Valdemaras Katkus. Kas nutylima apie bankų „skaidrumą“

Svarbiausius šios savaitės pasaulio ekonomikos įvykius bei tendencijas specialiai „Respublikai“ k...

Svarbiausius šios savaitės pasaulio ekonomikos įvykius bei tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Valdemaras Katkus.

- Žmonės skundžiasi, kad Lietuvoje keliais centais pabrango benzinas. Paprastai bet koks pabrangimas pas mus aiškinamas pasaulinėmis tendencijomis. Taigi, kas tokio nutiko, kad žmonėms pabrango kuras?

- Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, didmeninės naftos produktų kainos pasaulio rinkose buvo didesnės 5 procentais. Vertinant objektyviai, kaip tik šiuo metu tas kovo mėnesio kainų padidėjimas buvo perkeltas ir benzinui, parduodamam Lietuvos mažmeninėje rinkoje degalinėse. Šiaip mūsų degalinėse benzino kainų struktūra formuojama taip: 40 proc. kainos sudaro didmeninė naftos kaina, 40 proc. sudaro mokesčiai - akcizas ir PVM, o likę 20 proc. lieka degalinių tinklams. Taigi, padidėjus 5 proc. didmeninėms kainoms, 2-3 proc. benzino kainos padidėjimas iš tikrųjų atspindi pokyčius pasaulinėje naftos rinkoje. Iki šios dienos negalime kalbėti apie kokias nors manipuliacijas, bet jeigu jie ir toliau brangins benziną, tai bus jau neobjektyvus viršpelnis...

- Tačiau naftos kainos pasaulinėse rinkose su tam tikrais svyravimais stabiliai kyla. Dėl kokių priežasčių taip yra? Juk nuolat akcentuojama, kad naftos sandėliai yra perpildyti ir realus naftos poreikis neauga.

- Trumpalaikių svyravimų, žinoma, būna visada, tačiau dabar išties jau porą dienų jaučiamas tam tikras naftos kainų didėjimas. Pirma priežastis yra ta, jog 1 proc. praėjusį mėnesį išaugo verslo pasitikėjimo indeksas Kinijoje. Tai rodo, kad Kinijos ekonomika auga, o kinai yra didžiausi naftos vartotojai pasaulyje. Bet buvo ir vienas netikėtumas: paaiškėjo, kad praėjusią savaitę komercinės naftos atsargos Jungtinėse Valstijose sumažėjo 1 proc., tai neskaitant strateginių atsargų. O JAV yra antra pagal dydį naftos produktų vartotoja pasaulyje. Tokia tendencija daug ką nustebino, nes visi manė, kad tie sandėliai Amerikoje yra perpildyti. Tai yra labai jautrus rodiklis, nes pagal atsargų likutį visada bandoma nustatyti, ar yra padidėjusi paklausa, ar sumažėjusi. Dabar aiškėja, kad ir JAV naftos produktų paklausa išaugo. Žinoma, visa tai sukelia naftos kainas į viršų.

- Kiek visa tai yra objektyvu? Juk sunku patikėti, kad visos naftą išgaunančios ar vartojančios valstybės skelbia objektyvią savo statistiką, - be konkurencijos, dar yra ir strateginiai valstybių interesai, pagaliau tam tikra informacija, kuri visada slepiama.

- Tai tiesa. Čia verta paminėti kelis įdomius faktus. Statistika visada yra labai apytikslė ir rinkos svyravimai dėl to nuolat jautriai reaguoja, nes negauna visos objektyvios informacijos. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje naftos išgavimo kiekiai yra prilyginti valstybės paslapčiai. O štai Kinijoje neseniai buvo atvejis, kai kompanijos „Platz“, kuri yra didžiausia energijos kainų tiekėja pasaulyje (beje, vadinamąja „platz“ kainodara naudojasi ir mūsų „Mažeikių nafta“), reporteris buvo areštuotas už šnipinėjimą, kai bandė nustatyti, kiek yra naftos atsargų Kinijoje. Taigi matome, jog šalys teikia tokius skaičius, kokius nori, o ne tikrai objektyvius. Dėl to niekas tiksliai nežino, kiek pasaulyje yra naftos atsargų, ir kiekvienas matomas krustelėjimas iškart jautriai atsiliepia rinkose, o tuomet kyla kainų šuoliai. Tačiau yra dar vienas įtampą rinkose keliantis veiksnys. Balandžio 17 dieną Kataro sostinėje Dohoje susirinks 15 naftą išgaunančių šalių, kurios pagamina apie 73 procentus visų pasaulio naftos produktų. Tai OPEC šalys ir Rusija, tad žurnalistai juos jau vadina ROPEC. Paskelbta, kad dalyvaus tik 12 šalių, - jau atsisakė Libija, Argentina ir Brazilija, o Iranas sakė, kad dalyvaus, bet neprisidės prie naftos gavybos įšaldymo. Ir čia atsiranda du galimi scenarijai. Jeigu jie susirinks, bet nesusitars mažinti gavybos, kaina gali kristi smarkiai, o jeigu susitars, kaina augs ir toliau.

- Šią savaitę paskelbta, kad Vengrija sugrąžino visas krizės metais imtas paskolas užsienio kreditoriams. O juk prisimename, kiek priekaištų buvo išsakyta Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui - esą, jis yra populistas, esą sužlugdysiąs ekonomiką, esą be reikalo neįsiveda euro ir t.t. Kodėl dabar paaiškėjo, kad Vengrijos ekonomika auga sparčiau nei visų tų „nepopulistų“ šalyse?

- Klausimas yra kur kas platesnis, bet vienas iš Vengrijos sėkmės faktorių, be abejonės, yra galimybė disponuoti savo nacionaline valiuta. Jie turi vieną iš įrankių, kuris leidžia turėti kur kas daugiau laisvės nei euro zonos valstybėse. Vienareikšmiškai. Bet yra dar svarbesnių dalykų, apie kuriuos pas mus visiškai tylima. Juk ir Vengrija, ir Lenkija yra įvedusios papildomus mokesčius bankams. Tų bankų apmokestinimą taip pat galima susieti su išankstiniu paskolų grąžinimu, bet svarbiausia tai, kad tos papildomos iš bankų surenkamos lėšos tose šalyse sėkmingai panaudojamos socialinėms programoms, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Būtent apie tai pas mus tylima. Neseniai ir Lietuvoje įvairūs „ekspertai“ kėlė triukšmą, kaip lenkai esą išdrįso apmokestinti bankus... Tačiau niekas nekalba, kad ir visur kitur Europoje bankai apmokestinami kur kas labiau nei Lietuvoje, niekas ten prieš juos nedrebina kinkų. Bet tai atskira tema.

- Negalime nepaminėti Panamos lengvatinio apmokestinimo zonos skandalo. Dabar kasdieną tiek politikai, tiek didieji komerciniai bankai platina pranešimus apie savo begalinį skaidrumą ir masiškai neigia, kad dalyvavo mokesčių slėpimo schemose ar tiesiog plovė savo milijardus. Žinoma, mažai kas tiki tų bankų ar politikų skaidrumu, bet kur kas svarbesnis klausimas: kodėl visa tai leidžiama? Kodėl tie „ofšorai“ metų metais veikia? Kam jie naudingi?

- Jie naudingi turtingiems žmonėms, todėl dažnai ir kalbama apie dvigubą Vakarų moralę - viena vertus, jie aiškina, kad mokesčių slėpti negalima, o kita ranka patys tuos „ofšorus“ kuria. Juk įtakingiausios pasaulio valstybės turi savo lengvatinio apmokestinimo zonas: Didžioji Britanija turi visas tas salas, kurios dabar linksniuojamos Panamos popieriuose, Prancūzija lygiai taip pat turi Monaką... Iš esmės tai turtingųjų žmonių santykio su politikais klausimas, perkeltas į įstatymų plotmę. Jeigu politikai tai toleruoja, vadinasi, toks yra susitarimas tarp jų ir turtingųjų, kurie ten tvarkosi savo reikalus. Kilus skandalui, atskirų šalių mokesčių inspekcijos pradėjo tirti, ar viskas čia legalu... Viskas tik prasidėjo. O kad tose lengvatinio apmokestinimo zonose dalyvauja didieji bankai, - tai faktas. Tame sąraše yra net du bankai, kurie veikia ir Lietuvoje: DNB ir „Nordea“, kurie padėjo savo klientams jų pinigus laikyti lengvatinio apmokestinimo zonų sąskaitose. Be bankų tokie dalykai nevyksta, per juos atidaroma didžioji dalis tokių sąskaitų visame pasaulyje.

- Tačiau juk visų valstybių vadovai puikiausiai šituos lengvatinio apmokestinimo reikalus žinojo. Kodėl dabar jie pasakoja, esą reikia „kovoti su mokesčių vengimu“, reikia „daugiau skaidrumo“ ir pan.? Juk vyriausybės turėtų būti suinteresuotos tvarkingai surinkti mokesčius, o ne tarpininkauti juos slepiant.

- Na, pavyzdžiui, Vokietija dabar sako, kad jie jau metus vykdo tyrimą dėl to Panamos sąrašo. Vadinasi, Vokietija jau visus metus tikrai žino, kad tokie dalykai vyksta, juo labiau kad į tą sąrašą papuolė maždaug tūkstantis Vokietijos piliečių. Prancūzijos reakcija tokia, esą ji tarsi nustebusi... Jungtinės Valstijos nuolat vykdo tokius tyrimus, nebūtinai jie afišuojasi, bet siekia, kad mokesčiai būtų sumokami teisingai. Tačiau JAV turi vadinamųjų ofšorų savo viduje - tai pirmiausia Nevados ir Delavaro valstijos. Beje, į tuos Panamos sąrašus pakliuvo vos 200 amerikiečių, nes jiems užsienio lengvatinio apmokestinimo zonos paprasčiausiai nereikalingos, tai kur kas aktualiau Rusijai ar Kinijai. Iš esmės šis klausimas turi būti adresuojamas įtakingiausioms pasaulio valstybėms. Kita vertus, visos valstybės tarpusavyje konkuruoja mokesčiais, įskaitant ir šalis ES viduje, kaip antai Lietuva konkuruoja su Lenkija dėl PVM. Konkuruojant dėl mažesnių mokesčių kuriamos vadinamosios laisvosios ekonominės zonos, nes stengiamasi pritraukti kuo daugiau investuotojų pinigų. Toje konkurencinėje kovoje dėl investuotojų pinigų natūraliai atsiranda ir tokių šešėlinių kompanijų, kurios aktyviai tarpininkauja net prekybos ginklais biznyje, nekalbant jau apie mokesčių slėpimą. Mes ir Lietuvoje turime tų „laisvųjų ekonominių zonų“, kurios yra daugiau prekybinės-gamybinės. Bet visi tie monakai ar britų salos yra grynai finansiniai „ofšorai“, kurie pritraukia užsienio kapitalą juos kuruojančioms valstybėms. O kad Panama yra didelė tokia zona, tai tikrai niekam nebuvo paslaptis.

- Dabar daug kalbama apie Europos ekonomikos stagnaciją. Kokios priežastys tai lemia?

- JAV ir Kinijoje yra šiek tiek geriau, negu daugelis investuotojų manė, o Europa tikrai išgyvena stagnaciją. Pagrindinė priežastis - Italijos bankai. Jų „blogosios paskolos“ stabiliai didėja nuo 2008 metų iki dabar. Šiuo metu tokios paskolos Italijos bankuose sudaro apie 12 proc. šalies BVP, o jeigu pridėtume pusiau blogas paskolas, gautume 17 proc. Net amerikiečiai kaip didžiausia ES grėsmę įvardija būtent Italijos bankų sektorių. Nuo sausio 1 d. ES galioja nauji įstatymai dėl vyriausybių pagalbos komerciniams bankams, vyriausybės negali investuoti į juos savo kapitalo, o bankai turi tuos pinigus nurašyti nuo akcijų, obligacijų laikytojų ir indėlininkų, kurie turi daugiau negu 100 tūkst. eurų savo sąskaitose. Kol šių operacijų nepadarysi, tol vyriausybės negali gelbėti bankų. Italijos vyriausybė sugalvojo labai keistą dalyką: jie pasiūlė pardavinėti blogas italų bankų paskolas su vyriausybinėmis garantijomis... Niekas nežino, kas čia per fokusas. Tokiu atveju bankai turės dar labiau sumažinti paskolų teikimą Italijos ekonomikai, nes dar labiau pablogės visi bankų rodikliai. Turėkime galvoje: Graikija yra 44-oji pasaulio ekonomika, ir iki šiol kyla tokios didelės bangos, o Italija yra 7-oji pasaulio ekonomika. Jeigu jų bankai atidarys tą finansinę smegduobę, bus blogai ne tik euro zonai, bet ir visai ES. Tačiau Lietuvoje apie tai taip pat nuolankiai tylima.

Kalbino Ričardas Čekutis


Susiję straipsniai

Valdemaras Katkus 3605566749305048453

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-04-12 06:35

    Kodel nutylima apie banku skaidruma?
    Geras klausimas ir ... paveluotas keleta desimtmeciu.Berods siandien ta banku skaidrumo problema tapo viesa paslaptimi. Nes palietus bet koki rimtesni musu gyvenimo klausima loginiu rysiu grandine neisvengiamai veda i ta pacia vieta i bankus- komercinius , investicinius ar taip vadinamus "centrinius".Kabutes cia tik del to kad ju "centriskumas" labai keistas ir ju nepriklausomybe nuo valstybes ar vyriausybes ne maziau keista! Reiktu sugrizti prie LR Banko istatymo ir dar karta pasiziureti - ka is tiesu mes cia turime.Ir dar idomiau - kodel vis tik svedai "skaiciuoja" musu pinigus o ne mes patys? Tad kokios cia visatos paslaptys ar desniai nuleme tuos lietuvisko ukio keistumus?
    Net ir BRICS vos susikurusi griebesi steigti savo banka o ne pasinaudojo kokios nors ten Svedijos banko paslaugomis. Tam ,matyt , yra rimta priezastis.
    Aciu uz pasisakyma.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item