiau nei 80% Lietuvos gyventojų nepritaria, kad du vyrai ar dvi moterys gali būti laikomi šeima, bet netrūksta balsų, kurie tokią poziciją vadina „tamsia“ ar „užstrigusia Viduramžiuose“. Atrodo, kad būtent tai mums pasakyti bandys ir jau birželio 18 d. Vilniuje vyksiančios homoseksualų gyvenimo būdą propaguosiančios eitynės „Baltic Pride“.

Žinoma, Lietuva šiuo klausimu nėra unikali. Štai Italija visai neseniai priėmė įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties partnerystes, kurios turės beveik tokias pačias teises kaip santuoką sudarę vyras ir moteris. Rumunijoje, atvirkščiai – buvo surinkti 3 milijonai šalies piliečių parašų po iniciatyva, siekiančia pakeisti Konstituciją, kad joje aiškiai ir nedviprasmiškai šeima būtų apibrėžta kaip sudaroma išskirtinai vyro ir moters santuoka.

Tačiau, mieli gėjų teisių aktyvistai Lietuvoje, tenka konstatuoti, kad jūs esate atsilikę daugeliu kitų klausimų. Gėjų teisės nebėra madingos. Jūs užstrigote Viduramžiuose. Laisvės tėvynėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose – viena pagrindinių šalies aktualijų jau kurį laiką yra „translyčių“ žmonių teisės. Čia prezidento Baracko Obamos administracija visai neseniai išleido gaires valstybinėms šalies mokykloms ir universitetams, kuriose švietimo įstaigos raginamos užtikrinti „translyčių“ asmenų teises, o į tokias teises įeina ir leidimas naudotis žmogaus biologinės lyties neatitinkančiais viešaisiais tualetais, dušais, persirengimo kambariais ar net bendrabučių kambariais. Vyrams turi būti leidžiama vaikščioti į moterų tualetus, kartu su jomis praustis moterų dušuose, persirenginėti moterų persirengimo kambariuose ir su jomis gyventi viename bendrabučio kambaryje, jei tik jie nusprendžia, kad biologinė lytis neatitinka jų „lytinės tapatybės“ ir kad jie iš tikrųjų yra moteris, įkalinta vyro kūne. Ir atvirkščiai.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad visos šios teisės mokyklose turi būti užtikrintos mokiniams – nepilnamečiams asmenims. Šių gairių kritikai suskubo pastebėti, kad tai atvertų kelią ne tik paaugliams vaikinams, bet ir, pavyzdžiui, mokyklos futbolo rinktinės treneriui praustis viename duše ar persirenginėti viename persirengimo kambaryje su paauglėmis merginomis, o šios neturėtų teisės tam prieštarauti. Galų gale, juk tai žmogaus teisė, tad net ir susinepatoginti prieš tokį nuogą vyrą būtų kažkaip „nepadoru“. Kritikai taip pat pastebi, kad translyčiais save laikančių asmenų JAV tėra 0,3% ir tokia tvarka greičiau padėtų užtikrinti ne jų teises, o seksualinių iškrypėlių bei prievartautojų „teises“, kurių šalyje yra kur kas daugiau. Jie, pavyzdžiui, nesunkiai galėtų apsigyventi viename bendrabučio kambaryje su apie tai, kad teks gyventi viename kambaryje su vyru, nieko nežinojusiomis studentėmis (iš anksto pranešti joms apie tokią aplinkybę neprivaloma).

Visa tai ne tik paprastos gairės. Nors jos neturi įstatymo galios ir todėl jų laikytis mokyklos negali būti priverstos teisiškai, bet B. Obamos administracija sugalvojo kitą būdą tai padaryti – nedviprasmiškai pareiškė, jog toks „translyčių“ asmenų teisių užtikrinimas yra valstybinio finansavimo švietimo įstaigoms sąlyga. Nevykdysi – negausi finansavimo. Prieš tokį, jų teigimu, „įžūlų šantažą“ sukilo 12 šalies valstijų ir pareiškė, jog dėl to iškels teismo ieškinį. Ne vienas šių valstijų gubernatorius tiesiai šviesiai pasakė, kad nevykdys tokių reikalavimų, net jei netektų švietimo reikmėms skirto finansavimo.

Kad tai nėra vien kažkokia B. Obamos fantazija, niekad nebūsianti įgyvendinta praktikoje, rodo vieno stambiausių JAV mažmeninių prekybos tinklų Target sprendimas nuo šiol leisti „translyčiams“ asmenims naudotis tais tualetais, kokie jiems patinka. Prekybos centrų apsaugos darbuotojams nurodyta nesikišti ir taip nepažeidinėti „translyčių“ asmenų teisių. Galų gale, kodėl būtina apsiriboti „trečiąja lytimi“? Niujorko žmogaus teisių komisija savo išleistame lyčių sąraše nurodė, kad jų gali būti net 31, tad pasirinkti yra iš ko.

12-os valstijų pasirašytoje deklaracijoje teigiama, kad B. Obama nori „šalies švietimo įstaigas paversti milžiniško socialinio eksperimento laboratorijomis“. Ir iš tiesų, visa tai ne šiaip paprastas mados klyksmas, bet mūsų dienų socialinio eksperimento, įgaunančio vis keistesnes formas, dalis. Nemažai žmonių galvoja, kad tos pačios lyties asmenų „santuokų“ įteisinimas yra vienkartinis teisių užtikrinimas žmonėms, kurie šių teisių neturi, tačiau iš tikrųjų tai – kur kas didesnio proceso dalis. Vienalytės „santuokos“ nėra tradicinį žmonių požiūrį siekiančio deformuoti proceso pradžia ir nėra jo pabaiga. Prielaidos tam buvo klojamos jau ilgą laiką, o šių „santuokų“ įteisinimas sukuria prielaidas tolesniam į vieną pusę judančio traukinio judėjimui.

Ne veltui toks vienpusis judėjimas vadinamas progresu. Jam būdingas niekad anksčiau žmonijos istorijoje nežinotas manymas, kad ši istorija yra vien pirmyn nuolatos judantis progresas. Tai tarsi į socialinę ir moralinę plotmę perkelta Charleso Darwino evoliucijos teorija. Kažkuriuo metu pradėta manyti, kad mes ne tik labiau pažengę už savo protėvius mokslo srityje ir nuolat joje progresuojame (tai tiesa), bet ir kad nuolat progresuojame socialinėje bei moralinėje sferose. Kažkas staiga nusprendė, jog visa žmonijos istorija – tai moralinės pažangos istorija, nors tai visiškai prieštarauja istoriniams faktams, kurie rodo, kad žmonių istorijoje visada buvo „duobių“ ir „pakilimų“. Esant tokiam mąstymui ir atsiranda tas žymusis pasakymas „užstrigęs Viduramžiuose“. Normaliai mąstančiam žmogui jis neturėtų kelti jokių neigiamų asociacijų, nes Viduramžiai tėra labai ilga ir nevienalytė istorinė epocha, trukusi apie tūkstantį metų, kurioje taip pat buvo daug „duobių“ ir „pakilimų“, daug nuopolių, bet ir daugybė žmogaus dvasinės pilnatvės išraiškų (dar ir dabar grožimės gotikinėmis katedromis). Tačiau naujojo progreso šalininkui nesvarbu, kad Viduramžiai tėra istorinė epocha, o ne moralinei tamsai sinonimiškas žodis. Jam svarbu, kad Viduramžiai buvo prieš mus, ir dar kažkada labai seniai. O viskas, kas buvo prieš mus – privalo būti blogiau, neteisingiau, negražiau ir nelaisviau nei dabar. Traukinys juda į vieną pusę ir „užstrigusių Viduramžiuose“ jis nelaukia.

Bet kur šis traukinys juda? Kai ką nors darome, paprastai žinome šio veiksmo tikslą. Nueitą kelią arba progresą galime įvertinti tik žinodami savo pradinį ir galutinį taškus. Tačiau naujojo progreso šalininkai tikslo neturi. Jų supratimu, jei žmogus yra nuolat gerėjanti ir moraliai tobulėjanti būtybė, tai žmogaus teisės irgi privalo visada evoliucionuoti. Politiškai užtikrinus vienas teises, nuolat atsiranda naujos. Ar kada nors girdėjote naujojo progreso šalininkus kalbant apie jų tikslą? Jei jį ir įvardina, tai jis būna toks abstraktus, kad kelia tik dar daugiau klausimų, į kuriuos jie patys neturi atsakymo. Jie sako, kad jų tikslas – „laisvesnė visuomenė“, „išlaisvinti žmones“, „užtikrinti visų žmonių teises“ ir panašiai. Bet kas yra ši jūsų laisvė? Galėjimas daryti, ką nori? Tuomet iki kokios ribos žmogus gali daryti, ką nori? Ar gali užsiimti pedofilija, nes jam taip norisi? Sugalvoti, kad yra koks nors gyvūnas ir pradėti atitinkamai gyventi? Jei ne, tai kodėl šią „laisvės“ ribą nustatote būtent čia? Tai vis dėlto kažkokia žmogaus prigimtis egzistuoja, tik ji yra kiek „platesnė“ nei „Viduramžiuose užstrigusiųjų“?

Kad tai ne tušti klausimai ir ne „sąmokslo teorijos“, rodo dabartinės JAV aktualijos. Šis beprotybės traukinys nesiliaus važiavęs. Užtikrinus vienas teises, neigiančias žmogaus prigimtį, iš karto atsiranda kitos – dar radikalesnės. Šis judėjimas į vieną pusę nėra paremtas paprastu noru ir todėl negali staiga imti ir sustoti, jei naujojo progreso šalininkai to panorės. Jei jie to panorėtų, tuomet griūtų visa jų ideologija, kuri paremta nuolat evoliucionuojančios moralės ir teisingumo supratimu. Jei, pavyzdžiui, įteisinus gėjų partnerystes, nebus norima gėjų „santuokų“, o įteisinus jas nebus norima kelių asmenų „santuokų“ ar „translyčių“ teisių užtikrinimo, tuomet ši ideologija prieštaraus pati sau ir turės susinaikinti.

Todėl gėjų teisių aktyvistai, teigiantys, kad jų tikslas yra tik gėjų teisių užtikrinimas, užstrigo Viduramžiuose. Jų traukinys jau išvažiuoja be jų. Jeigu nežengs išvien su laiku ir betiksliškai neplės savo „teisių“ žodyno, greitai atsidurs istorijos šiukšlyne. Sakote, „gėjų santuokos“? Neatsilikite, dabar madoje „translytiškumas“! Sakote, „translytiškumas“? Neatsilikite, tai jau darosi nebemadinga! O juk jau „žilais Viduramžiais“ žinota, kad žmogaus fantazijai ribų nėra.