Chiara Bertoglio. Ar Italija tapo „pilietiškesnė“ įteisinusi tos pačios lyties civilines sąjungas?

Senatorė Cirinna su vienalyčių partnerysčių rėmėjais

Pagaliau Italija, Virgilijaus ir Dantės, Mikelandželo ir Ticiano, Tomo Akviniečio ir kelių kitų Europos kultūros ikonų šalis, tapo „pilietiška valstybe“! Taip tvirtina šalies spauda po to, kai buvo priimtas „Cirinnos“ įstatymo projektas, įteisinantis tos pačios lyties civilines sąjungas.

Nepaisant daugybę mėnesių viešoje erdvėje trukusios diskusijos apie šį įstatymo projektą, kuris yra pirmasis oficialus kitokių „šeimų“ nei „santuoką sudaręs vyras ir moteris“ modelio pripažinimas, parlamente buvo vengiama bet kokių diskusijų.

Dabartinė valdančioji dauguma Italijoje yra trapus balansas tarp dešinės ir kairės partijų, kurios sutiko remti „neutralią vyriausybę“, kurios vairas buvo atiduotas Matteo Renzi. Jis yra šalies ministras pirmininkas, neišrinktas piliečių, ir jis šį praktiškai neutralų aljansą pasuko į kairę.

Įstatymo projektas, pristatytas Monicos Cirinnos, pradėjo savo parlamentinį procesą prieš porą mėnesių, ir prigimtinės šeimos šalininkai bijojo, kad juo gali būti primestos dar ekstremalesnės pozicijos (pavyzdžiui, surogatinė motinystė). Nuosaikesni daugumos atstovai (tiek dešiniųjų, tiek ir kai kurie kairiųjų atstovai) palaikė kompromiso kelią: jei surogatinė motinystė ir galimybė įsivaikinti bus pašalinti iš projekto, tuomet likusiam turiniui nebebus oponuojama (į šį turinį, pavyzdžiui, vis dar įeina paveldėjimo teisė ar teisė į mirusio partnerio pensiją).

Žinoma, kompromisasi yra politikos kasdienė duona, tačiau tai, kas nutiko per paskutinias kelias dienas, nei iš tolo nepanašu į demokratiją. Parlamentas ne tik kad pasirinko ignoruoti įstatymui nepritariančią piliečių daugumą, kuri rinkosi į milijonines demonstracijas tam, kad išreikštų savo paramą prigimtinei šeimai, bet ir balsavo iš karto už visą įstatymų projektą, apeidamas atskirus jo straipsnius.

„Cirinnos“ įstatymas liečia heteroseksualų civilines sąjungas bei tos pačios lyties asmenų sąjungas. Įstatyme yra daugybė straipsnių, dėl kurių reikėtų diskutuoti ir balsuoti atskirai. Tačiau vietoje to Renzi paprašė parlamento pasitikėjimo balso dėl viso įstatymo projekto iš karto. Tai reiškia, kad projekto nepatvirtinimas būtų privedęs šalį (ir trapią valdančiųjų daugumą) prie vyriausybės krizės.

Daugybė kontitucionalistų ir politikos apžvalgininkų šiame įstatymo projekte pastebėjo nenuoseklumų ir problematiškų aspektų, ir jis galėjo būti kitoks, jei būtų buvę atskirai balsuojama už skirtingus jo straipsnius.

Italijos Konstitucija aiškiai išreiškia paramą socialinei šeimos institucijai, tačiau (priešingai 2010 m. Konstitucinio Teismo rekomendacijai) priimtas įstatymas de facto civilinėms sąjungoms suteikia tokias pačias teises (ir mažiau pareigų) kaip susituokusioms poroms. Vienintelis skirtumas yra įvaikinimas, kuris homoseksualiom porom dar neleidžiamas, nors nereikia turėti pranašystės dovaną, kad matytum, kaip tai bus išspręsta.

Civilinė sąjunga neįpareigoja, pavyzdžiui, padėti ir rūpintis partneriu, kai jis serga ar patiria kitokių sunkumų, nors tai yra viena iš svarbiausių pareigų tradiciškai suprantamoje šeimoje. Civilinio partnerio išdavystė taip pat nelaikoma nusikaltimu, nors tuo laikoma sutuoktinio išdavystė. Ir nors įstatymas draudžia sudaryti partnerystę su artima gimine, šio „artimumo“ ribos jame nėra paaiškintos.

Iškyla ir kita problema - kai kurie valstybiniai darbuotojai jau pareiškė, jog nesudarinės tokių sąjungų ir reikalauja sąžinės laisvės, tačiau apie tokią galimybę naujame įstatyme nekalbama.

Dalis naujojo įstatymo oponentų pradėjo kampaniją dėl referendumo, kurio tikslas būtų sustabdyti šio įstatymo įsigaliojimą - bent jau dalį, liečiančią homoseksualias sąjungas. Nors šis ėjimas logiškas, tačiau Italijos referendumų istorija rodo, kad šis bandymas greičiausiai bus nesėkmingas (tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, būtina pasiekti kvorumą).

Laikas parodys. O dabar mes visi džiaukimės naujiena, kad po daugiau nei dviejų tūkstančių metų tamsybių mes pagaliau esame „pilietiška šalis“.

Versta iš Mercatornet.com