Valdemaras Katkus. Islandija rūpinosi savais, Kipras - svetimais

Kipras užvakar užbaigė milijardų eurų vertės ES paramos programą, pamažu atsigaudamas po sunkios finansinės krizės, padariusios didelę žalą bankininkystės sektoriui. Tačiau visi Kipro žmonės dabar bus priversti atidavinėti privatiems bankams gelbėti paimtas paskolas, kai tuo tarpu į analogišką situaciją patekusi Islandija referendumu atmetė skolas užsieniečiams ir jokių bausmių už tai nesulaukė. Skelbiame ekonomisto, signataro Valdemaro Katkaus komentarą. 

Turime čia skirtingą dviejų salų istoriją, tik viena yra euro zonoje, o kita - laisva šalis. Palyginkime Islandijos ir Kipro krizės įveikimo rezultatus. Šiuo metu Islandijos valstybinė skola, palyginti su BVP, yra 82 proc., Kipro - 108 proc. Valstybinės skolos prieaugis nuo 2008 m. iki 2016 m. yra toks: Islandijos valstybinė skola per šį laikotarpį priaugo tik 15 proc., Kipras priaugino 60 proc. Nedarbas Islandijoje šiuo metu yra 3,2 proc., jaunimo nedarbas - 7,1 proc. Tuo metu Kipre nedarbas yra 15,3 proc., o jaunimo nedarbas - beveik 32 proc. Dar vienas populiarus rodiklis - kiek BVP tenka vienam gyventojui. Tai Islandijoje tenka 41 tūkst. eurų, o Kipre - tik 30 tūkst. eurų.

Visi rodikliai rodo, kad Islandija iš krizės išėjo labai gerai, palyginti su visomis euro zonos šalimis. Praėjusių metų pabaigoje, kai vyko vienas iš didžiausių Azijos investuotojų forumų, Islandija ten buvo pristatyta kaip vienintelė šalis, kuri gerai įveikė šią krizę. Kodėl jiems pavyko? Pirmiausia jie turėjo nepriklausomą valiutą, o prasidėjus krizei jie ją devalvavo 80 proc., dėl to užsieniečiai, ypač dalyvavę spekuliacinėse rinkose, prarado labai daug pinigų. O Kipras to negalėjo panaudoti, kaip ir Graikija, todėl jie niekaip kitaip negali išeiti iš krizės, kaip tik didindami valstybinę skolą ir nedarbą.

Taigi, islandai nebuvo euro zonoje, be to, jie turėjo ir politinę laisvę. Juk iškart Briuselis pareikalavo, kad būtų grąžinti pinigai dviem ES valstybėms - Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams, tačiau 2010 m. islandai šį reikalavimą atmetė referendumu. Islandai priklauso Europos laisvosios prekybos zonai, į kurią įeina ir ES. Tačiau ši zona pripažino, kad islandai neprivalo niekam mokėti jokių pinigų, bet, vykstant deryboms su britais ir olandais, islandai susitarė dalį pinigų išmokėti. Šiuo metu nuo sausio mėn. Islandija yra visiškai atsiskaičiusi su šiomis šalimis, taip pat islandai pirma laiko atidavė 2,1 mlrd. eurų paskolą, kurią buvo paėmę iš TVF. O Kipras iki šiol lieka skolingas. Taigi, ir su skolomis islandai susitvarkė kur kas geriau.

Tačiau svarbiausia, kad krizės metu islandai nusprendė, jog reikia apsaugoti savo žmones, o nuostolius perkelti užsieniečiams, t.y. jie nenacionalizavo nuostolių bankų, į kuriuos investavo užsieniečiai, norintys greitai praturtėti, - tai buvo grynai spekuliacinės investicijos. Islandijos vyriausybė netgi leido nurašyti dalį nekilnojamojo turto paskolų gyventojams, t.y. privertė bankus tai padaryti, ko vėlgi neįvyko Kipre... Jie nebuvo suvaržyti ir visada gyveno savo galva. Islandijoje iki šiol galioja kapitalo kontrolė, pagal kurią draudžiama bankams spekuliuoti valiutomis. Taigi, palyginti su Kipru, Islandija iš krizės išėjo turėdama geresnius socialinius rodiklius, 22 proc. mažesnes valstybės skolas ir daug geresnes ekonomikos augimo perspektyvas.